Kokią knygą dabar skaitai?

[Gabriele333]

Sveiki, kokią paskutinę gerą detektyvinę knygą skaitėte? Reikia naujų rekomendacijų. Asmeniškai labiausiai patikusios tai Jo Nesbo ir Tess Gerritsen kūrybos, bet jau viską baiginėju, tad ieškau kažko naujo

[Seianus]

Švenčių proga eilinį kartą suskaičiau Joe Abercrombie „First Law“ trilogiją ir tęsinius. Vis dar manau, kad tai vienas geriausių fantasy žanro kūrinių šalia G. R. R. Martin'o „A Song of Ice and Fire“ su tuo neginčytinu privalumu, kad jis yra užbaigtas. Įdomūs ir įtikinantys personažai, smagus rašymo stilius (pamenu, pirmą kartą skaitant jis man vietomis kliuvo, bet dabar niekaip nebesuprantu, kuo), negailestingas trope'ų laužymas.

Be jokios progos nuo vasaros pradžios pabaigiau 9 knygas iš eilės, paskutiniąją prieš kelias dienas, ir tik tuomet atradau, kad yra ir dešimtoji - apsakymų rinkinys, chronologiškai einantis prieš antrąją trilogiją, kurio tuoj ir imsiuosi. Gaila, kad nesigavo visiškai iš eilės, bet ką dabar jau padarysi. Kaip turbūt galima spręsti iš fakto, kad suskaičiau tokį knygų kiekį - patiko. Švelniai tariant. Metų atradimas, o gal ir dešimtmečio, abejoju, ar iki 2031 perskaitysiu ką nors bent panašiai gero. Netgi pagal gerumą lyginčiau su ASOIAF, kas dar ne taip seniai man būtų atrodę šventvagyste. Dar įspūdingiau, kad lygis vis kyla, pirma knyga buvo pakankamai gera, kad tęsčiau, bet trūkumų nemažai. Trilogija užbaigta stipriai. Best Served Cold - labai labai patiko. The Heroes - šedevras. Antroji trilogija - šedevrų šedevras. Red Country neypač tik patiko, lyginant su kitomis, bet vis dar labai gera.

Ditirambų čia galėčiau pridainuoti dar kelis puslapius, bet tingiu, tai tik aptarsiu kelis dalykus.

Visur ji priskiriama taip vadinamajam grimdark fantasy požanriui, mano nuomone, nevisai teisingai. Ne tai, kad ten trūktų grim ir dark, bet netrūksta ir puikaus humoro. Labiau primena Dievų mišką. Arba, iš to paties žanro - Sapkowskio „Raganius“ irgi pakankamai grim ir dark ir puikus juodas humoras sukelia nei grim, nei dark, o labai smagią nuotaiką. Dar keisčiau, kai visokie internetiniai apžvalgininkai sako, jog čia pirmoji, esminė ir kitaip svarbi grimdark fantasy požanrio serija. Alio, ASOIAF yra daug labiau grim, daug labiau dark ir daug labiau senesnė. Taip pat ir „Raganius“. Net ir The Black Company (pirma knyga – 1984) galima laikyti grim dark.

Antroji trilogija The Age of Madness, ypač paskutinė knyga, gal grimdark etiketės nusipelnė kiek labiau. Bet šiaip ar taip, Abercrombie nei pradėjo šį požanrį, nei jį definino, nei dar ką ypatingo nuveikė, išskyrus kad parašė vieną geriausių knygų serijų fantasy istorijoje.

Kitas dalykas, dėl palyginimų su ASOIAF. Tiesą sakant, mano nuomone turi mažai bendro, ir panašumai labiau paviršutiniai. Siužetas perteikiamas pakaitomis iš kelių biased personažų požiūrio taškų. Personažai parašyti labai stipriai ir įsimenančiai. Siužetas vystosi labiau pagal realaus pasaulio, nei literatūrines taisykles. Magija egzistuoja, bet pakankamai reta, kad ja daug personažų net netikėtų. Pasaulis tikrai grim ir švelniai tariant ne toks, kuriame norėtųsi gyventi. Ir turbūt viskas. O skiriasi net pats rašymo principas, Martinas akivaizdžiai leidžia viskam vystytis natūraliai kaip atrodo berašant, jei ir turi kokį bendrą planą ateičiai, jis labai lankstus. Abercrombis parašo visą trilogiją dar prieš pradėdamas šlifuoti ir išleisdamas pirmąją jos knygą. Ir skaitant tas labai jaučiasi, abu variantai man patinka savaip, bet Martino - labiau įtraukiantis. Na, apskritai jas lyginti neperdaugiausia prasmės, nes skirtingos epochos, Abercrombis rašydamas neabejotinai stovėjo ant Martino pečių ir tęsė jo pradėtą darbą - fantasy stereotipus ir nusistovėjus bruožus laužė dar toliau. Jau vien tai, kad nėra viduramžių stazės - gaivaus oro gurkšnis gūsis uraganas.

Trečias dalykas, pagal Best Served Cold kind of planuojama statyti filmą, laukiu su labai atsargiu optimizmu. Gan įdomus sprendimas pradėti ne nuo pradžių, nes knyga nors ir standalone, joje netrūksta dalykų, normaliai suprantamų tik iš pradžių perskaičius pirmąją trilogiją. Bijau, kad filme bus prarasta labai daug šarmo. Arba - idealus variantas - daug dalykų supras tik skaitę knygas.

Trečias su puse dalykas, kad jei filmas susilauks pasisekimo, gal Abercrombie išleis ir lietuviškai. Kaip ir Martiną išleido, kai serialas sulaukė pasisekimo. Viena vertus, norisi ją rekomenduoti žmonėms, kurie kitaip neperskaitys, nes vis dar bijo persilaužti ir pradėti skaityti angliškai. Kita vertus, nežinau, ar ramia sąžine galiu rekomenduoti lietuviškus leidimus žmonėms, su kuriais santykiai šiltesni už buvimą mirtinais priešais.

[Vilius]

Žiemą buvau beveik visiškai užmetęs skaitymus.. Šiaip ne taip pabaigiau KTU Mikroekonomikos vadovėlį, kurį ruošiausi perskaityti dar nuo studijų laikų - bet tik tiek.

Dabar pasistačiau sode naują suolelį, tai galvoju reikia kažkaip grįžti prie tos popierinės išminties. Apšilimui perskaičiau pusę Beketo pjesės "Belaukiant Godo". Gryna atgaiva širdžiai. Ir humoro užtenka, ir (ne per daug gilių) pafilosofavimų - kaip tik tai, ko man reikėjo.

[Svetimas]

Patapau šiokia tokia reklamos auka ir pradėjau skaitinėti knygą:
Vytautas Matulevičius "BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?"
Kol kas atrodo gan įdomiai kai kas pasisteminta ir kai kur man ir visai netikėtos ir nežinomos info parinkta.

Apšilimui perskaičiau pusę Beketo pjesės "Belaukiant Godo". Gryna atgaiva širdžiai. Ir humoro užtenka, ir (ne per daug gilių) pafilosofavimų - kaip tik tai, ko man reikėjo.

Šiek tiek baltai pavydžiu. Norėtųsi ir man kažkiek panašaus pasinėrimo. Paskutiniu metu grožinės knygos pro mane vis kažkaip praslysta ir neužkabina. Pavartau kažkiek dažniausiai vieną ar kitą ir gan greitai atidedu.

[Vilius]

Graži vieta iš tos pjesės:

Bet šiaip likau truputį nuviltas. Gal dėl to pasakymo "waiting for Godot" populiarumo tikėjausi kažko daugiau. Bet iš esmės ten tik du bomžai svaigsta belaukdami to savo Godo. Viskas kažkaip purvina, skurdu ir niūru - tai jie valgo šiukšles, tai bando pasikarti, tai mušasi.. Gal kiek vulgaroka mano skoniui.

[Vilius]

Dabar pradėjau vieną iš keistesnių knygelių iš savo kolekcijos - 1938-ais išleista "Kas tu esi Lietuvi?". Bendrai pavarčius, labai jau neša į nacionalistinę propagandą.. Nu bet bus matyt.

[Vilius]

Fliuktuoja kažkiek matau tavo vertinimas.

Pradžia buvo stipresnė, paskui gal truputį išsikvėpė. Šiaip ta pjesė buvo parašyta pokario metais, tai gal tas skurdas ir niūrumas tiesiog atspindi tų laikų realijas.

Psichologine prasme gana įdomi buvo Lucky kankinimo scena. Netgi vietomis kiek nejaukiai priminė šitą forumą

[Vilius]

Bendrai pavarčius, labai jau neša į nacionalistinę propagandą..

Oh boy! Dar tik dvidešimt puslapių perskaičiau, bet ten jau duoda tikrai hardcore turinio - apie "garbingą arijų rasę" ir t.t. Gal geriau citatų nepostinsiu, nes dar Stormas aparpuolį gaus

Nors dabar pagalvojau - gal tais laikais "arijai" buvo tik šiaip nekaltas istorinis terminas tam, ką mes dabar vadintume "indoeuropiečiais"? Gal tik paskui naciai su savo pseudoistoriniais mitais tą žodį padarė iš tiesų toksišku?

[Svetimas]

Nors dabar pagalvojau - gal tais laikais "arijai" buvo tik šiaip nekaltas istorinis terminas tam, ką mes dabar vadintume "indoeuropiečiais"? Gal tik paskui naciai su savo pseudoistoriniais mitais tą žodį padarė iš tiesų toksišku?

Greičiausiai. Bet tai gal net nėra svarbu, nes iš labai daug įvairių žodžių ir temų tam tikros propagandos pagalba galima užkurti tam tikrą "mes vs jie" minios tribalizmą. Įsivaizduoju, kad bet kokiu atveju dabartinį mane tai laikais gan lengvai galėtų nurašyti į "svetimus".

Pvz., kažkur wiki ar pan. šaltinyje esu skaitęs jog savo laiku nacių propagandistai šaipėsi ir tyčiojosi iš dalies to meto jiems oponuojančių adekvačių inteligentų. Kurie bandė viešose diskusijose su jais savo ne itin paprasta kalba kalbėti ir normaliai argumentuoti dalykus daugiau racionaliais argumentais. Nacių iki tol emocijomis pakurstytai auditorijai tai praktiškai buvo neefektyvu ir neveikė.

Primena šitai kažkuo ir šiuolaikines "politinės kovos" madas.

Arba, pavyzdžiui:
http://www.anarchija.lt/images/pdf/mini ... acijos.pdf

[Svetimas]

viewtopic.php?p=121819#p121819
2. "The Logic Of Failure: Recognizing And Avoiding Error In Complex Situations" by Dietrich Dorner (amazon)

Atvyko į namus knyga ir pradėjau skaitinėti. Tikiuosi nenusivilsiu, nes kol kas visai įdomu.

Kartu lygiagrečiai iš smalsumo audioknygą parsisiunčiau ir pradėjau klausyti:
Kevin Mitnick "The Art of Invisibility: The World's Most Famous Hacker Teaches You How to Be Safe in the Age of Big Brother and Big Data"
Nors kaip IT'išnikui daug iš anksčiau žinomų dalykų pasakoja, pagalvojau, jog nepakenks kai kuriuos dalykus pasikartoti ar prisiminti.
Kartu su Windows 11 atsiradimu gan rimtai pradėjau mąstyti labiau prie multiOS naudojimo desktopiniuose dalykuose pagal galimybes pereiti.

Šiaip ne taip pabaigiau KTU Mikroekonomikos vadovėlį, kurį ruošiausi perskaityti dar nuo studijų laikų - bet tik tiek.

Šiek tiek pradėjau tyrinėti (nes kažkiek sudomino kai kurios sąsajos su gyvuoju biologiniu pasauliu):
Ichak Adizes "Corporate LifeCycles: How and Why Corporations Grow and Die and What to Do About It"