Biologijos įdomybės

[Svetimas]

Pagalvojau, kad gal tokia tema/rubrika galėtų būti visai įdomi.

Ištrauka, kurią kažkada skaičiau apie bendruomeninius gyvius (skruzdes) ir šiaip kilo gan įdomios asociacijos su žmonių pasauliu:

https://en.wikipedia.org/wiki/Ant#Communication
Behaviour and ecology
Communication
[...]
Ants use pheromones for more than just making trails. A crushed ant emits an alarm pheromone that sends nearby ants into an attack frenzy and attracts more ants from farther away. Several ant species even use "propaganda pheromones" to confuse enemy ants and make them fight among themselves.[78] Pheromones are produced by a wide range of structures including Dufour's glands, poison glands and glands on the hindgut, pygidium, rectum, sternum, and hind tibia.[65] Pheromones also are exchanged, mixed with food, and passed by trophallaxis, transferring information within the colony.[79] This allows other ants to detect what task group (e.g., foraging or nest maintenance) other colony members belong to.[80] In ant species with queen castes, when the dominant queen stops producing a specific pheromone, workers begin to raise new queens in the colony.[81]

[fizikanas]

šiaip kilo gan įdomios asociacijos su žmonių pasauliu:

Zmones turi sita savybe, suzmoginti gyvunus. Kai kurie net laiko keturkojus numyletinius vaiku pakaitalu.

[Vilius]

O aš tai nesuprantu kas čia stebėtino, kad panašūs organizmai panašiai elgiasi panašiose situacijose..

"Comparing the two ant species, the scientists found that approximately 20 percent of their genes are unique, while some 33 percent are shared with humans."

[Svetimas]

O aš tai nesuprantu kas čia stebėtino, kad panašūs organizmai panašiai elgiasi panašiose situacijose..

"Comparing the two ant species, the scientists found that approximately 20 percent of their genes are unique, while some 33 percent are shared with humans."

Už linką dėkui. Niam niam, sukramčiau.
Gan keistoki pas tave panašumo palyginimai. Kaip iš ~33% procentų genų panašumo galima išvesti, ar tai galop didelis panašumas ar ne? Bonobo ir šimpanzės neva turi maždaug virš 98% tam tikro genetinio panašumo su žmonėmis, bet skirtumai bado akis.

Be to, žiūrint į tam tikrus "panašumus" gal net svarbiau yra tai, kuo tie "panašumai" esmingai skiriasi. Žmonės pagrinde ne per cheminius junginius (kaip skruzdžių atveju) keičiasi informacija tarpusavyje. Kas yra tų įvairių "pheromonų" atitikmuo žmonių, o ne skruzdžių pasaulyje? Idėjos? Dar kažkas?

[Svetimas]

Zmones turi sita savybe, suzmoginti gyvunus.

Ne tik gyvūnus. Kaip juokavo Michael Graziano, žmonės gan lengvai "at the drop of a hat" įžiūri tam tikras "sąmonę turinčių agentų" apraiškas visame kame.
Pavydžiui jis hipotetiškai su tuo sieja visokių dievukų, dvasių, vaiduoklių ir pan. kilmę įvairiose žmonių kultūrose. Pilvakalbystės žanre žmonės labai nesunkiai automatiškai įžiūri "sąmoningą agentą" žmogiškai judančioje ir kalbančioje lėlėje.
Net tam tikru būdu judančių abstrakčių figūrų animaciją žmonės linkę interpretuoti per socialumo prizmę, kaip jų "santykių aiškinimąsi", "žaidimą slėpynėmis" ir pan.
Galų gale net ir kokio nors pasyvaus netikslingo reiškinio intepretacijoje neretas žmogus labai nesunkiai įžvelgia tikslingai veikiančių "sąmoningų agentų" pėdsakus (pvz. įvairios sąmokslo teorijos).

[Seianus]

Pagalvojau, kad gal tokia tema/rubrika galėtų būti visai įdomi.

Sėdi kažkokiame biologų echochamberyje?

[Svetimas]

Sėdi kažkokiame biologų echochamberyje?

Ne. Nors jeigu turėčiau marias laiko neatsisakyčiau kokiam biologų echochamberyje pasisvečiuoti ir šiek tiek daugiau sužinoti, apie ką jie kalba. O kodėl klausi?

[Seianus]

Sėdi kažkokiame biologų echochamberyje?

Ne. Nors jeigu turėčiau marias laiko neatsisakyčiau kokiam biologų echochamberyje pasisvečiuoti ir šiek tiek daugiau sužinoti, apie ką jie kalba. O kodėl klausi?

Klausiu ironiškai, nes kai aš buvau sukūręs panašią temą, padarei išvadą, kad sėdžiu kažkokiame echochamberyje

[Vilius]

Gan keistoki pas tave panašumo palyginimai. Kaip iš ~33% procentų genų panašumo galima išvesti, ar tai galop didelis panašumas ar ne? Bonobo ir šimpanzės neva turi maždaug virš 98% tam tikro genetinio panašumo su žmonėmis, bet skirtumai bado akis.

Na, jei skaitytum knygą, kurios trečdalis yra nucopypastintas nuo kitos knygos, tai turbūt turėtum šiek tiek priekaištų dėl originalumo, ar ne? Bet sutinku, kad gal aš čia per daug akcentavau genetinį panašumą.

Be to, žiūrint į tam tikrus "panašumus" gal net svarbiau yra tai, kuo tie "panašumai" esmingai skiriasi. Žmonės pagrinde ne per cheminius junginius (kaip skruzdžių atveju) keičiasi informacija tarpusavyje. Kas yra tų įvairių "pheromonų" atitikmuo žmonių, o ne skruzdžių pasaulyje? Idėjos? Dar kažkas?

Ar kartais nesi pagalvojęs, kodėl šiuolaikiniai lėktuvai turi panašią aerodinaminių elementų konfigūraciją, kaip ir paukščiai - pailgas daugmaž cilindriškas kūnas, komandinis centras pačiame priekyje, vienas pagrindinis sparnas pritvirtintas maždaug ties svorio centru, ir lengva valdymo prokštuma gale. Iš tiesų vienintelis reikšmingas skirtumas - kad paukščiai neturi vertikalaus kilio, bet jie tą kompensuoja turėdami lanksčią uodega, kuri sukinėjasi ir į šonus. Aišku, pradžioje šis panašumas atsirado iš dalies dėl to, kad žmonės bandė nukopijuoti paukščių formą. Tačiau vėlesnėje aviacijos istorijoje buvo išbandyta daugybė įvairiausių kombinacijų - ir skirtingi sparnų bei fiuzeliažų kiekiai bei formos, ir skirtingos uodegos valdymo plokštumų padėtys (kartais ir visai buvo apsieta be jų), ir skirtingos vietos patalpinti pilotams, ir t.t. Ir vis tiek galų gale praktiškai visi (bent jau iki-garsiniai) lėktuvai grįžo prie gana paukštiškos formos.

Ir atsakymas čia yra labai paprastas - nes tiek paukščiai, tiek lėktuvai bando atlikti tą pačią funkciją. T.y. sunaudojant minimalų kiekį energijos saugiai nuskristi iš taško A į B. Ir matyt dėl visų tų milijonų metų evoliucijos šita kvazi-paukštiška konfigūracija yra jau taip arti optimalios aerodinaminės formos, kad jos tiesiog neįmanoma dar pagerinti.

Tai va, gali būti, kad socialinių grupių elgesiui irgi yra tam tikri optimalūs elgesio patternai, prie kurių neišvengiamai artėtų bet kokia sistema, jei ji turėtų tikslą išgyventi konkuruodama dėl baigtinių resursų su kitomis grupėmis. Ir net nelabai svarbu, kiek kvaili ar protingi yra tų grupių elementai, ar kiek skiriasi pats bendravimo mechanizmas - bendri elgesio dėsniai gali būti intriguojančiai panašūs tiesiog todėl, kad jie yra taip arti optimalaus elgesio, kad nelabai ir galima juos kažkuo pagerinti. Tai va, gal tavo aprašyti panašumai ir yra būtent tokie universalūs elgesio patternai, kuriuos nepriklausomai atrado ir skurzdės, ir žmonės (net jei jų tiesiogiai ir nepaveldėjo genetiškai) - ir juos taip pat atrastų bet kuri kita socialinė sistema, kur reikėtų nugalėti kitas grupes kovoje dėl resursų.

[Svetimas]

Tai va, gali būti, kad socialinių grupių elgesiui irgi yra tam tikri optimalūs elgesio patternai, prie kurių neišvengiamai artėtų bet kokia sistema, jei ji turėtų tikslą išgyventi konkuruodama dėl baigtinių resursų su kitomis grupėmis. Ir net nelabai svarbu, kiek kvaili ar protingi yra tų grupių elementai, ar kiek skiriasi pats bendravimo mechanizmas - bendri elgesio dėsniai gali būti intriguojančiai panašūs tiesiog todėl, kad jie yra taip arti optimalaus elgesio, kad nelabai ir galima juos kažkuo pagerinti. Tai va, gal tavo aprašyti panašumai ir yra būtent tokie universalūs elgesio patternai, kuriuos nepriklausomai atrado ir skurzdės, ir žmonės (net jei jų tiesiogiai ir nepaveldėjo genetiškai) - ir juos taip pat atrastų bet kuri kita socialinė sistema, kur reikėtų nugalėti kitas grupes kovoje dėl resursų.

Na, jei kažkokie "propaganda pheromones" gali gan stipriai paveikti "socialinės grupės" elgesį, dėl kurio galų gale generuojasi nepageidautinas sumoje tai "grupei" output'as, tai gal nėra tie "elgesio patternai" tokie jau "optimalūs" (anot tavęs)? Vat jei "propaganda pheromones" neveiktų neigiamai "socialinės grupės", tai jau, sakyčiau, panašiau į tai, kad "elgesio patternai" toj grupėj pakankamai pažengę. Nemanai?

[Vilius]

Na, jei kažkokie "propaganda pheromones" gali gan stipriai paveikti "socialinės grupės" elgesį, dėl kurio galų gale generuojasi nepageidautinas sumoje tai "grupei" output'as, tai gal nėra tie "elgesio patternai" tokie jau "optimalūs" (anot tavęs)? Vat jei "propaganda pheromones" neveiktų neigiamai "socialinės grupės", tai jau, sakyčiau, panašiau į tai, kad "elgesio patternai" toj grupėj pakankamai pažengę. Nemanai?

Čia kalbu ne apie optimalią socialinės grupės organizaciją, o apie optimalų būdą disruptinti konkuruojančios grupės veikimą. Ir iš tavo pavyzdžio panašu, kad dezinformacijos skleidimas priešo gretose yra vienas iš tų universalių būdų, nes juos (galimai nepriklausomai) atrado ir skruzdės, ir žmonės.

[Svetimas]

Čia kalbu ne apie optimalią socialinės grupės organizaciją, o apie optimalų būdą disruptinti konkuruojančios grupės veikimą. Ir iš tavo pavyzdžio panašu, kad dezinformacijos skleidimas priešo gretose yra vienas iš tų universalių būdų, nes juos (galimai nepriklausomai) atrado ir skruzdės, ir žmonės.

OK. Supratau dabar ką turėjai galvoje.
O man šitoj vietoj kažkodėl labiau įdomu, kuo žmonės unikaliai galėtų skirtis nuo skruzdžių. Pavyzdžiui tam tikro imuniteto turėjimu disruptinančiai veiklai. Drįsčiau teigti, jog žmonių pasaulyje egzistuoja ir tam tikros tokio imuniteto užuomazgos. Tik vat jas susisteminti būtų gal kiek sunkiau.

[Svetimas]

Dalinuosi vienu What Is The Scariest Thing? video, kuriame gan įdomiai paklasifikuotos/pasistemintos įvairios žmonių jaučiamos baimės formos (kažkuria prasme tam tikras migdolinio kūno smegenyse generuojamas output'as).

[Vilius]

Net radiacija negali išnaikinti gyvybės.. Tai ką jau ten kalbėt apie nedidelį klimato atšilimą?

Scientists have discovered that a strand of fungi in the Chernobyl nuclear power plant feeds on radiation [..]

[Svetimas]

How Trees Bend the Laws of Physics iš Veritasium kanalo. Iki tol kažkodėl naiviai maniau, kad vanduo medžiuose pagrinde užkyla į viršų dėl kokio osmosinio slėgio. Bet pasirodo, jog ne.
Ar pagalvojot kada, kad medžių didelis aukštis yra gan įdomus fenomenas? Nebepamenu kas pasakė, jog tai savotiški augalai mutantai, kurie kovoje dėl saulės šviesos evoliucijos eigoje išstypo iki tokių dydžių.

[Vilius]

Iki tol kažkodėl naiviai maniau, kad vanduo medžiuose pagrinde užkyla į viršų dėl kokio osmosinio slėgio. Bet pasirodo, jog ne.

Aš būčiau statęs už kapiliarinį judėjimą.

[Svetimas]

Nesusilaikiau, nes varniniai paukščiai man labai patinka. Šiandien nustebino, jog su draugu matėm beslampinėjantį kranklį viduryje miesto. Šiaip gan keista, nes krankliai lyg ir pakankamai atsargūs miško paukščiai. Buvo gan smagu žiūrėti, kaip kranklys sau oriai mieste vaikštinėja, o pora susinervinusių varnų bando išvyti "įsibrovėlį" iš savo teritorijos. Deja, telefonu net dalies geriausių momentų nepavyko užfiksuoti: https://youtu.be/2yDtP4w47JM

[Svetimas]

Prisiminiau gana neblogą straipsnį apie "lytinis dauginimasis vs nelytinis dauginimasis" (klonavimasis ir pan.)
Berods kažkada seniai forume šitas klausimas irgi buvo keltas:
Why Sex? Biologists Find New Explanations.
Lytinis dauginimasis ir seksas turi nemažai įvairių pliusų (nėra tik vieno kažkokio nusveriančio paaiškinimo).

“Sexuality, through recombination, is a means for making the fullest use of the possibilities of gene mutations.”

In other words, the purpose of sex is simple: It increases genetic diversity in the pool of offspring. That diversity could then raise the fitness of future generations by making them stronger, faster, more resistant to parasites or otherwise more adaptable. Muller wasn’t the first biologist to suggest this, but his influence was so great that his name has been forever tied to the idea, which remains prevalent today.
[...]
McDonough and other researchers are now reexamining how sex and its associated cellular and physiological processes affect individuals. Their results suggest that the reason biologists have struggled to find a truly unifying explanation for sex is that there isn’t one. Instead, there’s a veritable smorgasbord of potential benefits from sex, and organisms may engage in it for whichever ones help them the most.
[...]
The algae go the sexual route only when life gets rough, however. Nedelcu and her colleagues found that if you alleviate their physiological stress — by providing them with a boost of antioxidants — they don’t have sex. The researchers concluded that the primary purpose of sex in these algae isn’t to produce offspring but to make the algae hardier and better able to cope with those stresses.
[...]
The immediate benefit of sex for the algae is that they form resistant diploid spores that can outlast a bad environment. When better conditions return, the algal cells return to their haploid state through meiosis. But as Nedelcu and her colleagues point out, the process of meiosis also offers unique opportunities for genomic improvement that go beyond diversity.

Like all multicellular organisms, these algae have ways of healing small breaks or errors in their DNA. But if the damage is bad enough, those mechanisms struggle to accurately repair it. In those cases, having a second copy of that strand of DNA to use as a template for the repairs can be a lifesaver. “That’s basically what most organisms have by being diploid,” Nedelcu explained.
[...]
During meiosis, the chromosomes from each haploid parent line up and may swap sections with each other, a phenomenon known as recombination. This step greatly increases genetic diversity, but it also gives chromosomes the ability to essentially copy and paste sections from the other haploid genome to repair any damage that may have befallen their own.
[...]
In 2018, Leah Pyter, a professor of psychiatry and neuroscience at the Wexner Medical Center at Ohio State University, and her colleagues showed that male rats get an immune boost in their brains after having sex. This might mean that sex helps protect them from infection. Sex may also alter how well their brains work. Other scientists found that rats perform better on certain cognitive tests after mating, and that mating regularly can slow the decline in brain function associated with age.