Svetimas wrote: ↑2021-02-16 15:43
Augustas wrote: ↑2021-02-16 15:02
<Mirę žmonės> realiai, iš tikrųjų gyvena kartu su mumis.
Jau pradiniam tavo variantui, be patikslinimo, norėjau paklausti ar ant metaforų ir poezijos patraukė, ar kažkokias miglas jau bandai skleisti, ar ... ?
Tai padetalizuok tą realumą plačiau, jei gali.
Čia nelabai yra ką ir detalizuoti. Tiesiog Tu tai supranti kaip poeziją ir metaforas, o aš tą pačią poeziją ir metaforas (aišku, ne visas ir ne visokias) suprantu taip, tarsi tai būtų iš tikrųjų realybė, tik nematoma. Pvz., tušinukas paleistas iš rankos nukrenta ant grindų, jį veikia gravitacija. Bet Tavo akys tos gravitacijos jėgos nemato, ji yra tarsi kokia akiai nematoma spyruoklė, kuri traukia tušinuką prie grindų. Čia tik galvos smegenys loginės indukcijos būdu nustato, kad veikia gravitacijos jėga. Panašiai ir čia. Yra reiškinys, kurį Tu traktuoji kaipo poeziją ir metaforas. Ir aš sakau, kad tas reiškinys yra realus, bet tik poezija ir metaforomis jį galima aprašyti (matematinėmis formulėmis, skirtingai nei gravitacija, jis neaprašomas).
Man šitoje vietoje priminei pasakymą, kad Visata yra ne tik dabartinė mūsų fiksuojama realybės akimirka, bet iš visa jos istorija iki dabar (pvz. įskaitant ir kažkada gyvenusius ir mirusius mūsų proprosenelius).
Aišku, iš mokslinės pusės tai gana įdomu, bet eksperimentinis mokslas negali užčiuopti anei savo vartojama kalba aprašyti tokių dalykų (panašiai kaip žmogaus akis negali pamatyti tos "spyruoklės", kuriai veikiant paleistas iš rankos tušinukas atsiduria ant grindų, tiksliau, "pritraukiamas" prie grindų). O negali paprasčiausiai todėl, kad tie dalykai nepakartojami ir nevyksta pagal žmogaus pageidavimą.
Tad šiuo atveju mums lieka tik poezija ir metaforos.