fizikanas wrote: ↑2020-01-04 13:06
Mokslas nieko nepasieke jau desimtmecius. Vienintele disciplina, kuri siais laikais daro realia pazanga yra informatika. Informatika nera gamtos mokslas, nes netiria gamtos reiskiniu, taciau ja galima priskirti formaliesiems mokslams, kuriu motina yra filosofija. Todel praktiskai visi, bent kiek verti demesio, zmonijos pasiekimai paskutiniuosius 50 metu yra filosofijos rezultatas.
fizikanas wrote: ↑2020-01-04 16:10
Suskaiciuoti, kiek vista padejo kiausiniu dar nevadinciau matematika. Pirmieji, kurie pradejo su tais skaiciais kazka gudresnio daryti buvo graiku filosofai. Pvz "Pythagoras of Samos[a] (c. 570 – c. 495 BC) was an ancient Ionian Greek philosopher "
Seianus wrote: ↑2020-01-05 08:06
Todėl minėtas Pitagoras, puikiai pademonstruojantis filosofijos juokingumą ir kvailumą, čia kaip ir ne visai į temą
Graikų filosofai buvo visų galų meistrai, ir aišku žinojo matematiką, banaliai/tradiciškai - visų mokslų motina yra graikų filosofija. Bet konkrečiai dėl matematikos kaip fomalaus mokslo motinystės abejočiau, nes - kaip teisingai buvo pastebėta - skaičiavo ir matavo kelis tūkstančius metų anksčiau už filosofiją , o kiaušinius skaičiuoti, tai ne piramidę statyti (plg. Ilfas ir Petrovas - "tramvajų tiesti tai ne išaką pirkti"). Kada "tiksliai" pradėjo skaičiuoti ir matuoti nesvarbu, bet tavo Pitagoras čia irgi tinka, 100-200m. iki reikšmingiausio Antikos filosofų dupleto, Platono/Aristotelio. Be abejo, Pitagoras, kaip ir visi graikų filosofai, irgi "viską" išmanė, bet jo arkliukas - vėl be abejo - buvo matematika, skaičiukai ir trikampiukai, ir šiandien praktiškai žinomas tik kaip matematikas, ne filosofas (grynai pragmatiškai). Ant durniaus šiandien jį galima laikyti vadinamos numerologijos "tėvu", o dėl teoremos autorystės galima ir abejoti. Apskritai px., kas ten pirmas buvo. O jo filosofinės pažiūros apskritai normalios, nieko juokingo, nors šiandien gal ir turi tik istorinę reikšmę, bet jei Seianus gyventų tais laikais, greičiausiai išmąstytų kažką panašaus ir istorijon patektų kaip, pvz., Seianus iš Vilniaus (?).
Jei grįžti prie filosofijos kaip formalių mokslų motinos, logikos pozicija tarp filosofijos diciplinų ne prie širdies. Mano supratimu ji tėra mąstymo instrumentas. Jos šaknys empirijoje labai abejotinos - ji teparodo, kaip teisingai interpretuoti tą pačią empiriką. Bet va logikos motina "tikrai" yra filosofija, o jei kalbą laikyti empirika, tuomet "tikrai" be kabučių. Iš kitos pusės, kas skaičiavo/matavo, logiką išmanė - taigi sąlygina, neapibrėžta ir pan., kas/kur/kada xznt .
Ir "į temą". Pasiekimų negirdėjau, nes, pvz., apie matematinių abstrakcijų ir empirijos santykį nieko nėra, ir - grįžtant prie (anot fizikano) mokslo neįgalumo - manau palengva ateina laikas, kai reikės peržiūrėti mokslo metodologiją, nes dabar krapštomasi ten, kur evoliucinės tikrovės mokslo metodai susiduria su dideliais sunkumais. Manau, kad vat čia jau reik ir filosofijos pagalbos.
Mokslo filosofija yra, matematikos filosofija yra, dar kokia/ios "gimininga/os" yra ir t.t. - va jos tegu ir krušasi, ne liežuviais plaka, o neša naudą...