Together we
Strange land
Robin (the hooded man)
Na ir kiti...
Taip pat ten buvo vienas mano mėgstamiausių personažų visoje kinematografijos istorijoje: https://youtu.be/qrZO-BvqaXA?si=y3W3aCEUlbJolAEg

Kodėl apie praėjusius? Ką turėjai omenyje?
Turbūt seniai nesi buvęs Paryžiuje.. Mažai ten likę to miesto, apie kurį dainuoja ta mergina.
Paskutiniu metu šiek tiek pagavau Elden Ring kablį, ir kol kas tai yra pirmas ir vienintelis žaidimas, kurį žaidžiu neišjungęs muzikos. Bet tai labiau reiškia, kad ji (1) nenervina ir (2) labai prisideda prie nuostabios, melancholiškos, tamsios atmosferos sukūrimo. Atskirai klausytis man asmeniškai neypač, o nežaidusiems, kuriems nesukels asociacijų, turbūt irgi nelabai patiks.
Nuo praėjusio karto kaip ir nelabai kas kiek smarkiai kitokio ar įdomiai naujesnio pas mane krito. Bet ir panašių dalykų bei pasižaidimų su koveriais paklausyti visai fun:
Kaip kažkas iš panašią muziką klausančių komentatorių galbūt paprieštarautų - kaip gabalas gali nebūti "sad", jeigu kažkuriam žmogui klausantis muzikos, tuo metu akys ašaroja? Bet iš ašarų akyse turbūt nebūtinai seka, kad taip yra dėl to, kad muzika yra "sad"? Galbūt žmogus tuo metu patiria kažkokias kitas pakankamai stiprias emocijas? Pvz., juk egzistuoja ir tokie plačiai žinomi pasakymai kaip "džiaugsmo ašaros" ar pan.Svetimas wrote: ↑2025-05-10 14:27Dar mane šiek tiek stebina, kodėl nemenka dalis žmonių lėtesnius gabalus (pvz., kaip Luka Sulic kai kuriuos gabalus) dažnai beveik automatiškai vadina "sad" muzika, kai man ji neatrodo "sad". Kokia nors Linkin Park ar pan. muzika man neretai panašiau į "sad", nes subjektyviai labiau "energiją išsiurbia".