Mokslo naujienos
Tiesiog išsirinkite vieną iš plačiai priimtų mokslinių teorijų, ir pastudijuokite, kol perprasite jos esmę pakankamai, kad pamatytumėte tiek jos eleganciją, tiek ribotumą. Tada palyginkite tą teoriją su mūsų tauškalais šiame forume, ir suraskite 10 skirtumų.Augustas wrote:Teorija yra viso labo niekingi tauškalai apie tikrovę.
"Elegancija", "ribotumas".Vilius wrote:Tiesiog išsirinkite vieną iš plačiai priimtų mokslinių teorijų, ir pastudijuokite, kol perprasite jos esmę pakankamai, kad pamatytumėte tiek jos eleganciją, tiek ribotumą. Tada palyginkite tą teoriją su mūsų tauškalais šiame forume, ir suraskite 10 skirtumų.Augustas wrote:Teorija yra viso labo niekingi tauškalai apie tikrovę.
Kokią čia terminiją pradėjote vartoti, Viliau? 
Teorijai iš principo nusispjauti, ar ji elegantiškai atrodo, ar neelegantiškai. Teorijai svarbiausia yra teisingumas ar neteisingumas.
Teizme Dievas yra asmeninis, moralus agentas sukures visata. Jis nematerialus, ne-laikinas. Toks pradinis Dievo apibrezimas, juk visi sita zinom, tai kam vel reikalaujate apibrezti ta Dievo teorija? Juk uztenka pasakyti, teizmas ir aisku apie kokia Dievo teorija kalbama, nesuprantu, kodel nepailstant akartojate, kad reikia apibrezti musu teorija ir, kad mes to nedarome?
Taigi.D3monas wrote:Teorija yra sistema, apjungianti tam tikras mokslo žinias, kurios pagalba galime paaiškinti bei prognozuoti tikrovės įvykius.Augustas wrote:Teorija yra viso labo niekingi tauškalai apie tikrovę.
O iš viso įmanoma ką nors paaiškinti iki galo (jau nekalbant apie sisteminį ateities prognozavimą, nes, mano kukliomis žiniomis, tai iš viso yra nelabai sėkmingas dalykas, panašiai, kaip ir būrimas iš delno linijų arba astrologinės prognozės)? -
melodetektorius
- pradedantis
- Posts: 248
- Joined: 2013-10-14 13:54
- Contact:
Jeigu Augustas sugalvotų paleistį obuolį iš pirštų, tai manau mes visi atspėtume obuolio tolesni veiksmą dar prieš Dievui atlenkiant Augusto pirštus.Augustas wrote:Taigi.D3monas wrote:Teorija yra sistema, apjungianti tam tikras mokslo žinias, kurios pagalba galime paaiškinti bei prognozuoti tikrovės įvykius.Augustas wrote:Teorija yra viso labo niekingi tauškalai apie tikrovę.
Niekas “nesudarė mokslo” per vieną dieną. Viskas ką mes laikome savaime suprantama šiandien, prasidėjo kaip stebėjimas, kas tapo hipoteze, kuri privedė prie bandymų, pakartotinų bandymų, kurių rezultatai galų gale buvo pateikti apžvalgai. Jei rezultatai galų gale po apžvalgos yra publikuojami, kiti mokslininkai (tikėdamiesi paneigti rezultatus) analizuoja duomenis daugelį metų, ieškodami nesuderinamumų. Jei hipotezė išgyvena, tiktai tada, tai tampa moksline teorija.
Aha, labai gerai, kad atspėtumėt, kaip elgsis obuolys, jei Augustas sugalvotų paleisti obuolį iš pirštų. Bet teorija yra kai kas daugiau, nei gebėjimas atspėti obuolio elgesį, kam nors sugalvojus paleisti tą obuolį iš pirštų. Teorija turėtų paaiškinti, kodėl obuolys taip elgtųsi, jei būtų paleistas iš kieno nors pirštų. Ar tai iki galo yra įmanomas dalykas?melodetektorius wrote:Jeigu Augustas sugalvotų paleistį obuolį iš pirštų, tai manau mes visi atspėtume obuolio tolesni veiksmą dar prieš Dievui atlenkiant Augusto pirštus.Augustas wrote:Taigi.D3monas wrote: Teorija yra sistema, apjungianti tam tikras mokslo žinias, kurios pagalba galime paaiškinti bei prognozuoti tikrovės įvykius.
Niekas “nesudarė mokslo” per vieną dieną. Viskas ką mes laikome savaime suprantama šiandien, prasidėjo kaip stebėjimas, kas tapo hipoteze, kuri privedė prie bandymų, pakartotinų bandymų, kurių rezultatai galų gale buvo pateikti apžvalgai. Jei rezultatai galų gale po apžvalgos yra publikuojami, kiti mokslininkai (tikėdamiesi paneigti rezultatus) analizuoja duomenis daugelį metų, ieškodami nesuderinamumų. Jei hipotezė išgyvena, tiktai tada, tai tampa moksline teorija.
Ir tai hipotezė moksline teorija tampa su tam tikru klaustuku, t.y. su galimybe ateityje patikslinti, pataisyti ar net iš viso paneigti tą mokslinę teoriją.Jei hipotezė išgyvena, tiktai tada, tai tampa moksline teorija.
Tame ir esmė, kad tuo mokslu beveik nieko (t.y. beveik jokio paaiškinimo) negausim, o tai, ką gausim, geriausiu atveju, tebus daugiau mažiau tikslus stebimo reiškinio aprašymas matematinėmis formulėmis, kurios apie reiškinio esmę ir priežastis nieko nepasako.D3monas wrote:Tam ir skirtas mokslas, kad gautume šiuos paaiškinimus. Jų tikrai nerasi spoksodamas į bronzos amžiaus mitų rinkinį.Augustas wrote:Teorija turėtų paaiškinti, kodėl obuolys taip elgtųsi, jei būtų paleistas iš kieno nors pirštų.
Visų pirma, tų kuklių matematinių aprašymų pakako, kad nuskristume į Mėnulį, išnaikintume galybę iki tol nepagydomų ligų, ir susikurtume pasaulio vaizdą, kuris yra nepalyginamai išsamesnis nei kada nors iki tol.Augustas wrote:Tame ir esmė, kad tuo mokslu beveik nieko (t.y. beveik jokio paaiškinimo) negausim, o tai, ką gausim, geriausiu atveju, tebus daugiau mažiau tikslus stebimo reiškinio aprašymas matematinėmis formulėmis, kurios apie reiškinio esmę ir priežastis nieko nepasako.
Antra, jūs darote prielaidą, kad reiškiniai apskritai turi "esmę". Būtų įdomu, jei paaiškintumėte, kas yra ta esmė, ir kas jus verčia manyti, kad ji egzistuoja. Pavyzdžiui, kokia yra žemės drebėjimo, elektros srovės ar cheminės reakcijos tarp vandenilio ir deguonies esmė? Ir kodėl mokslas nieko apie ją negali pasakyti?
Tavo argumentai pries moksla nieko nepasako apie moksla o tik apie tai, kaip tu nesupranti kas tai yra mokslas. Stebimo reiskinio aprasymas nera mokslas, tai religija. Moksle yra hipoteze arba teorija, kuri apraso reiskinius, kuriu tu NEMATEI, o TADA padarai eksperimenta ir pamatai, kad istiesu ivyksta taip, kaip numate hipoteze ar teorija. Ir tai yra artimiausia dalykui "kaip yra istikro", kiek tu gali is principo pasiekti. Visa kita yra tik zodziu ir raidziu kratiniai, kurie tau jokios realios naudos niekada neduos.Augustas wrote:Tame ir esmė, kad tuo mokslu beveik nieko (t.y. beveik jokio paaiškinimo) negausim, o tai, ką gausim, geriausiu atveju, tebus daugiau mažiau tikslus stebimo reiškinio aprašymas matematinėmis formulėmis, kurios apie reiškinio esmę ir priežastis nieko nepasako.
Taip, Viliau, ir tai yra puiku.Vilius wrote:Visų pirma, tų kuklių matematinių aprašymų pakako, kad nuskristume į Mėnulį, išnaikintume galybę iki tol nepagydomų ligų, ir susikurtume pasaulio vaizdą, kuris yra nepalyginamai išsamesnis nei kada nors iki tol.Augustas wrote:Tame ir esmė, kad tuo mokslu beveik nieko (t.y. beveik jokio paaiškinimo) negausim, o tai, ką gausim, geriausiu atveju, tebus daugiau mažiau tikslus stebimo reiškinio aprašymas matematinėmis formulėmis, kurios apie reiškinio esmę ir priežastis nieko nepasako.
Bet kas gi yra tas pasaulio vaizdas, kurį mes susikūrėme ir kuris yra, anot Jūsų, išsamesnis nei kada nors iki šiol? Ar tai vaizduotės padarinys, fantazija, miražas, ar dar kas nors kitas?Mane apie esmės egzistavimą verčia manyti loginė indukcija - jei egzistuoja (kažkokie) reiškiniai ir jie egzistuoja realiai, tai jie kažką (iš)reiškia. Kitaip tai nebūtų reiškiniai, jei jie nieko nereikštų. Ir tai, ką tie reiškiniai (iš)reiškia, ir yra tų reiškinių esmė.Antra, jūs darote prielaidą, kad reiškiniai apskritai turi "esmę". Būtų įdomu, jei paaiškintumėte, kas yra ta esmė, ir kas jus verčia manyti, kad ji egzistuoja. Pavyzdžiui, kokia yra žemės drebėjimo, elektros srovės ar cheminės reakcijos tarp vandenilio ir deguonies esmė?
O mokslas apie tą reiškiniuose slypinčią esmę pasakyti nieko negali, nes tai ne mokslo uždavinys yra tą esmę aiškintis.Ir kodėl mokslas nieko apie ją negali pasakyti?
Fizikane, argi "pamatyti" ir "stebėti", jog eksperimentų rezultatai atitinka (arba neatitinka, jei eksperimentas nepavyko) iškeltą hipotezę, nėra tas pats?fizikanas wrote:Tavo argumentai pries moksla nieko nepasako apie moksla o tik apie tai, kaip tu nesupranti kas tai yra mokslas. Stebimo reiskinio aprasymas nera mokslas, tai religija. Moksle yra hipoteze arba teorija, kuri apraso reiskinius, kuriu tu NEMATEI, o TADA padarai eksperimenta ir pamatai, kad istiesu ivyksta taip, kaip numate hipoteze ar teorija.Augustas wrote:Tame ir esmė, kad tuo mokslu beveik nieko (t.y. beveik jokio paaiškinimo) negausim, o tai, ką gausim, geriausiu atveju, tebus daugiau mažiau tikslus stebimo reiškinio aprašymas matematinėmis formulėmis, kurios apie reiškinio esmę ir priežastis nieko nepasako.
Tai pirma. O antra, būtent stebimo reiškinio aprašymas ir yra mokslas. Visai kas kita yra sąvokų, kuriomis apibūdinamas tas reiškinys, apibrėžimų atitikimas dalykui "kaip yra iš tikro". Ir tuo užsiima ne mokslas, ir ne religija, bet filosofija.P.S.
Viliau, gerb. Fizikanas pateikė puikų reiškinio esmės apibrėžimą (aš tik pajuodinau tą apibrėžimą, kad Jums aiškiau matytųsi).Ir tai yra artimiausia dalykui "kaip yra istikro", kiek tu gali is principo pasiekti. Visa kita yra tik zodziu ir raidziu kratiniai, kurie tau jokios realios naudos niekada neduos.
Drįstu nesutikti. Stebimo reiškinio aprašymas, jei jis yra dokumentaliai tikslus, priskiriamas prie mokslo reikalų. Pavyzdys: pradedantieji pedagogai dažnai siunčiami į mokyklą stebėti vedamos pamokos, kurią turi tiksliai aprašyti savo stebėjimo dienoraštyje ir po to juos pateikti savo dėstytojui įvertinimui. Tai tikrai ne religija.fizikanas wrote:... Stebimo reiskinio aprasymas nera mokslas, tai religija. ...
Suprask du skirtindus dalykus: tureti hipoteze kuri NUMATO KA PAMATYSI IKI PASIZIUREJIMO FAKTO, kuri pasiziurejus pasitvirtina arba ne ir kitas dalykas PIRMA PAZIURETI, O POTO SUGALVOTI PAAISKINIMA. Pastaraji dalyka gali betkas, bet tame nera jokios vertes. Tuo beje puikiai uzsiima visokie religiniai veikejei. Kazkas pasako "Petras uzsimuse avarijoj", o tie iskarto randa paaiskinima "a tai reiskia dievulis ji pas save priglaude nes geras zmogus labai buvo" ar kanors tokio. Bet ar jis butu zinodamas, kad petras labai geras zmogus NUMATYTI, kad petras uzsimus avarijoj?Augustas wrote: Fizikane, argi "pamatyti" ir "stebėti", jog eksperimentų rezultatai atitinka (arba neatitinka, jei eksperimentas nepavyko) iškeltą hipotezę, nėra tas pats?
greiciausiai ne. Cia ir skirtumas tarp mokslo ir marazmu.-
melodetektorius
- pradedantis
- Posts: 248
- Joined: 2013-10-14 13:54
- Contact:
Viena didžiausiu religijos blogybių yra tai, kad ji žmones moko, jog tenkinimasis nežinojimu yra dorybė.Augustas wrote:Tame ir esmė, kad tuo mokslu beveik nieko (t.y. beveik jokio paaiškinimo) negausim, o tai, ką gausim, geriausiu atveju, tebus daugiau mažiau tikslus stebimo reiškinio aprašymas matematinėmis formulėmis, kurios apie reiškinio esmę ir priežastis nieko nepasako.D3monas wrote:Tam ir skirtas mokslas, kad gautume šiuos paaiškinimus. Jų tikrai nerasi spoksodamas į bronzos amžiaus mitų rinkinį.Augustas wrote:Teorija turėtų paaiškinti, kodėl obuolys taip elgtųsi, jei būtų paleistas iš kieno nors pirštų.
Tikrajam mokslui būtina pripažinti nežinojimą ir laikinas klaidas. Todėl negatyvi pagrindinė strategija, kuria kreacionizmo propagandistai siekia rasti mokslinio žinojimo "baltąsias dėmes" ir būtinai jas priskirti "protingo sumanymo" sričiai yra švelniai tariant, nevykusi.
Jeigu mokslininkas negali akimirksniu išsamiai atsakyti į kokį nors klausimą, kreacionistas tuoj pat daro neišvengiamą išvadą: "Čia neišvengiamai laimi alternatyvi - "protingo sumanymo" - teorija."
Betgi pažiūrėkite, kokia iškreipta yra jų logika: Jeigu teorija A negali ko nors paaiškinti, tai teorija B turi būti teisinga. Ar verta sakyti, kad ši logika priešingo teiginio nepripažįsta. Turime iš karto sutikti su neišvengiamai teisinga teorija net nepatikrine, ar ji iš tikrųjų gali paaiškinti tai, ko negalėjo paaiškinti ginčijama teorija.
Kreacionisto galvoje yra tik vienas "baltųjų dėmių" paaiškinimas - tai Dievo veiklos įrodymas. Kiekviena mokslo sritis, kur trūksta duomenų ar supratimo, neišvengiamai priskiriama Dievui. Ir taškas. Nė menkiausios pastangos įrodyti.
Įsivaizduokite, kad toks "protingo dizainerio" teoretikas sako mokslininkams:" Jeigu nesuprantate, kaip tai veikia, nesukite galvos: Meskite viską ir sakykite, kad Dievas tai padarė. Nesuprantate kaip nervais perduodamas impulsas? Puiku! Nežinote kaip smegenyse kaupiama atmintis? Nuostabu! Kyla sunkumų dėl sudėtingų fotosintezės procesų? Dar geriau! Brangūs mokslininkai, nesiaiškinkite tų paslapčių. Palikite jas mums, o mes žinosime, ką su jomis daryti. Savo tyrinėjimais nesikėsinkite į mieląjį neišmanymą. Mums, tų baltųjų dėmių reikia, kad ten Dievas galėtų rasti prieglobstį."
Šv. Augustinas gana atvirai apie tai kalbėjo: "Dar pavojingesnė yra kita gundymo forma. Tai smalsumo liga. Ji mus pastūmėja mėginti atskleisti gamtos paslaptis, suprasti paslaptis, kurių mums neskirta suprasti, kurios mums nereikalingos, kurių žmogui nedera norėti žinoti."
Reikalavimas, kad kiekvienas evoliucijos ar kito mokslo žingsnelis būtų patvirtintas daiktiniais įrodymais, yra visiškai nelogiškas. Tai tas pat, kaip reikalauti, kad prieš nuteisiant ką nors už žmogžudystę, būtų pateiktas vaizdo įrašas, parodantis kiekvieną nusikaltėlio žingsnį iki pat nusikaltimo - ir kad netruktų nei vieno kadro.
Jeigu dėl kokios nors priežasties žmonija ir visos religijos su jų pėdsakais būtų nušluotos, ir niekas nebūtų perduota, ir jeigu žmonija nuo kažkokios atsitiktinai išlikusios aborigenų genties vėl prasidėtų, tai niekada religija nebūtų sukuriama vėl tiksliai tokia, kokia buvo. Jos vietoje atsirastų kažkokių kitų niekų, bet tai būtų kažkas kita. Bet, jei visas mokslas būtų nušluotas, tai tik būtų laiko klausimas, kol kažkas surastų būdą vėl suvokti viską(fizika, shemija, medicina ir t.t.) iš naujo.
(protingų žmonių išmintingos mintys)
Netiesa!melodetektorius wrote:... Viena didžiausiu religijos blogybių yra tai, kad ji žmones moko, jog tenkinimasis nežinojimu yra dorybė. ...
Religija, mitologija, legendos ir padavimai būtent iš to ir kildavo, kad žmogus visais laikais stengėsi racionaliai paaiškinti nesuprantamus dalykus, reiškinius. Mokslas taip pat kyla iš noro paaiškinti tai, kas vyksta; mokslas neatsiranda tuščioje vietoje - jis tik palaipsniui užima legendų vietą taipogi klaidų-atradimų keliu. Religija ir mokslas užsiima iš esmės tuo pačiu, tik skirtingais aspektais: religija skatina žmogų ieškoti prasmės, o mokslas parodo kaip vyksta vienas ar kitas reiškinys, iš ko sudarytas šis pasaulis. Religija skatina žmogų mąstyti apie tai, kas slypi už šio materialaus pasaulio, o mokslas padeda geriau suvokti šį materialųjį pasaulį.
Nežinojimas nėra dorybė, nes randame aiškiai parašyta: "nemokantį pamokyti" (septyni geri darbai sielai, katalikų katekizmas).
Taigi, gerbiamieji, savo pačių neišmanymu neklaidinkime kitų žmogelių.