Svorio metimas
Turėjau porą kelnių, kurias kažkada nusipirkau su viltim, kad "gal kada nors užsisegs".. Tai va, neseniai pabandžiau - ir užsisega. Gal dar po mėnesio kito net bus pakankamai patogios, kad galėčiau jas iš tiesų pradėt nešioti
Nežinau, ar pavyks išlaikyti tuos rezultatus ilgesnį laiką, bet kol kas labai džiugina. Ir džiugina ne tik prarasti kilogramai, bet ir pats faktas, kad aš dar turiu pakankamai valios bent kažką pakeisti savo gyvenime..
Nors žiūrint grynai subjektyviai, aš jaučiuosi beveik taip pat. Jei ne svarstyklių parodymai, turbūt net nepastebėčiau, kad netekau jau beveik 10% masės. Gal tapo šiek tiek patogiau sėdėti mašinoje, ar pasilenkti tarkim užsirišant batus.. Bet apart to, vis dar jaučiuosi kaip nerangi panda porceliano parduotuvėje. Gal tas jausmas niekada ir nebuvo susijęs su riebalų kiekiu?..
Dėl BMI aš jau sakiau, kad čia tik paprastas orientacinis skaičius eiliniams mirtingiesiems. Aišku, kad sportininkams jis nelabai aktualus..
Nežinau, ar pavyks išlaikyti tuos rezultatus ilgesnį laiką, bet kol kas labai džiugina. Ir džiugina ne tik prarasti kilogramai, bet ir pats faktas, kad aš dar turiu pakankamai valios bent kažką pakeisti savo gyvenime..
Nors žiūrint grynai subjektyviai, aš jaučiuosi beveik taip pat. Jei ne svarstyklių parodymai, turbūt net nepastebėčiau, kad netekau jau beveik 10% masės. Gal tapo šiek tiek patogiau sėdėti mašinoje, ar pasilenkti tarkim užsirišant batus.. Bet apart to, vis dar jaučiuosi kaip nerangi panda porceliano parduotuvėje. Gal tas jausmas niekada ir nebuvo susijęs su riebalų kiekiu?..
Dėl BMI aš jau sakiau, kad čia tik paprastas orientacinis skaičius eiliniams mirtingiesiems. Aišku, kad sportininkams jis nelabai aktualus..
Na, kai BMI išeina rimčiau iš normos ribų ir matosi, kad tai ne dėl raumenų, tai jis gal ir turi rimtesnę prasmę. Nes sąlyginai gan platoka ta norma. Bet riebalų sluoksnis tose vietose, kur jie labiausiai linkę kauptis, man atrodo iškalbingesnis.
Kai sakau minimumas, tai turiu omeny, kad tiek reikėtų pajudėti. Na gal ne 15 km, o bent tuos 10000 žingsnių, tai kokie 8km. 1,5 valandos, mizeris, nereikia net suprakaituoti.Svetimas wrote: ↑2020-07-05 12:47Kam čia tas kuklumas. Kaip manai, kokiam panašaus amžiaus žmonių kvantilyje būtum su savo "kasdien nueinu sparčiu tempu apie 15 km."? Tikrai ne toj pusėj prie daugmaž minimumo. Yra žmonių, kurie net ir į parduotuvę už kelių šimtų metrų dėl smulkesnių pirkinių su automobiliu važiuoja, nes tingi nueiti.
Akropolis geriau nei nieko, bet po dešimto rato ne tik tu iš veido pažinosi visus apsauginius, bet ir jie tave. O būsi nuėjęs dar tik kokius 3 km. Labai demotyvuoja toks ratų sukiojomas, monotoniška, nuobodu.Na, galima pasiūlyti blogu oru vaikščioti po uždaras patalpas (kaip kad "Akropolis" ir pan.). Gi, anot liaudies, nemažai moterų vaikščiojimas po parduotuves patinka.
Nieko gudraus nereikia, taigi grįžus į namus galima viską išsidžiovinti. Rimta apsauga nuo lietaus reikalinga, jei tektų palapinėje nakvoti, tai tam pilnos parduotuvės visokių išmanių membraninių rūbų. Tai nežinau, nelabai nuo to blogo oro saugausi Kai kurių moterėlių tai kiek kita problema, jos nenusipiešusios bobos snukio į viešumą penkioms minutėms neišeina, o gamtoje lietus, vėjas visą prekinę išvaizdą sugadins. Tam jokių pasiūlymų neturiu, iškyrus saugoti tušą ir sėdėti sausoje patalpoje laukiant turtingo jaunikio.Tai pasidalink, prašau, savo gudrybėmis, kaip tu "lauke oras retai būna puikus"suderini su "15 km kasdien"? Apie batus jau šiek tiek pasakojai. Kokie nors gudrūs drabužiai gal padeda? Nes gan nemažai vyrų vaikščioti su lietsargiais labai nemėgsta.
Aš pastaraisiais mėnesiais šiek tiek eksperimentuoju su mažai kaloringu bet sočiu maistu. Tai realiai geriausias daiktas yra visokios šaldytos daržovės - kalafiorai, brokoliai, briuselio kopūstai, šparaginės pupelės. Patogu, nereikia nieko pjaustyti, trauki maišelius iš šadiklio ir gamini. Galima išsivirti tikrą kalną tokių daržovių + kelios bulvės + steikas ar kokia kita mėsa. Vos telpa į didžiausią mano lėkštę, labai sotu, ir sąlyginai mažai kalorijų, tarkime man svorio išlaikymui reikėtų 4 tokių porcijų per dieną plius dar lieka 400-500 kcal kokiam nors šlamštui ar šiaip užkandžiams, tarkime riešutams ar kitiems riebalams. Dar labai gerai rauginti kopūstai, juos išvis galima valgyti neskaičiuojant.Svetimas wrote: ↑2020-06-27 21:15Dar esam kalbėję apie tai, kaip mažiau jausti alkį, tema. Tai man šitoj vietoj gan rimtas pagalbinikas atrodo bandymai manipuliuoti maisto sudėtimi. Greitų kaloringų angliavandenių (visokio daug cukraus, krakmolo ar pan. turinčio maisto) vengimas, prisukimas + ląstelienos daug turintis maistas (įvairios lapinės daržovės, nekaloringos daržovės ir vaisiai ir pan.) + daug baltymų turintis maistas + užtektinai sveikų riebalų.
Šiaip manau visai realu būti kalorijų deficite, mesti svorį ir nejausti kažkokio ypatingo alkio, jei teisingai sudėliojamos maisto proporcijos. Man asmeniškai alkis ilguoju laikotarpiu būtų didelis iššūkis ir nelabai tvaru.
Oi ne. Tik ne briuselio kopūstai. Nepatinka man briuselio kopūstai. Greičiausiai ir pats įtari kodėl?
Pagalvojau, kad iš daržovių, turbūt gan nemažai saldžiųjų paprikų suvalgau. Neretai bent kelias per savaitę. Man jos asmeniškai skanios ir beveik neatsibosta.
Neįtariu, kodėl?
Kelios per savaitę negali atsibosti, tai nėra daug. Pagal PSO rekomendacijas, per dieną reikėtų suvalgyti bent 3 paprikas, arba bent 400g kokių nors kitų daržovių. Štai, ideali pakuotė, minimali dienos norma: https://barbora.lt/produktai/briuselini ... orit-400-g
Sutepi skardą alyvuogių aliejum, sudedi ant jos per pusę perpjautus briuselio kopūstus (galima vienus arba kartu su kitom daržovėm), užvarai druskos, pipirų ir belekokių žolelių pagal skonį. Kepi orkaitėje. Aina kaip garnyras prie visokių mėsos patiekalų, arba tiesiog vieni (pvz. su spirgais ir kefyru/alum/vynu). Skanaus.
Pučia pilvą. Nors nežinau, kaip tau ir Viliui su briuselio kopūstais. Bent jau man, kiek pamenu, po didesnio kiekio briuselio kopūstų paprastai būdavo šiek tiek linksmybių.
O ir šiaip didesni kai kurio maisto su ląsteliena kiekiai turi retkarčiais šitą trūkumą.
Gan įvairiai ir be sistemos daržoves valgau. Saldžiąsias paprikas man patinka ir į salotas pasipjaustyti. Ir tiek kartais beveik vienas su kokiu sūriu ar mėsa valgyti. Ir tiek pasitroškinus ar pasikepus su kažkuo.
Sakydamas "kelias" turiu omenyje mažiau nei dešimt. Labai grubiai suvidurkintai primečiau. Greičiausiai suvidurkintai susidarytų ~1 paprika per dieną. Nors ir šiaip kartais įvairiai pagal situaciją išpuola ilgesnių paprikų nevalgymo pertraukų padaryti.
Aha, norėjau parašyti įspėjimą, kad prisivalgius geriau miegoti prie atviro lango
Jau kokį antrą ar trečią kartą užduodi panašų klausimą, tai dabar jau esu tikras, kad čia kažką sukto bandai padaryti.. Nu bet Ok, let's do this
Šiuo metu pagrinde gamina žmona. (Nors aš irgi žinau, kur yra virtuvė, ir dažnai prisidedu pagalbinėse rolėse. Praeityje esu gaminęs ir aš, bet dabar tik kartais sau kažką pasidarau, kai užsimanau ko nors specifinio).
Man tai nieko jų nebūna, nors valgau praktiškai kasdien.
Aš su paprikomis kažkaip nesusidraugauju, čia tas maistas, su kuriuo nežinau ką daryti, man jos netinka niekur. Kartais tiesiog vienas valgau kaip užkandį.
Pritariu. Prie lapinių bet kokios rūšies nekarčių salotų juostelėm supjaustytos paprikos man irgi patinka. Ir šiek papresavus tam tikro sultingumo salotose iš paprikų pasiduoda. Plius kokie nors graikiški riešutai, aliejus (pvz. moliūgų), pelėsinis sūris, žolelės dėl skonio. Tik gal darbo su pačių salotų paruošimu daugiau.
Pakeptos (plius dar gal kartu su kokiom cukinijom, svogūnais) prie kokios mėsos irgi man patinka.
Reikės gal kada vėl iš smalsumo eksperimento dėlei pabandyti prie progos briuselio kopūstų. Nes skonis visai neblogas.
Ir šiaip gal kai kurie organizmai su laiku kažkaip prisitaiko prie tokio valgio.
Na, su brokoliais, briuselio kopūstais, šparaginėmis pupelėmis ir pan., kur pavardinai, paprikos iš tiesų kaip ir nelabai dera.