Re: Juodųjų skylių fizika
Posted: 2019-04-12 13:37
Ką tai turi bendro su juodosios skylės nuotrauka? Joje tie burbulai niekaip netilptų.
abejojame nuo 2004-ųjų
https://www.skeptikas.org/forum/
Ką tai turi bendro su juodosios skylės nuotrauka? Joje tie burbulai niekaip netilptų.
Tai paminėk porą pavyzdžių teorijų, kurias ta nuotrauka galėjo falsifikuoti, jei būtų atrodžiusi kitaip, nei atrodė.
Gerai, grąžino.. Bet tų abejojančių dėl juodųjų skylių ir taip beveik nebuvo. Tai ir šis patvirtinimas yra toks labiau overkillas, nei kažkoks stulbinantis mokslo atradimas, kaip jį bando pateikti spaudoje.
Alio. Tik kelias paminėsiu: visos juodųjų skylių teorijos, infliacijos teorija, bendroji reliatyvumo teorija.
Bet moksle yra itin svarbu testuoti tokius ribinius atvejus. Nenoriu kartotis, bet ir Niutono mechanika niekas neabejojo, kol nepasimatė jos netikslumai prie reliatyvistinių greičių. Testuoti ribinius atvejus nėra joks overkillas, tai yra būtinas dalykas, jei norima judėti toliau. Juodųjų skylių tyrimai tai apskritai yra šventasis gralis, nes jose veikia šiuo metu nesuderinami modeliai - bendrosios reliatyvumo teorijos ir standartinio modelio. Kažkuri teorija nėra visiškai tiksli, o tas netikslumas greičiausiai pasimatys būtent ribinėse sąlygose. Ir šioje srityje mokslinių atsakymų stygius dėl to ir atsiranda, kad mes iki šiol neturėjome visiškai jokių realių duomenų apie tas skyles, vien tik teorinius skaičiavimus, kurie duodavo tik dar daugiau skaičiavimų - stygų teorijas ir t.t.
- pagal mano nuomonę, nėra ir būti negali "juodųjų skylių", kurios egzistuotų kažkur, ne galaktikų centre. Aišku mintis ginčytina. Taigi išvada: radijo teleskopai nepajėgųs gauti tolimųjų juodųjų skylių detalios foto. Taigi pasiūlymas: reikia tirti lengvai pasiekiamus burbulus, pagal juos galima daug paskaičiuoti, o itin savoje galaktikoje.
Eilinį kartą klysti.
Vilius klausė ne to, bet atsakant į tavo klausimą, aš nežinau kiekvienos egzistuojančios teorijos, kad tau atsakyčiau, ar kuri nors nebuvo paneigta. Žinau tik tiek, kad visokios teorijos be juodųjų skylių turi gana ilgą istoriją, bet tokios teorijos niekada nebuvo mainstreaminės.
- taip, aš kažkaip turėjau uomenyje tik "senas" masyvias juodukes. Jaunos, ką tik susidariusios po supernovos, gali būti vienišos, kol pačios sukurs galaktiką, arba pateks į didesnės galaktikos "sudėtį". Sakykim mūsų galaktikoje yra šiek tiek "mažųjų" juodukių, kurios sukasi apie centro masyviąją. Mano prognozė: jos bus prarytos.
O tau atrodo normalu reikalauti, kad kiekvienas eksperimentas būtinai paneigtų bent vieną teoriją? Nuo kada nepakanka reikalavimo, kad eksperimentas potencialiai paneigtų teoriją?
- prie fundamentalaus "progreso" priskirčiau vien tik "stygų teoriją". Visa kita tik to pačio voliojimas.
Tačiau, ar kas nors realistiškai tikėjosi tų teorijų paneigimo iš šio stebėjimo? Gi jie jau iš kitų šaltinių žinojo, kad būtent toje vietoje yra labai masyvus bet tamsus objektas, nes priešingu atveju, kaip būtų pataikę visus tuos neįtikėtinai siauro kampo teleskopus nukreipti būtent į tą dangaus lopinėlį? Taigi - rasti toje vietoje būtent juodąją skylę niekam nebuvo siurprizas.. Nes kas ten daugiau galėjo būti?
Nemanau, kad kas nors davė daug šansų rasti ten ką nors netikėto. Bet, turint omeny, kad bendroji reliatyvumo teorija niekada net iš tolo nebuvo patikrinta tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, daug kas vylėsi ten rasti kažką, kas bent šiek tiek nukrypsta nuo modelio.
Galėjo būti tiesiog didelė materijos sankaupa, taip ir nesukritusi į singuliarumą.Vilius wrote: ↑2019-04-15 10:57Gi jie jau iš kitų šaltinių žinojo, kad būtent toje vietoje yra labai masyvus bet tamsus objektas, nes priešingu atveju, kaip būtų pataikę visus tuos neįtikėtinai siauro kampo teleskopus nukreipti būtent į tą dangaus lopinėlį? Taigi - rasti toje vietoje būtent juodąją skylę niekam nebuvo siurprizas.. Nu nes kas ten daugiau galėjo būti?
Įsivaizduok, kad galaktikos centre randama tiesiog didelis šviečiantis objektas, tebūnie ir labai masyvus, bet ne juodoji skylė. Tai reikštų, kad bendroji reliatyvumo teorija, kaip ir Niutono mechanika, yra tik aproksimacija, veikianti tam tikrame siaurame intervale, ir griūvanti, kai turime itin dideles mases. Nes bendroji reliatyvumo teorija prognozuoja, kad esanti itin didelei masei, ji visa sukris į juodąją bedugnę. Kitokie rezultatai reikštų, kad prie itin didelių masių kažkas tai sustabdo.Vilius wrote: ↑2019-04-15 10:57Mano klausimas yra tik apie pačią nuotrauką (ar tiksliau sakant - apie visas tas nuotraukas, iš kurių buvo suagreguotas tas galutinis paveiksliukas). Ar joje pavaizduoti duomenys galėjo paneigti bent vieną iš tavo minėtų teorijų? Gal pvz., buvo kelios teorijos, kurios prognozavo skirtingus rezultatus? Tada kurios iš jų buvo atmestos?
Nežinau, kodėl čia taip išskiriamas "teorinis mokslas". Tau tas pats klausimas, kurį uždaviau ir Fizikanui - jei kas nors eksperimentiškai patvirtintų stygų teoriją tiesioginiu stebėjimu, ar tai būtų mažesnis mokslo pasiekimas vien todėl, kad nepagimdė naujų ar nepaneigė senų teorijų? Arba, jei LIGO atras gravitacines bangas, atitinkančias branų susidūrimo hipotezę, tai irgi bus tik technologinis pasiekimas, nes visi gi seniai žino apie branas? Nesuprantu aš šito eksperimentų nuvertinimo, lyg tai būtų daugiau technologijos, bet jau kažkaip mažiau mokslas.Vilius wrote: ↑2019-04-15 10:57Nes, kaip jau sakiau, jei tos juodosios skylės atvaizdas nepadarė jokio poveikio teoriniam mokslui, tada tai yra tik graži kosmoso nuotrauka. Žinoma, tai, kad mes jau galime daryti tokių tolimų ir blankių objektų nuotraukas yra stulbinantis technologijų pasiekimas. Ir esu tikras, kad vieną dieną šie metodai iš tiesų padės išplėsti mūsų žinias apie visatą.. Bet ta diena dar neatėjo.
Poveikis bus milžiniškas, bet ne teorijoms, o kaip proof of concept. Juk pasiektos rezoliucijos, tūkstančius kartų lenkiančios iki šiol turėtas. M87 juodosios skylės kampinis dydis nuotraukoje apie 42 mikrosekundės, o pvz. Hubblas gali išskirti tik mažiausiai 50 000 mikrosekundžių objektus.
Ne, stygu teorija yra pakankamai kontraversiska, kad ja irodzius ivyktu milziniskas mokslo progresas. Gaila, kad ji nefalsifikuojama ir tai niekada neivyks.