Re: Laisva Valia: Sam Harris vs. Daniel Dennett
Posted: 2014-11-10 18:27
Ir vėl klaidingas Viduramžių krikščionybės padėties supratimas. Patys geriausi krikščionybės metai yra dabartinis laikotarpis.Lionginas wrote:Tuomet krikščionybės stiprėjimo metu turėtume matyti "tų negatyvių dalykų" silpnėjimą, bet juk taip nėra. Krikščionys kaip niekas kitas vieni kitus pjovė ir persekiojo, pačiais geriausiais krikščionybės metais. Ar šitie dalykai nėra tokie jau negatyvūs?Augustas wrote:1) Jūs rašote "sustabdė", o tai reiškia visišką (negatyvaus) reiškinio, pvz., smurto sustabdymą.Tokių dalykų turbūt nėra, nes vos tik susilpnėja krikščionybė, tie negatyvūs dalykai labai greitai sugrįžta vienokia ar kitokia forma.
Tamsta painiojate ideologines ir filosofines sistemas. Krikščionybė nėra ideologija. Krikščionybė yra religinė-filosofinė sistema. Žinoma, yra buvę Viduramžiais ir netgi dabartiniais laikais bandymų padaryti krikščionybę ideologine sistema (pvz., kažką panašaus bando daryti V.Putinas Rusijoje), tačiau iš esmės krikščionybės nepavyksta ideologizuoti. Todėl jinai ir persekiojama totalitariniuose režimuose.vienoje visuomenėje gali veikti tik viena totalitarinė ideologija. Kelios vienu metu nesugyventų. todėl ir vyksta tokie pasistumdymai.Augustas wrote:Pvz., šiuo atveju krikščionybė bando stabdyti įvairias politines utopijas, nes savo esme tai yra antiutopinė religija. Kiek jai tas pavyksta įvairiose šalyse, žinoma, yra atskiras klausimas, tačiau ten, kur veikia politinės diktatūros, krikščionybė paprastai yra persekiojama. Taip buvo komunistinių diktatūrų bloke, taip buvo ir nacistinėje Vokietijoje, taip yra ir dabartinėje Kinijoje bei Šiaurės Korėjoje ir pan.
Žmogus, kuris, tarkim, iškeikia savo tėvus ar ką nors pavagia, jei pamato savo klaidą ir bando ją ištaisyti, atsiprašydamas savo tėvų (arba vagystės atveju atlygindamas padarytą žalą), yra krikščionis. Ir, savaime suprantama, nėra krikščionis, jei sužinojęs, jog jo poelgis krikščionybėje yra laikomas neetišku, nesiima jokių priemonių jam atitaisyti. Šiuo atveju turime hitlerizmą (tebūnie per klaidą) pasirinkusių žmonių grupę. Ir jie iš popiežiaus enciklikos ar iš savų šaltinių supranta, jog krikščionybė nepritaria hitlerizmui. Jeigu tie žmonės yra krikščionys, jie turi stengtis atitaisyti padarytą klaidą. Tuo tarpu pastangų atitaisyti padarytą klaidą beveik nematome. Vadinasi, tie žmonės, kurie nebando atitaisyti padarytų klaidų, nėra krikščionys. Tokia paprasta išvada. Kur čia "netikras škotas"?Tai čia tik dar vienas "netikro škoto" variantas... Tarkime, žmogus padaro kokią nors klaidą, pvz., iškeikia tėvą ir motiną, iš karto jį gali pavadinti nekrikščioniu. Jei ką nors pavagia, tai ne krikščionis. Jei smurtaus šeimoje - ne krikščionis. Jei neatsiliepia į popiežiaus encikliką, smerkiančią nacių filosofiją - ne krikščionis. O tada OPA ir išvada - krikščionybė turi neabejotiną efektą visokių blogybių mažėjimuiAugustas wrote:Mano atveju yra labai paprastas rodiklis. Būtent žmonių, rimtai atsiliepusių į Romos popiežiaus encikliką "Mit brennender Sorge", kurioje smerkiamas nacizmas, skaičius. T.y. kiek žmonių, save vadinusių Romos katalikais, pradėjo slėpti žydus nuo persekiojimo? Kiek žmonių, save vadinusių krikščionimis, protestavo prieš nekrikščioniškus ir netgi antikrikščioniškus vokiečių diktatoriaus veiksmus? Man regis, tokių žmonių buvo mažuma, kuri greitai buvo susemta ir išvežta į koncentracijos stovyklas. Jei tokių būtų buvusi dauguma, A.Hitleris paprasčiausiai nebūtų išsilaikęs valdžioje.
Panašiai buvo bandoma ginti komunistinę ideologiją Vilniaus tribunole. Atseit, komunistinė ideologija buvo gera, bet komunistai netinkamais būdais ją bandė įgyvendinti praktikoje.Bėda ta, kad ta pati logika tinka absoliučiai bet kokiais religijai ar ideologijai. Taip galima įrodyti, ir kad nacizmas yra teigiama jėga. Tereikia tvirtinti, kad kažkas elgiasi blogai, nes paprasčiausiai nesilaiko nacių filosofijos, arba turi neteisingą supratimą apie ją...