Mokslo naujienos
Sitoje temoje siulau paprezentuoti jums patikusias
mokslo naujienas. Nediskutuoti kazkokiu klausimu,
o tiesiog trumpai aprasyti mokslo naujiena ir ideti linka
i koki rimtesni saita aprasanti ta zinia.
Taigi si tema tarnautu kaip savotiskas mokslo ziniu lobynas - penas
kitoms diskusijos temoms pasaulio skyrelyje.
Ok. Pradedu pirmas
mokslo naujienas. Nediskutuoti kazkokiu klausimu,
o tiesiog trumpai aprasyti mokslo naujiena ir ideti linka
i koki rimtesni saita aprasanti ta zinia.
Taigi si tema tarnautu kaip savotiskas mokslo ziniu lobynas - penas
kitoms diskusijos temoms pasaulio skyrelyje.
Ok. Pradedu pirmas
Nr_1
Anksciau astronomai mane, kad duju diskai esantys apie jauna
zvaigzde, gali suktis tik viena kryptimi. Is tu duju disku veliau formuojasi planetos. Taciau dabar rasta irodymu, kad skirtingos duju disko dalys
gali suktis skirtingomis kryptimis. Kas reiskia, kad veliau susiformavusios is tokio duju disko planetos taip pat suksis apie zvaigzde priesingomis
kryptimis.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/2/11/1
Anksciau astronomai mane, kad duju diskai esantys apie jauna
zvaigzde, gali suktis tik viena kryptimi. Is tu duju disku veliau formuojasi planetos. Taciau dabar rasta irodymu, kad skirtingos duju disko dalys
gali suktis skirtingomis kryptimis. Kas reiskia, kad veliau susiformavusios is tokio duju disko planetos taip pat suksis apie zvaigzde priesingomis
kryptimis.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/2/11/1
Last edited by senis on 2006-02-24 11:14, edited 1 time in total.
Nr_2
Mokslininkams pavyko sukurti kamuolini zaiba laboratorijoje.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/2/6/1
Mokslininkams pavyko sukurti kamuolini zaiba laboratorijoje.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/2/6/1
Last edited by senis on 2006-02-24 11:15, edited 1 time in total.
Nr_4
Sudarytas naujas detalesnis kosmines spinduliuotes zemelapis.
Tame zemelapyje netgi yra apskaicuota kosmines spinduliuotes fotonu poliarizacija. Si nauja informacija leidzia daryti isvada, kad pirmosios zvaigzdes visatoje susiformavo prejus 400 milijonu metu po sprogimo,
o ne 200 milijonu metu kaip buvo manoma anksciau. Nauji kosmines spinduliuotes duomenys taip pat patvirtina, kad visata sudaro 4% iprastos materijos, 22% tamsiosios materijos ir 74% tamsiosios energijos.
Be viso to nauji kosmines spinduliuotes poliarizacijos duomenys leis
mokslininkams pazvelgti i visata kai ji buvo tik 10^-35 sekundes amziaus.
Praktiskai i pacias pirmas visatos formavimosi akimirkas.
Apie visa tai detaliau -
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/3/14/1
Sudarytas naujas detalesnis kosmines spinduliuotes zemelapis.
Tame zemelapyje netgi yra apskaicuota kosmines spinduliuotes fotonu poliarizacija. Si nauja informacija leidzia daryti isvada, kad pirmosios zvaigzdes visatoje susiformavo prejus 400 milijonu metu po sprogimo,
o ne 200 milijonu metu kaip buvo manoma anksciau. Nauji kosmines spinduliuotes duomenys taip pat patvirtina, kad visata sudaro 4% iprastos materijos, 22% tamsiosios materijos ir 74% tamsiosios energijos.
Be viso to nauji kosmines spinduliuotes poliarizacijos duomenys leis
mokslininkams pazvelgti i visata kai ji buvo tik 10^-35 sekundes amziaus.
Praktiskai i pacias pirmas visatos formavimosi akimirkas.
Apie visa tai detaliau -
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/3/14/1
Nr_5
Eksperimentas parode, kad vakuumas nera tuscias kaip Heizenbergo principas ir numato. Eksperimento esme:
tiesiskai poliarizuotas lazerio spindulys paleidziamas per labai stipru magnetini lauka. Toliau ismatuojama, kad lazerio spindulys patampa jau elipsiskai poliarizuotas praejes per vakuuma. Bandoma taip aiskinti: magnetinis laukas pakeicia vakuumo luzio rodikli, padaro vakuuma nehomogeniska. Sekanciai lazerio fotonas saveikaudamas su vakuumo virtualiais fotonais virsta i elementariaja dalele axion`a. Ta dalele perima dali savybiu is lazerio fotono. Veliau axion`as vel virsta atgal i lazerio fotona ir virtualu fotona. Butent del sitos saveikos ir keiciasi lazerio spindulio poliarizacija.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/3/19/1
Eksperimentas parode, kad vakuumas nera tuscias kaip Heizenbergo principas ir numato. Eksperimento esme:
tiesiskai poliarizuotas lazerio spindulys paleidziamas per labai stipru magnetini lauka. Toliau ismatuojama, kad lazerio spindulys patampa jau elipsiskai poliarizuotas praejes per vakuuma. Bandoma taip aiskinti: magnetinis laukas pakeicia vakuumo luzio rodikli, padaro vakuuma nehomogeniska. Sekanciai lazerio fotonas saveikaudamas su vakuumo virtualiais fotonais virsta i elementariaja dalele axion`a. Ta dalele perima dali savybiu is lazerio fotono. Veliau axion`as vel virsta atgal i lazerio fotona ir virtualu fotona. Butent del sitos saveikos ir keiciasi lazerio spindulio poliarizacija.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/3/19/1
Atrasta dar viena trūkstama evoliucijos grandis.
http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/4879672.stm
http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/4879672.stm
Ar gali karstesnis vanduo susalti i leda greiciau nei saltesnis vanduo ?
Kai kurie eksperimentatoriai teigia, kad GALI. Sis effektas pramintas "Mpemba effect". Efektas labai kontroversiskas - ne visiems ir visada pasiseka gauti teigiamus rezultatus. Taciau netgi jei taip ir gali atsitikti viska galima paaiskinti termodinamikos remuose. Viena is spelioniu, kad karstas vanduo greiciau garuodamas greitai sumazina savo turi lyginant su saltu vandeniu ir tas sumazejes vandens turis del to greiciau uzsala (cia jei ekperimentas atliekamas su atviru konteineriu).
Yra ir kitokiu paaiskinimu. Idomu tas, kaip kartais prasauna pro sali musu defaultines prielaidos .
Nu idomumo delei dar grafikas-
Cia skirtingos kreives atitinka skirtingas salygas. Sis efektas yra kreives dalims, kurios didejant skyscio pradinei temperaturai, leidziasi zemyn.
Detaliau apie tai:
http://www.physicsweb.org/articles/world/19/4/4/1
Kai kurie eksperimentatoriai teigia, kad GALI. Sis effektas pramintas "Mpemba effect". Efektas labai kontroversiskas - ne visiems ir visada pasiseka gauti teigiamus rezultatus. Taciau netgi jei taip ir gali atsitikti viska galima paaiskinti termodinamikos remuose. Viena is spelioniu, kad karstas vanduo greiciau garuodamas greitai sumazina savo turi lyginant su saltu vandeniu ir tas sumazejes vandens turis del to greiciau uzsala (cia jei ekperimentas atliekamas su atviru konteineriu).
Yra ir kitokiu paaiskinimu. Idomu tas, kaip kartais prasauna pro sali musu defaultines prielaidos .
Nu idomumo delei dar grafikas-
Cia skirtingos kreives atitinka skirtingas salygas. Sis efektas yra kreives dalims, kurios didejant skyscio pradinei temperaturai, leidziasi zemyn.
Detaliau apie tai:
http://www.physicsweb.org/articles/world/19/4/4/1
Deka nauju polimeru apdirbimo technologiju ne uz kalnu kameros filmuojancios viska 360 laipsniu kampu real-time rezimu.
Tas tampa imanomu mokslininkams pirma karta sukurus dirbtine kompozicine aki, t.y. tokia struktura kuri sudaryta is daugybes lesiu, kurie 'gabaliukais' sudelioja vaizda kaip mozaika. Tipo tokios panoramines akys yra pas vabzdzius. Ir dirbtinai jas sumeistrauti pavyko tik neseniai. Kariskiai aisku irgi turetu buti sudominti.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/4/14/1
Tas tampa imanomu mokslininkams pirma karta sukurus dirbtine kompozicine aki, t.y. tokia struktura kuri sudaryta is daugybes lesiu, kurie 'gabaliukais' sudelioja vaizda kaip mozaika. Tipo tokios panoramines akys yra pas vabzdzius. Ir dirbtinai jas sumeistrauti pavyko tik neseniai. Kariskiai aisku irgi turetu buti sudominti.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/4/14/1
Naujas budas kaip padaryti objektus nematomus. Metodas remiasi kompoziciniu medziagu [metamaterials] sukurimu, tokiu kurios turi neigiama luzio rodikli (pasizymi atvirkstiniais optikos desningumais, pvz. spinduliai luzta i kita puse nuo statmens; priesingas doplerio efektas ir kt.). Tokias kompozicines medziagas reiketu konstruoti pasiremiant nanotechnologijomis. Sukonstruotas toks optinis darinys neleistu sviesos spinduliams atsispindeti nuo objekto esancio darinio viduje, bet ji apeitu, panasiai kaip vanduo upeje apeina akmeni. Tokiu budu objektas butu praktiskai beveik nematomas. Teigiama, kad toks darinys veikiantis radijo bangu diapazone galetu buti sukonstruotas jau 5 metu begyje. Idomu, kad sis nematomumo metodas sugalvotas pasiremiant bendrosios reliatyvumo teorijos ziniomis.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/5/16/1
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/5/16/1
Didziausias daleliu greitintuvas pasaulyje - 27 km ilgio, planuojamas paleisti 2007 metais zenevoje CERN laboratorijos.
Vadinamasis Large Hadron Collider (LHC) greitintuvas igreitins protonus iki energiju 14 TeV. Fizikai tikisi sugeneruoti vadinamuosius Higgs`o bozonus ir supersimetrines daleles. Supersimetriniu daleliu atradimas butu irodymas stringu teorijai.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/6/12/1
Vadinamasis Large Hadron Collider (LHC) greitintuvas igreitins protonus iki energiju 14 TeV. Fizikai tikisi sugeneruoti vadinamuosius Higgs`o bozonus ir supersimetrines daleles. Supersimetriniu daleliu atradimas butu irodymas stringu teorijai.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/6/12/1
Sugalvotas astrofiziku budas kaip atrasti zemes dydzio planetas prie zvaigzdziu. Budas remiasi zvaigzdziu sviesos uzblokavimu kosmineje erdveje patalpinant 30-50 metru skersmens "skyda". Jis butu tukstancius kilometru nuo kosminio teleskopo ir sumazintu zvaigzdes sviesos intensyvuma apie 10 milijardu kartu. Tai leistu teleskopo pagalba pastebeti zemes dydzio planetas. Ir net spektroskopijos pagalba nustatyti, ar palnetos turi atmosfera, deguonies, vandenynus ir pan. Anksciau toks "skydas" tik mazesnis budavo dedamas teleskopo viduje, kad stebeti saule. Taciau senas budas netinka zemes dydzio planetu paieskai ne saules sistemoje del difrakcijos efektu.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/7/1/1
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/7/1/1
Atrasta dvinare planetu sistema, kuri nesisuka apie jokia zvaigzde. O tik sukasi apie savo paciu mases centra. T.y. 2-ju planetu sistema be centrines zvaigzdes. Sitas atradimas tai issukis teorijai, kad planetos formuojasi is duju disko apie naujai gimstancias zvaigzdes.
(Dailininko piesinys).
Detaliau:
http://www.universetoday.com/2006/08/04 ... iscovered/
(Dailininko piesinys).
Detaliau:
http://www.universetoday.com/2006/08/04 ... iscovered/
Eksperimento metu pavyko ishtrinti ilgalaike atminti pelems - tam panaudota medzhiaga pavadinta "Zip".
("suZIP'ino" atminti ir ishtryne - joke )
http://www.livescience.com/humanbiology ... erase.html
Turint omeny, kiek problemu kriminaliniams elementams sukelia nepageidaujami liudininkai ir tt - atrodo, shis preparatas bus populiarus
("suZIP'ino" atminti ir ishtryne - joke )
http://www.livescience.com/humanbiology ... erase.html
Turint omeny, kiek problemu kriminaliniams elementams sukelia nepageidaujami liudininkai ir tt - atrodo, shis preparatas bus populiarus
Plutona ishgrudo ish Saules sistemos planetu sarasho, bet pasirodo, kad pagal kai kuriuos tokius pat kriterijus reiktu ishmest ish sarasho ir Zheme:
Info ish space.comThe wording has been heavily criticized as being vague and arbitrary and failing to include planets around other stars. One highly controversial aspect is the idea that a planet must control a zone of space by clearing it of other objects. In fact, Earth and some of the giant planets have not cleared their paths—asteroids cross the planetary orbits frequently and in some cases orbit in lockstep with the planets.
Plona sidabrine plokstele patalpinus tarp cinko selenido dengto stiklo gabalu ir prizmiu - sidabro plokstele tampa permatoma. Pagal kvantines mechanikos analogijas - fotonai tuneliuoja kiaurai sidabrine plokstele. Pagal bangines optikos desnius aiskinama, kad del ivairiu atspindziu, atsispindincios atgal bangos pilnai viena kita panaikina, todel bangos eina "kiaurai" per metala.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/8/14/1
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/8/14/1
Atlikta kompiuterio simuliacija parode, kad 1/3 is jau zinomu ir uzregistruotu planetiniu sistemu gali tureti zemes tipo planetas. Tai susije su tuo kad apskaiciuota koreliacija tarp Jupiterio tipo planetu egzistavimo ir zemes tipo planetu egzistavimo. Labai idomi naujiena. Jeigu tie skaiciavimai nesumelavo ir koreliacija teisinga, tai gali buti kaip argumentas, kad zemes tipo planetu susidarymas yra gana tiketinas visatoje reiskinys.
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/9/4/1
Detaliau:
http://www.physicsweb.org/articles/news/10/9/4/1
Saliu ministrai pasirase tarptautine sutarti del tarptautines organizacijos ikurimo, kuri kontroliuos ir vykdys termobranduolinio reaktoriaus statybos projekta. Si organizacija startuos 2007 metais. ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor) bus statomas Prancuzijoje.
Planuojama pastatyti per mazdaug 10 metu ir apytiksliai tai kainuos apie 5 milijardus euru. Taip kad galime atsvesti ITER projekto pradejima. Valio...
Detaliau:
http://www.iter.org/news_text_21-11-06.htm
Planuojama pastatyti per mazdaug 10 metu ir apytiksliai tai kainuos apie 5 milijardus euru. Taip kad galime atsvesti ITER projekto pradejima. Valio...
Detaliau:
http://www.iter.org/news_text_21-11-06.htm