O ką, begalybės atveju, reiškia "prasiplėsti"?Svetimas wrote:Nėra čia jokios paradoksalios situacijos. Tiesiog laikoma, kad viešbutis su begalybe kambarių, turi ypatybę "kiek reikia prasiplėsti".
Pats paklausei, pats ir atsakei.Ateonas wrote:O ką, begalybės atveju, reiškia "prasiplėsti"?
Be to, juk mes nepridedame viešbučiui naujų kambarių. Tiesiog pagal tam tikrą funkciją perkilnojame svečius iš vieno kambario į kitą. Prieš perkilnojimą visi kambariai yra užimti, o perkėlę svečius galime atlaisvinti kiek tik norime kambarių.
Leisk paklausti: Kaip ir su kokiu dalyku pasakymas: "Šis teiginys yra klaidingas" gali būti susijęs?Ateonas wrote:Beje, štai loginis (melagio) paradoksas, vedantis į neapibrėžtumą, nes iš principo neįmanoma pasakyti, ar sekantis teiginys yra teisingas ar klaidingas:
Šis teiginys yra klaidingas.
Kardinalinis viešbučio skaičius išlieka tas pats, o ar pridėta naujų kambarių ar ne - atsakyti negalima.Galima šitą paradoksą ir šitaip užrašyti:Svetimas wrote:Ar šis teiginys gali būti susijęs dar su kažkuo išskyrus jį patį?Ateonas wrote:Ką turi galvoje?Svetimas wrote:Leisk paklausti: Kaip ir su kokiu dalyku pasakymas: "Šis teiginys yra klaidingas" gali būti susijęs?
Kažkas panašaus, tik ten daugiau visokio rašymo, ir gale įrodoma kad vienas skaičius didesnis už kitą, nors iš tiesų jie lygūs.Svetimas wrote:S=1-1+1-1+1-1+...Ateonas wrote:Kažkur turėjau toį gerą pavyzdį kaip atliekas aritmetinius veiksmus su begalinės sekos suma galima gauti absurdą, tik dabar neberandu.
S=?
Perfrazuojant:Ateonas wrote:O ką reiškia "neegzistuoja"? Mes juk ją apibrėžėme laikydamiesi visų taisyklių. Tiesiog tam tikros jos savybės tapo neapibrėžtos, kas tikrai nereiškia, kad ji neegzistuoja.
matai teoriskai mes ja matome. bet tu pamegink sudeti 10 kiausiniu i deze kurios nera.. vadinas kiausinius sudesi ant stalo ar dar kur nors bet ne i deze nes ji neegzistuoja jos nera. nors mes gerai zinome kad deze gali buti ir kitu atveju mes galim ja naudoti..Ateonas wrote:O ką reiškia "neegzistuoja"? Mes juk ją apibrėžėme laikydamiesi visų taisyklių. Tiesiog tam tikros jos savybės tapo neapibrėžtos, kas tikrai nereiškia, kad ji neegzistuoja.
Snuki, ar egzistuoja keturi? Kaip patikrinti keturi egzistavimą? O kaip patikrinti, kad egzistuoja tiesė?Snukis wrote:Perfrazuojant:
Jei toks daiktas egzistuoja, tuomet tokio daikto negali buti;
Jei toks daiktas neegzistuoja, tuomet tokiu daiktu pilna.
Tai irgi neva apibrezta taisyklemis, irgi neva tam tikros savybes neapibreztos, bet visgi atsiduoda palata
Bet matematinės konstrukcijos ir yra visiškos abstrakcijos, neturinčios nieko bendro nei su kiaušiniais, nei su dėžėmis. Mes galime pabandyti, naudodami kad ir tą pačią naiviąją aibių teoriją, aprašyti tam tikrus reiškinius gamtoje. Kad ir šią situaciją su kiaušiniais. Ją aprašę aibių teorijos simboliais, mes galime manipuliuoti jau šiais simboliais, o ne pačiais kiaušiniais. Taigi galime, pavyzdžiui, į dėžę įdėti 10 kiaušinių, tuomet iš jos išimti 3, ir neperskaičiuodami kiek kiaušinių liko dėžėje, o vien operuodami matematiniais simboliais, sužinoti, kad ten liko 7 kiaušiniai. Tačiau Raselo paradoksas parodo, kad naiviojoje aibių teorijoje atlikus tam tikrus veiksmus su simboliais, mes gausime situaciją, aprašančią tai, ko realiame pasaulyje būti negali.son wrote:matai teoriskai mes ja matome. bet tu pamegink sudeti 10 kiausiniu i deze kurios nera.. vadinas kiausinius sudesi ant stalo ar dar kur nors bet ne i deze nes ji neegzistuoja jos nera. nors mes gerai zinome kad deze gali buti ir kitu atveju mes galim ja naudoti..
Egzistuoja net ir simbolis. Jei yra - egzistuoja. Kai nera - neegzistuoja. Jei kazkokiam objektui prirasai priestaraujancias viena kitai savybes - jis neegzistuoja arba tos savybes nera tokios kokias jam priskiri.Ateonas wrote:Snuki, ar egzistuoja keturi? Kaip patikrinti keturi egzistavimą? O kaip patikrinti, kad egzistuoja tiesė?
Kiek supratau is parasyto - tu matematika supranti kaip bezdalus is kuriu suvejama neitiketino realaus tvirtumo reali virve.Ateonas wrote:... niekuomet negalima pamiršti, kad matematinės teorijos nėra aprašymai, kaip veikia pasaulis. Tačiau kartais mes jomis galime pasinaudoti tam, kad nereikėtų manipuliuoti šio pasaulio objektais. Manipuliuojame simboliais. Taigi tai tik įrankis. O įrankius reikia naudoti pagal paskirtį.
Jei matematika neaprasytu/neatspindetu pasaulio, jo veikimo - ji niekada niekam nebutu reikalinga. Visos abstarkcijos - tik palengvinimai, kaip teisingai rasei - instrumentas, o matematika - instrumentu rinkinys. Instrumentai yra priemone tikslui pasiekti, o ne pats tikslas.1. Apibrėži "daiktą" paradoksaliais teigianiais.Snukis wrote: Perfrazuojant:
Jei toks daiktas egzistuoja, tuomet tokio daikto negali buti;
Jei toks daiktas neegzistuoja, tuomet tokiu daiktu pilna.
Tai irgi neva apibrezta taisyklemis, irgi neva tam tikros savybes neapibreztos, bet visgi atsiduoda palata
1.Ta ir norejau pasakyti! Perfrazavau Ateono teiginius palikdamas esme.NIL wrote:1. Apibrėži "daiktą" paradoksaliais teigianiais.Snukis wrote: Perfrazuojant:
Jei toks daiktas egzistuoja, tuomet tokio daikto negali buti;
Jei toks daiktas neegzistuoja, tuomet tokiu daiktu pilna.
Tai irgi neva apibrezta taisyklemis, irgi neva tam tikros savybes neapibreztos, bet visgi atsiduoda palata
2. Net jei apibrėžtum neparadoksalias teiginiais, tuomet pagrindinė "daikto" savybė kokią apibrėži ir yra egzistavimas, tad vėliau apie jį kalbėt yra nevisai korektiška.
Mano galva, analizuoti teiginius, kurie nukreipti į savo teisingumo teisingumo nagrinėjimą yra tuščias užsiėmimas, nes tai yra visiškai "virtualios", ciklinės konstrukcijos. Tokie "patys savaime" dariniai, neturi jokio "išorinio" ryšio su kažkuo "išoriniu", pagal kurį galima būtų patikrinti informacijos korektiškumą.Ateonas wrote:Šis teiginys yra klaidingas.
Sekantis teiginys yra teisingas. Prieš tai buvęs teiginys yra klaidingas.
Šis teiginys yra teisingas.
