Kepk su skeptiku

[Vilius]

Plovas, pagal apibrėžimą - net patį patį plačiausią - vis tiek yra su grūdais troškinta mėsa. Vegetariškas plovas, kaip ir kreacionistinis mokslas, yra oksimoronas.

Hm. Wiki rašo, kad

Pilaf [..] is a rice dish, or in some regions, a wheat dish, whose recipe usually involves cooking in stock or broth, adding spices, and other ingredients such as vegetables or meat,[..] and employing some technique for achieving cooked grains that do not adhere.

Tai toks apibrėžimas neišbraukia vegetariško plovo.

Bet pagal tokią logiką sausesnis itališkas risotto irgi yra "plovas" - nu nes ryžiai su mėsa ir/arba daržovėmis?..

O kaip cepelinai su varške - ar jie iš viso cepelinai? Who knows..

[Svetimas]

[...]nuo jūsų kalbų užsinorėjau plovo, ir kaip tik turėjau ingredientų, tai ir pasigaminau. Tikrą plovą buto sąlygomis. Reiškias taip: pasipjausčiau morkų, svogūnų, kiaulienos, sumečiau į "woką" ant elektrinės plytelės (realiai akmens masės keptuvė woko formos), apkepiau, susiorientavau, kad pasibaigė kuminas, tai vietoje jo dosniai užpyliau kalendros (deja, tik maltų sėklų. Žalumynai būtų daug skaniau) ir šiek tiek kadžunų prieskonių mišinio bei čili pipirų dribsnių nes kodėl ne, patroškinau, užpyliau verdančio vandens, sudėjau ryžius, palaikiau 15 minučių, į pabaigą įpyliau šiek tiek šviesaus sojų padažo, baigta. Druskos pagal skonį, man asmeniškai nereikia visai, užtenka, kiek buvo sojų padaže.

Šis puikus tikras plovas turi net kokių penkių skirtingų tikrų tradicinių plovų variantų bruožų, todėl drąsiai laikau jį pačiu tikriausiu. Būtinai papasakokite apie jį visokiems pažįstamiems tadžikams ir turkmėnams, užtikrindami, kad tikras.

Ne į temą, bet kai Vilius savo pašposavimuose apie motociklus tave regėjo su odine liemene ant kokių baikerių tarpe populiarus motociklo modelio, tai man toks jo piešiamas vaizdas visai nesiklijavo. Bet gal tame ir buvo jo šposo pointas.

Sustiprinai ankstesnį mano įspūdį, kad mėgsti ir nevengi save maloniai kulinariškai palepinti. Šalia kito mane kažkiek teigiamai nustebinusio dalyko, kad vaikystėje lankei dramos būrelį. Šiaip, spėju, iš manęs, kaip kokio aktoriaus, tai nelabai kažkas įdomaus galėtų gautis. Geriausiu atveju gal galėčiau būti panašus į kokį nelabai auditorijai įtaigų ir neišraiškingą aktorių, kaip kokį Keanu Reeves ar pan.

[Seianus]

Bet pagal tokią logiką sausesnis itališkas risotto irgi yra "plovas" - nu nes ryžiai su mėsa ir/arba daržovėmis?..

O kaip cepelinai su varške - ar jie iš viso cepelinai? Who knows..

Ar risotto ruošiamas su mėsa? Žinau tik, kad kartais patiekiama su mėsa, bet kartu netroškinami lyg ir. Bet jei yra kažkoks risotto kuris ruošiamas kaip plovas ir iš plovo ingredientų (grūdų ir mėsos) tai be abejo yra plovo rūšis.

Dėl to Viki apibrėžimo, tai beveik garantuoju, kad jis atsirado visai neseniai, lyginant su plovo istorija Nes dabar žmonės ruošia vegetarišką plovą. Kaip kad dabar yra ir vegetariškų kotletų, vegetariškų kebabų ir panašių oksimoronų. Net vegetarišką grybų šoninę (bacon) esu girdėjęs.

Dėl cepelinų nežinau, ar pagal apibrėžimą į juos turi įeiti mėsa? Man cepelinai ir jų istorija ne per daug rūpi, nes vienas neskaniausių patiekalų, iš tų, kuriuos dar apskritai kartais valgau. Net iš toli ne toje pačioje kategorijoje su plovu

[Seianus]

Sustiprinai ankstesnį mano įspūdį, kad mėgsti ir nevengi save maloniai kulinariškai palepinti.

Kažkiek taip, ir apskritai man kulinarija įdomu. Bet čia nebuvo to pavyzdys. Šito mano plačia prasme plovo su kiauliena skonis tikrai nieko ypatingo. Man žymiai skaniau su vištiena, ir aišku idealu su aviena. Tiesiog tuo metu turėjau namie kiaulienos, ir reikėjo kažką su ja daryti.

Šalia kito mane kažkiek teigiamai nustebinusio dalyko, kad vaikystėje lankei dramos būrelį. Šiaip, spėju, iš manęs, kaip kokio aktoriaus, tai nelabai kažkas įdomaus galėtų gautis. Geriausiu atveju gal galėčiau būti panašus į kokį nelabai auditorijai įtaigų ir neišraiškingą aktorių, kaip kokį Keanu Reeves ar pan.

Jei tiksliau, tai lankiau gal keturis, pradėjau ikimokyklinio amžiaus ir baigiau kažkur penktoje klasėje. O kas čia keisto? Daug vaikų kažką lanko ir kažkuo užsiima. Aktoriaus tai nesigavo ir iš manęs Tik RPG žaidimo meistras.

[Svetimas]

Iš maisto gamybos namų sąlygomis srities aš pats sau kaip šiek tiek tundra tik palyginti neseniai praktiškai atradau ir išbandžiau mėsos, pvz. vištienos file ar pan., "poaching" (cooking) paruošimo ("virimo"/kaitinimo žemesnėje temperatūroje) būdą. Tik paprastesniam, patogesniam ir saugesniam (pvz., kokios salmonelės žūva nuo 75 C) mėsos paruošimui tokiu būdu maisto termometras arba koks gudresnis puodas su reguliuojama temperatūra būtų visai naudingas. Iki tol kokią nors mėsą sau įprastu būdu trumparegiškai naiviai iki pastebimai labiau "guminės" ir mažiau sultingos suvirdavau.

Jei tiksliau, tai lankiau gal keturis, pradėjau ikimokyklinio amžiaus ir baigiau kažkur penktoje klasėje. O kas čia keisto? Daug vaikų kažką lanko ir kažkuo užsiima.

Tikrai nieko keisto.
Pagalvojau, jog mano gimtajame mieste įvairių skirtingų būrelių vaikams įtariu buvo pastebimai mažiau nei Vilniuje, Kaune ar kituose didesniuose Lietuvos miestuose. Bet galimybių pasirinkti kurią nors bent kiek asmeniškai labiau dominančią sritį tikrai užteko.

[Vilius]

Pamenu, kai pradėjau suktis virtuvėje, labai džiaugdavausi, kai kažką pavykdavo padaryti "o čia kaip iš parduotuvės" lygiu.. Ale paskui greitai supratau, kokia žema tai yra kartelė. Pvz., dabar išmokau pasidaryti riešutų sviestą - tai jau iš antro bandymo jis gavosi (man) skanesnis už pirktinį. Dar po kelių iteracijų sukalibruosiu ingredientus ir skrudinimo laiką, ir mano pusryčiai bus visai kitame lygyje

[Vilius]

Duona kasdieninė, taip sakant

[Seianus]

Pamenu, kai pradėjau suktis virtuvėje, labai džiaugdavausi, kai kažką pavykdavo padaryti "o čia kaip iš parduotuvės" lygiu.. Ale paskui greitai supratau, kokia žema tai yra kartelė.

Likewise

duona.jpg
Duona kasdieninė, taip sakant

Spalva kažkokia neįprastai gelsva. Esu tokių lyg ir matęs, bet neįsivaizduoju, kas lemia jos spalvą.
Šiaip duonos kepimą namie irgi seniai norėjau išmėginti, gal net ir pavyks. Nors duoną labiausiai perku todėl, kad tortiljos sąlyginai per brangios, o ruoštis jas tingiu ir gerai nemoku. Jei jau ruoštis pačiam, turbūt mokyčiausi tortiljas ar panašius blynus, man jos daugiau nei pakeičia duoną.

Ir kad jau prakalbome apie duoną, mano skoniui Lietuvoje yra lygiai dvi skanios - tamsi čiabata ir juoda Vilniaus. Pastarąja daug smulkesnių parduotuvių net neprekiauja, o didesnėse irgi ne visada randu. Dar yra kelios rūšys pakenčiamos. Ir gausybė rūšių nevalgomos. Latvijoje yra visai skani juoda lauku maize ir aišku ta pati tamsi čiabata. Ar čia tik mano skonis, ar tas lietuvių folko pasididžiavimas duona yra maždaug ten pat, kur lietuvių pasididžiavimas krepšinis - prisiminimuose ir padavimuose.

[Vilius]

Spalva kažkokia neįprastai gelsva.

Šiaip pabandymui dalį vandens pakeičiau į morkų sultis - dėl to ta spalva (ir šiek tiek subtilaus saldumo). Dabar eksperimentuoju su įvairiais skysčiais.

Šiaip duonos kepimą namie irgi seniai norėjau išmėginti, gal net ir pavyks.

Jei laikysiesi recepto - pavyks. Per visus tuos metus, gal tik 2-3 kepaliukus esu išmetęs, nes buvo visai nevalgomi dėl labai grubių klaidų ar crazy eksperimentų. Visi kiti +- pavyko.
Tik siūlyčiau pirmus bandymus daryti su pirktinėmis mielėmis. Paskui, jei patiks, galėsi užsiauginti savo raugą (nes tas reikalauja nemažai laiko ir šiek tiek žinių).

Nors duoną labiausiai perku todėl, kad tortiljos sąlyginai per brangios, o ruoštis jas tingiu ir gerai nemoku. Jei jau ruoštis pačiam, turbūt mokyčiausi tortiljas ar panašius blynus, man jos daugiau nei pakeičia duoną.

Buvo tarpas, kai kepdavau lavašus (panašios į tortilijas plokščios duonos). Visai patiko, nes labai greitai pasidaro, ir nereikia kaitinti orkaitės.
Šiaip, kai išmoksti pasidaryti gerą mielinę tešlą - tai iš jos gali pasidaryti laaaaabai daug ką, nuo įvairiausių duonų iki visokių įmantrių bandelių. Net garsieji kruasanai yra padaryti iš sviestu perteptos mielinės tešlos (nors pats jų dar nebandžiau, ir šiaip pirmi eksperimentai su laminavimu nebuvo labai sėkmingi).

Ir kad jau prakalbome apie duoną, mano skoniui Lietuvoje yra lygiai dvi skanios - tamsi čiabata ir juoda Vilniaus.

Iš tamsių ruginių duonų, kartais darau vokišką "pumpernickel" - labai rupi, ir traiškytų grūdų padaryta duona. Kažkas iš šeimos ją mėgsta, bet man pačiam gal kiek per sunki. Nu ir ją vien kepti reikia 24 valandas, o visas procesas užima apie 3-4 dienas - kas reikalauja nemažai planavimo.
Kartais kepu mixus su puse kvietinių, puse ruginių miltų - tai šitie gal panašesni į pirktinę ruginę duoną.

[Lionginas2]

Aš kepti duoną tingiu, nesuvalgau jos tiek kad apsimokėtų. Kepaliuko pakanka savaitei. Tik kartais išsikepa kokią picą ar bagetę.

Be to, nuo daug duonos auga papukai.

[Seianus]

Ir kad jau prakalbome apie duoną, mano skoniui Lietuvoje yra lygiai dvi skanios - tamsi čiabata ir juoda Vilniaus.

Iš tamsių ruginių duonų, kartais darau vokišką "pumpernickel" - labai rupi, ir traiškytų grūdų padaryta duona. Kažkas iš šeimos ją mėgsta, bet man pačiam gal kiek per sunki. Nu ir ją vien kepti reikia 24 valandas, o visas procesas užima apie 3-4 dienas - kas reikalauja nemažai planavimo.
Kartais kepu mixus su puse kvietinių, puse ruginių miltų - tai šitie gal panašesni į pirktinę ruginę duoną.

Aš jei ką nesu kažkoks didelis ruginės fanas, tiesiog taip atsitiko, kad vienintelė tikrai skani Lietuvoje yra ruginė. Kokioje Prancūzijoje ir Šveicarijoje valgydavau vien šviesą ir juodos nepasiilgau. A, kalbant apie Prancūziją, tai tas prancūziškas ilgas batonas ir Lietuvoje skanus būna, tai matyt trečia skani duonos rūšis. Tik labai jau retai jį perku.

[Vilius]

Aš jei ką nesu kažkoks didelis ruginės fanas, tiesiog taip atsitiko, kad vienintelė tikrai skani Lietuvoje yra ruginė. Kokioje Prancūzijoje ir Šveicarijoje valgydavau vien šviesą ir juodos nepasiilgau. A, kalbant apie Prancūziją, tai tas prancūziškas ilgas batonas ir Lietuvoje skanus būna, tai matyt trečia skani duonos rūšis. Tik labai jau retai jį perku.

Aš irgi nesu rugių fanas, šiaip dėl įvairovės ir šeimynos pageidavimų kažką iškepu į tarpą. Pagrinde eina į trasą rauginta kvietinė duona, ir paskui visokie "balti" kepiniai - pynutės, bandelės, japoniška forminė duona, etc. Bagečių nekepu, nes man nepatinka ta ilga forma (nei valgyti, nei kepti).

[Svetimas]

Buvo tarpas, kai kepdavau lavašus (panašios į tortilijas plokščios duonos). Visai patiko, nes labai greitai pasidaro, ir nereikia kaitinti orkaitės.
Šiaip, kai išmoksti pasidaryti gerą mielinę tešlą - tai iš jos gali pasidaryti laaaaabai daug ką, nuo įvairiausių duonų iki visokių įmantrių bandelių. Net garsieji kruasanai yra padaryti iš sviestu perteptos mielinės tešlos (nors pats jų dar nebandžiau, ir šiaip pirmi eksperimentai su laminavimu nebuvo labai sėkmingi).

Lavašai ir man labai skanu. Ženkliai labiau už kokias mėsainių bandeles man visumoj patinka.

Taip pat vienu metu buvau įsitaisęs sau nedidelę ir nekaltą silpnybę ir nemenkai pasmaguriaudavau kruasanais. Valgiau, aišku, ne naminės gamybos kruasanus, kurie greičiausiai kelis kartus perspjautų pirktinius savo skanumu, bet kai kuriomis dienomis šalia mano namų buvo galima nusipirkti visai šiltus, šviežius ir skanius. Tai po kokių metų tokio smaguriavimo didesnį kiekį cholesterolio pas save kraujyje aptikau ir teko persiorientuoti prie kiek kitokių alternatyvų.

Vietoj visokių kepinių iš miltų ar pan. vėl naujai prie įvairių košių grįžau. Pvz., grikių, avižų, lęšių, žirnių, avinžirnių ir pan. Paskanintas kokiais rytietiškais prieskoniais ir įvairiais aliejais.
Kartu visai neblogas būdas geriau suprasti, kaip kai kuriems mažesnes pajamas gaunantiems kokiems nors pensininkams pavyksta taip sąlyginai pigiai prasimaitinti.

Beje, esi gal, Viliau, netyčia bandęs kokių aliejų į savo kepamą duoną pridėjinėti? Kažką kažkur ta tema esu viena ausimi lyg ir girdėjes, bet kiek keistokai man tai buvo pasirodę.

[Svetimas]

Be to, nuo daug duonos auga papukai.

Nuo daug duonos auga ir pilvukas.

[Svetimas]

Pvz., dabar išmokau pasidaryti riešutų sviestą - tai jau iš antro bandymo jis gavosi (man) skanesnis už pirktinį. Dar po kelių iteracijų sukalibruosiu ingredientus ir skrudinimo laiką, ir mano pusryčiai bus visai kitame lygyje

Iš kokių riešutų darai? Arba iš kokios riešutų rūšies ir pan. padarytas riešutų sviestas tau labiausiai skanus? Jei, aišku, bandei skirtingas rūšis? Kuo skirtingi variantai tarpusavyje pagal tavo asmenines preferencijas skyrėsi?