Sejanus wrote:Laisva valia paprastai reikšdavo[..]
Kada čia taip buvo?
Senais gerais laikais?
Realiai, tai prie šio klausimo filosofai kankinosi jau nuo labai senų laikų, ir tebesikankina dabar. Gaila, kad jie nesusipranta paklausti tavęs..
Taip, jie neatsakė to klausimo galutinai. Gali būt, kad niekada neatsakys. Tačiau pakeliui jie atmetė gana daug visai kvailų idėjų, kas irgi yra šioks toks nuopelnas.
O su buitiniais apibrėžimais problema yra ta, kad jie tinka tik buitinėms sąlygoms. Vos tik pasitaiko koks nors keblesnis atvejis - tada tenka rinktis arba iš lempos, arba remiantis viena ar kita filosofijos teorija (nu arba galima pačiam bandyti jas kiekvieną karta išrasti, bet tas kaip taisyklė nėra labai efektyvu).
Sejanus wrote:Kai teisme sprendžia, ar seksu užsiėmė laisva valia, ar sutartį pasirašė laisva valia ir pan., turėtų jie ten žinoti, kas yra ta laisva valia. Ir drįstu spėti, deterministinės visatos prigimties klausimas ten nesvarstomas.
Nenustebčiau, jei įstatymuose net nėra vienareikšmiško laisvos valios apibrėžimo. Tiesiog dauguma atvejų pakanka ir tavo buitinio apibrėžimo, o likusiais atvejais teisėjai tiesiog nusprendžia, kaip jiems tuo metu susišviečia pagal esamus precedentus, ekspertų nuomones ir dar ten ką.
Sejanus wrote:Jei manysime, kad egzistuoja tikrai vienareikšmiai atsitiktiniai procesai ir todėl visata nėra griežtai deterministinė, kaip tai implikuoja laisvą valią? Nuo kada laisva valia tapatinama su.... atsitiktinumu? Kuriuo metu iki tiek nusifilosofavo, būsiu praleidęs.Taip išeitų, jei už mane sprendimus priimtų atsitiktinių skaičių generatorius, jie būtų labiau laisva valia priimti sprendimai?
Ai, čia tiesiog briedas, kurio griebėsi kai kurie incompatibilism (net nebandžiau verti į lietuvių kalbą, sorry) pakraipos filosofai, kuriems visatos determinizmas trukdė ramiai miegoti. Tada, kai buvo atrasti visokie kvantiniai keistumai, jiems staiga sužibo viltis, kad visata
nėra visiškai deterministinė, therefore, joje turi būti kažkiek vietos tikrai laisvai laisvei. Bet paskui konsensusas lyg ir nusistovėjo ties tuo, ką tu rašei - kad atsitiktinumas yra ne ką laisvesnis, nei determinizmas.
Sejanus wrote:Kita vertus, jei visata griežtai deterministinė, kodėl laisva valia turėtų neegzistuoti?
Nu nes tada kyla visokie chrenovi klausimai. Kaip antai: iš kur tada ta laisvė atsiranda? Jei visata pilnai deterministinė, tai mūsų veiksmai yra ne ką laisvesni, nei obuolio pasirinkimas - kristi žemyn, ar likti kaboti ore.
Arba dar šitas geras: ar labai sudėtinga (tačiau pilnai deterministinė) kompiuterio programa gali turėti laisvą valią?
Sejanus wrote:Krūva aplinkybių nulėmė tą laisvą sprendimą, bet pagal priimtą žodžio reikšmę, jis vis dar laisvas sprendimas. Net kai išnaudojant žinias apie smegenų veikimą žmogus įtikinamas kažką įsigyti sumaniai sukurpta reklama, vis tiek jo sprendimas laikomas laisvu. Jei jau deterministinė visata nepalieka galimybės laisvai valiai, tai nesikapstykime taip giliai. Tuomet marketingo ir PR egzistavimas daug akivaizdžiau prieštarauja tai laisvai valiai.
Va matai, ir pats supranti, kad klausimas nėra toks paprastas
Ir ką mes darome su sudėtingais klausimas? (A) Priimam pirmą pasitaikiusį buitinį atsakymą, kuris iš tiesų nieko nepaaiškina, ar (B) bent jau pasistengiam prisikasti prie klausimo esmės kiek tai įmanoma.