Grubiai tariant, gebėjimas apskaičiuoti stačiojo trikampio statinių santykį su įžambine neduoda tokios greitos naudos, kad matematikas turėtų aiškų pranašumą prieš beraštį, tačiau gerą medžiotoją. Protas duoda daug naudos, kai reikia priimti sprendimus besikeičiančiomis aplinkybėmis ir panašiai, tai yra, ko vien instinktais turbūt neužkoduosi. Ir tokį protą stebime labai daug kur, nuo moliuskų iki paukščių. Tačiau jo matomai neužtenka kurti civilizacijoms. Kai žmonės kalba apie kažkokios savybės evoliucinę naudą, jie dažnai pamiršta tos naudos kainą. Jei nauda kainos neatperka, tokia ten ir nauda, skirtingai nei moderniam verslui, evoliucijoje pelnas būtinasMajolis wrote: Evoliuciškai protas be abejo naudingas, atsirado/vystėsi natūralios atrankos spaudžiamas, tik nelabai aišku, kokią "ribą" turi galvoje - nesismulkinant, protas yra gebėjimas priežastingai mąstyti, ir tokio gebėjimo radimasis buvo ilgas ir sudėtingas procesas.
Konvergentinę evoliuciją pavyzdžiui tikrai stebime nuolat, akis berods išsivystė nepriklausomai bent keliasdešimt vien mums žinomų kartų. Žmogaus lygio protas tik vieną. Matyt nauda neatperka kainos, nuo kažkurio momento protas yra good enough išgyventi ir toliau smegenys nebesivysto.
Sakyti, kad proto atsiradimas tėra laiko klausimas, tai nieko per daug nepasakyti. Turime faktą, kad bent vienas protas išsivystė, reiškia tinkamai sutapus aplinkybėms tai įmanoma, ir turbūt per begalę laiko anksčiau ar vėliau tos aplinkybės sutaptų visur, jei anksčiau neatsitiktų minėti reiškiniai kaip problemos su žvaigždės gyvavimu. Aš su tuo nesiginčyju, tik sakau, kad aplinkybių sutapimo tikriausiai reikia tokio reto, kad jis beveik niekur neįvyksta.