Na, šaunu, kad žmonės ties tuo dirba ir pasiekia tam tikrų įspūdingų rezultatų, bet mano nuomonė dėl AI universalumo užuomazgų progreso turbūt šiek tiek skeptiškesnė nei tavo (žr. mano ankstesnį komentarą į Seiano žinutę).fizikanas wrote:Na Svieto pabaigos argumentas mums dar zada pagyventi kiek ilgiau nei 10 ar 20 metu, todel del sito greiciausiai esi teisus, bet universalumo uzuomazgos jau matosi, kad ir tame paciame Starcraft losianciam AI.
1. Kodėl priartinančius prie X, o ne prie Y?fizikanas wrote: 1. "Nores X "- darys veiksmus su didele tikimybe priartinancius pasauli prie X.
2. "Supras X" - tures X aprasyta savo pasaulio modelyje.
3. "konkurentas" - identifikuotas kitas agentas, pasizymintis "pasaulio keitimo link savo tikslu" savybem
4. "iseikvota daug resursu" - iseikvota daug resursu, kur cia emocijas matai is viso?
5. "tures tiksla islikti" - savireflekcija, arba saves modelis, identifikuotas, kaip butina salyga kitiems tikslams igyvendinti (zr. "Nores X").
6. "tik vienas" - 1
Cia gera pavyzdi dave Sejanus apie Starcrafta zaidzianti AI. Visos sitos savokos ten aktualios. Tai butu galima Google programuotoju paklausti ar ju AI turi emocijas - as manau, kad ne.
2. X aprašyti kokiu nors modeliu yra N būdų. Vadinasi "X supratimas" tarsi pagal tave išeina yra "informacijos apie X suvedimas į tam tikrą pasirinktą modelį" iš daugelio galimų? Ar įvairūs galimi "X suvedimai į modelį" kaip nors diferencijuotini tarpusavyje? Kas tada yra nesupratimas ir kuo jis iš esmės skiriasi nuo supratimo?
3. Ir kas iš to plaukia? Gerai tai ar blogai? Kas tada yra "partneris"? Kuo jis skiriasi nuo "konkurento"? Ar apskritai tam AI egzistuoja toks dalykas kaip "partneris"? Kodėl? Ar lygiai toks pats AI klonas kitame superkompiuteryje yra "konkurentas", ar ne? Ar kuris nors to paties AI pakankamai stambus ir savarankiškas neuroninio tinklo segmentas tame pačiame superkompiuteryje yra "konkurentas", ar ne? Kodėl?
4. Ir kas iš to plaukia? Gerai tai ar blogai?
5. O kuo tie kiti tikslai tokie svarbūs? Jei egzistuoja tokio paties AI klonas kitame superkompiuteryje (siekia tų pačių tikslų) ir neužtenka resursų veikti jiems abiems?
6. Ir kas iš to plaukia? Kuo tai blogiau/geriau už 2, 3 ir t.t.?
Šiaip neužsiciklink vien ant emocijų reikalingumo neva universalesniam tikslų formavimui. Ne vien jas minėjau. Kalbėjau ir apie tam tikrą prasminį informacijos įvertinimą. Be emocijų ir tam tikra fiziologinio diskomforto ar komforto patirtis (pvz. jau minėtas alkis; nebent tai irgi priskirsime prie emocijų) galbūt įtakoja tam tikrą vertinamąjį aspektą.
Man ir pačiam daug klaustukų dėl emocijų šitoj vietoj. Pvz. buvau girdėjęs gandus apie žmones be emocijų. Kaip jie mąsto, elgiasi ir priiminėja sprendimus? Esu bandęs ieškoti apie tai informacijos, bet kol kas neradau nei vieno rimtesnio pavyzdžio, kuris žmonių be emocijų faktą rimčiau pagrįstų. Buvau anksčiau girdėjęs, kad yra duomenų apie žmones su pažeistais migdoliniais kūnais, kuriems emocijos lyg ir būtų prislopintos, bet lyg ir ne visai ir ne visame jų spektre (pvz.) ir su tomis emocijomis viskas daug sudėtingiau ir labiau miglota ir jos sietinos ne vien tik su paskiromis smegenų dalimis. Kiek supratau, net ir emocijos yra nemaža mįslė ir rimtesnių bei pakankamai solidžių, išbaigtų ir pilnesnių emocijų mechanizmų modelių mokslas irgi berods dar neturi.
Na, aš tik pametėjau tam tikrą hipotezę.fizikanas wrote:Cia yra viena is dideliu problemu AI filosofijoje - zmoniu polinkis priskirti zmogiskas savybes viskam ka mato. Anksciau sakydavo, kad dangus piktas, kai zaibuoja, dabar prisikirineja savo emocijas AI. Teoriskai AI gali tureti tas savybes (pvz, simuliuotos zmogaus smegenys), bet labai abejotina, kad tai praktiska ir, kad pats pirmas universalus AI jas tures. Beto mes net nezinom, ar emocijos isvis keicia zmogaus tikslus (bent jau ilgalaikius) - tai ka mes galim spekuliuoti, kaip emocijos veiktu AI jei jis jas ir turetu.Svetimas wrote: Aš hipotetizuoju, kad kaip ir žmonėms - kurie interpretuodami informaciją (kas reiškia ne vien tik nešališką informacijos apdorojimą, klasifikavimą ar pan.), spėju, dažnai yra beveik nepajėgus nesuteikti tam tikro emocinio santykio ar vertinamojo prasminio krūvio jai, iš ko galbūt vėliau ir formuojasi nauji jų "tikslai" - taip ir AI be šito negalės lanksčiai formuoti savo naujų "tikslų" ir į temą, nepaskęsdamas informacijos jūroje.
O dėl personfikavimo, tai Michael Graziano yra išmetęs gan įdomią hipotetinę mintį, kad žmonės linkę įžiūrėti/personifikuoti panašius į juos sąmoningus agentus įvairiuose gamtos reiškiniuose ar kituose gyviuose, nes tos pačios smegenų dalys, kurios modeliuoja savo pačių "awareness" būseną, prie tam tikrų dėmesio nukreipimo aplinkybių nukrypsta ir modeliuoja tam tikrą iliuzinę "awareness" būseną išorės reiškiniams.
Kuo remiesi, kad moterys turi daugiau emocijų nei vyrai? Lyg ir supratau, kad psichologijos mokslas tau kaip ir ne rodiklis, bet visgi įdomu, kuo grindi tokius savo teiginius?fizikanas wrote:Riddle me this: kodel tada moterys turi daugiau emociju, bet siek tiek zemesi iq nei vyrai?
Kiek girdėjau, aukštesnis vyrų IQ iš esmės aiškinamas didesne gabumų dispersija nuo vidurkio (didesnis procentas su didesniu ir mažesniu IQ). Be to gali būti ir daugiau papildomų paaiškinimų (pvz. šiek tiek skirtingas mąstymo pobūdis, kitoks tikslų formavimas ir jų siekimas).
Kas dėl emocijų, esu skaitęs apie atliktus tyrimus, kad vyrai nėra mažiau emocionalūs, nei moterys (šiaip gan nerimtas buitinis pavyzdys - sirgalių emocijos per sporto varžybas ). Pabandysiu rimčiau pasiknisti apie tai, nes vėl pasidarė šiek tiek įdomu. Neva vyrai tik dalies savo emocijų dėl kažkokių priežasčių neparodo, labiau kontroliuoja, užgniaužia, jas sunkiau interpretuoja ir galbūt prie kitokių sąlygų, aplinkybių jas išreiškia. Kad ir jau minėtų migdolinių kūnų smegenyse skirtumai skirtingų lyčių subjektams įvairių hintų duoda.
Dar aš pastebėjau, kad paprastai kituose žmonėse pastebimos tik tam tikros specifinės ryškesnės, stipriau išreikštos emocijos. Bet tai, kad žmogus rečiau rodo tam tikro spektro emocijas (sentimentalumas, nervingumas), nereiškia, kad pas jį nėra didelės puokštės galbūt mažiau ryškių tam tikro spektro emocijų (smalsumas, pasitikėjimas).