Svorio metimas

Lengvi randominiai paplepėjimai apie gyvenimą

Kokios svorio metimo priemonės jums atrodo efektyviausios?

Dieta
3
27%
Fizinis aktyvumas
2
18%
Badavimas
1
9%
Specialūs maisto papildai
0
No votes
Medicininės intervencijos
0
No votes
Psichologinės/dvasinės praktikos
0
No votes
Gyvenimo būdo koregavimas
5
45%
(Niekada neturėjau viršsvorio)
0
No votes
(Mylimo kūno turi būti daug)
0
No votes
 
Total votes: 11
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2021-03-05 12:38

Lionginas wrote:
2021-03-05 09:59
Bet kuriuo atveju, aš galvos už jokį tyrimą ar tyrimų apžvalgą neguldysiu, todėl turbūt geriausia daryti tai, ką žmogui patinka daryti. Jei patinka bėgti ir jis nori tobulėti bėgime, ir tai padeda mesti svorį, tai kodėl ne, tegul bėga, motyvacija užsiimti mėgstama veikla yra didesnė. Bet neatsižvelgiant į asmenines preferencijas man jėgos pratimai tiesiog labiau "makes sense".
Tai man atrodo, kad šita dalis savaime suprantama. Lemiamas veiksnys yra motyvacija reguliariai ir ilgai laikytis pasirinkto mitybos ir sporto plano, tad geriausiai veikia tas sportas, kuris žmogui patinka. Bet pasikapstyti po fiziologiją ir tyrimus vis vien įdomu.
Lionginas wrote:
2021-03-05 09:59
Man šitas tyrimas šiek tiek keistas tuo, kad autoriai nenustatė kažkokio reikšmingo raumenų masės sumažėjimo net pas tuos, kurie visiškai nesitreniravo:
No losses of muscle strength and bone were observed in response to weight loss in the present study. This was unexpected and prevents us from determining whether exercise has protective effects on these parameters during weight loss.
Kaip patys nurodo, tikriausiai todėl, kad svorio metimas užtruko per trumpai, organizmas nespėjo sureaguoti, galbūt per mažas matavimų tikslumas palyginti mažam numestam svoriui. Tik kažkodėl išvadose teigia, kad tyrimas leidžia manyti, kad treniruotės padeda išsaugoti raumenų masę. Tai šitos vietos visiškai nesupratau.
Nenustatė jėgos sumažėjimo, ne masės – raumenų masė CR grupėje vidutiniškai sumažėjo 0,9 kg (bet dabar žiūrėdamas į lentelę matau, kad aš neteisingai skaičius interpretavau, klaidingai maniau, kad visi procentiniai pokyčiai nurodyti nuo bendros kūno masės). Bet sutinku, kad sumažėjusi raumenų masė, bet nepakitusi jėga yra keista.
Kita vertus, tą patį sako ir tavo cituotas tyrimas:
„1) compared with persons with normal weight, those with obesity have more muscle mass but poor muscle quality; 2) diet-induced weight loss reduces muscle mass without adversely affecting muscle strength;“
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2021-03-05 12:53

Svetimas wrote:
2021-02-27 17:33
Kalorijų skaičiavimas - ne check.
Bent jau man nėra tekę ar prisireikę skaičiuoti kalorijų. Labai skeptiškai į tai žiūriu. Taip pat nepažįstu tuo užsiimančių žmonių. Manau, jei kažkieno tikslas būtų deginti riebalus, užtenka arba kas savaitę iš akies įvertinti arba užčiuopti riebalų sluoksnį, kur jie kaupiasi, ir, jei netenkina rezultatas, darai išvadas, kad šiek tiek valgymo apsukas reikia prisukti ar kažką pakeisti.
Jei tikslas maždaug palaikyti pastovų svorį, tada sutinku su tavim. Jei kalbame apie nesportuojantį ir smarkiai nutukusį žmogų, kuriam reikia numesti keliasdešimt kilogramų lašinių – turbūt kad irgi galima apsieiti metodu „iš akies“. Bet jei kalbame apie reguliariai sportuojantį žmogų, kurio svoris yra pastovus ir maždaug normos ribose, tai norint numesti kelis kilogramus, tarkime, susimažinti riebalų kiekį nuo 15 % iki 10 % kūno masės (jau nekalbu apie kultūristą, kuris, ruošdamasis varžyboms, pereina nuo 10 % iki kokių 5–6 %), tai metodas „iš akies“ nelabai suveiks.
Pokytis pernelyg lėtas, kad galėtum po savaitės pačiupinėjęs matyti, į kurią pusę jis vyksta (ir trumpalaikiai svyravimai, pvz., dėl dehidracijos po ilgos treniruotės, raumenų „išsipūtimo“ ir sustandėjimo po krūvio ar pan.) dažnai tą apčiuopiamą ir matomą išvaizdą pakeičia labiau nei savaitė lėto svorio metimo.
Be to, net ir nustatęs, pvz., kad pokyčio nėra ir reikia kažką keisti, susiduri su užduotimi „vartojant ir deginant nežinomą skaičių kalorijų kitą savaitę, pasiekti deficitą, kuris būtų didesnis nei nežinomas balansas šią savaitę“.

Taigi, mano nuomone, tai yra specifinė priemonė specifinei situacijai. Yra daugybė situacijų, kuriose skaičiuoti kalorijas yra bereikalingas vargas, bet yra ir tokių, kur be to išsisukti būtų labai sudėtinga.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2021-03-05 13:11

RB wrote:
2021-03-05 12:53
Jei kalbame apie nesportuojantį ir smarkiai nutukusį žmogų, kuriam reikia numesti keliasdešimt kilogramų lašinių – turbūt kad irgi galima apsieiti metodu „iš akies“.
Jei gera akis ir nėra polinkio savęs apgaudinėti. Bet manau, nepriklausomai nuo antsvorio kiekio, šitą nežinomąjį yra naudinga eliminuoti. Galiausiai, gal ir dėl motyvacijos naudinga pasiskaičiuoti, nes "valgyti mažiau" yra labai nekonkretus planas, į kurį galima žiūrėti gana lanksčiai :) O kai turi dienos kalorijų biudžetą, tai viskas konkretu ir aišku. Manau, motyvacijai yra svarbu žinoti, kad esi "on track". Ne tik įsivaizduoti, kad esi, bet ir žinoti.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2021-03-05 18:54

Svetimas wrote:
2021-02-27 17:23
Esu girdėjęs kažkokiais tyrimais paremtas šnekas, jog, vertinant pagal tam tikrus biocheminius parametrus, rimčiau treniruote "užbombintas" pailsėjęs raumuo (net ir didelę treniruočių patirtį turintiems atletams) gali atsistatinėti (pagal tam tikrą kreivę asimptotiškai) iki jo pirminės normalios biocheminės būklės net iki 2 savaičių.
Jei rasi tyrimą, būtų įdomu paskaityti. Ištvermės sporte po labai didelių krūvių (maratonas varžybų tempu) raumenyse biocheminių pažeidimų žymeklių pagausėjimas stebimas iki 3–4 savaičių. Niekada nebuvau susimąstęs, kad tiek ilgai išliekantys pažeidimai įmanomi ir po jėgos treniruočių. Įdomu būtų sužinoti, kiek laiko ir kokio intensyvumo apkrova buvo taikoma.


Svetimas wrote:
2021-02-27 17:23
Bet, pasiremdamas savo negilia asmenine treniruočių patirtimi, linkstu prie nuomonės, kad raumenų jėgos progresui (pvz. pritūpimų, mirties traukos) "training volume" su pakankamu atsistatymu yra daug svarbiau už "muscle failure". Kaip su tuo yra raumenų augimo srityje skirtingoms raumenų grupėms, nežinau. Nes raumenų jėgos progresui ir hypertrofijai rekomenduojamos treniruočių metodikos kažkiek skiriasi.
Smarkiai skiriasi, ir treniruojant maksimalią jėgą visur rekomenduojama nustoti nelaukiant „užpumpavimo“ ir nuovargio raumenyse. Paprastai nurodoma, kad nors kiek žymesnis rezultato kritimas yra ženklas, kad laikas baigti darbą su tuo raumeniu. Bet prisipažinsiu, kad nežinau to pagrindimo – ar todėl, kad labiau nuvarginus raumenį reikės gerokai ilgesnio poilsio, kol vėl bus galima daryti kokybišką jėgos treniruotę, ar per daug nuvarginus raumenį suaktyvinami kitokie adaptacijos procesai, nukreipti labiau į hipertrofiją arba ištvermę, o ne jėgą. Jei kas nors žinote tiksliau, pasidalinkite. :)

Svetimas wrote:
2021-02-27 17:23
Lionginas wrote:
2021-02-23 22:35
Iš lengvų treniruočių irgi jokios naudos. Kas iš to kad mažus hanteliukus lengvai pakilnosi.
Ne apie lengvas treniruotes su hanteliukais kalbėjau ir dėl to, ką pasakei sutinku.
Prieš 15 minučių ir aš būčiau sutikęs. Bet ieškodamas straipsnio apie ilgalaikius raumenų pažeidimus po maratono, visai netyčia radau šitą. Nuorodoje tik abstract'as, tad čia dar pridedu labai iliustratyvų infografiką instagrame. :)
Pasirodo, labai maži (20 % 1RM) svoriai neefektyvūs, bet raumenų hipertrofija labai panaši taikant mažus (40 %), vidutinius (60 %) ar didelius (80 %) svorius (atitinkamai koreguojant krūvio apimtį). Jėga, kaip ir galima tikėtis, labiau didėja naudojant didelį svorį, bet yra žymūs rezultatai visais atvejais – darbas su vos 20 % 1RM krūviu per 12 savaičių padidino kojų jėgą 22 %, rankų 23 %.
Aišku, čia tik vienas tyrimas, tad turint galvoje, kad jis neigia viską, ką apie hipertrofiją sako specialistai, turbūt reikia į jį žiūrėti atsargiai. Kitas dalykas, kad neaišku, ar tiriamieji buvo anksčiau sportavę, ar ne. Pagal rezultatus spėju, kad ne – irgi klausimas, kokie būtų rezultatai su bent mėgėjiško lygio atletais.
Svetimas wrote:
2021-02-27 17:23
Aš šitą teiginį mačiau vieno rusų trenerio, kurį kažkada prieš kelis metus šiek tiek sekiau, knygoje. Tokių pratimų atlikimą, jis grindė tuo, kad jie (palyginus su lengvesniu ilgalaikiu "kardio"), sukelia didesnį organizmo metabolinį efektą, kurio atstatymui organizmas savo viduje sunaudoja daugiau resursų.
Kaip jau rašiau prieš kurį laiką, kažkada šita teorija buvo populiari, bet mačiau ne vieną tyrimą, kuris bandė tą „metabolinį efektą“ atrasti ir nerado. Jei skaitei jo knygą, gal žinai, ar tas treneris pagrindžia savo teoriją kažkokiais duomenimis?

Svetimas wrote:
2021-02-27 17:23
Koks nors įprastas kardio man asmeniškai būtų nuobodybių nuobodybė ir ne fun. Efektyvesnis "riebalų deginimas prie tam tikro pulso" yra pagrinde bėgimo takelių ar pan. pardavinėtojų marketinginis bullshitas.

Tarkim, vaikščiodamas gali bent jau kokių podcastų paklausyti. O jei krūvis didesnis, bėgant, minant kokį dviratį ar irkluojant, negaliu podcastų klausyti ir susikaupti. Šiek tiek blaško mane tokia veikla.
Dėl riebalų deginimo – faktas toks, kad ilgų distancijų bėgikai net kuria specialias treniruočių strategijas, kad sukeltų organizme adaptacijas, leidžiančias kuo efektyviau tas riebiąsias rūgštis deginti. Aišku, jiems rūpi ne numesti svorį, o turėti kuo daugiau „degalų“ lenktynių trasoje, bet skirtingi apsirūpinimo energija mechanizmai esant skirtingo intensyvumo krūviui yra gan gerai ištirtas dalykas. Čia nebent galima diskutuoti, ar tikrai galutiniam rezultatui yra didelis skirtumas, ar tu sportuodamas iš karto deginsi riebalus, ar sportuodamas išgręši visas savo glikogeno atsargas, o po treniruotės organizmas jas atkūrinės, tame tarpe ir skaidydamas riebalus. Spėju, kad pirmas variantas gali būti efektyvesnis, kalbant apie svorio metimą, bet įrodymų tam neturiu. Kitas dalykas, kad jei treniruotė ilga, tai darosi labai svarbu, ar visą jos trukmę gausi energiją iš glikogeno ir riebiųjų rūgščių mišinio, ar pradžioje išdeginsi visą glikogeną, o po to neteksi visų jėgų bei motyvacijos ir iš paskutiniųjų bandysi judėti toliau, kažkiek skaidydamas riebalus, kažkiek – raumenis.

O dėl nuobodumo – subjektyvus dalykas. Man, pavyzdžiui, mojuoti štangomis gerokai nuobodžiau nei bėgti (lauke žinoma, kad ant takelio per valandą ar dvi išprotėti galima, visai sutinku, nors ir nesu to bandęs). Paprastai bėgdamas klausausi audio knygų – ne tik neblaško, bet dar ir padeda atitraukti dėmesį nuo minčių „pavargau, nusibodo, gal jau namo laikas sukti“. Šiek tiek sunkiau susikaupti gal tik didžiausio intensyvumo treniruotėse (tarkime, trumpi sprinto intervalai).
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2021-03-06 11:36

Dar apie riebalų deginimą po jėgos treniruotės dėl „metabolinio efekto“ (EPOC – Excess Post-Exercise Oxygen Consumption) – netyčia vakar aptikau kelis straipsnius kaip tik ta tema:
Čia tik abstract'as nemokamai pasiekiamas, bet išvada tokia:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17101527/ wrote:The role of exercise in the maintenance of body mass is therefore predominantly mediated via the cumulative effect of the energy expenditure during the actual exercise.
O čia išsamesnė tyrimų apžvalga su pasvarstymais, kodėl vieni tyrimai nustatė žymų ir ilgalaikį EPOC, o kiti – nedidelį ir trumpalaikį:
https://www.researchgate.net/publicatio ... onsumption
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-03-13 15:09

RB wrote:
2021-03-05 18:54
Svetimas wrote:
2021-02-27 17:23
Aš šitą teiginį mačiau vieno rusų trenerio, kurį kažkada prieš kelis metus šiek tiek sekiau, knygoje. Tokių pratimų atlikimą, jis grindė tuo, kad jie (palyginus su lengvesniu ilgalaikiu "kardio"), sukelia didesnį organizmo metabolinį efektą, kurio atstatymui organizmas savo viduje sunaudoja daugiau resursų.
Kaip jau rašiau prieš kurį laiką, kažkada šita teorija buvo populiari, bet mačiau ne vieną tyrimą, kuris bandė tą „metabolinį efektą“ atrasti ir nerado. Jei skaitei jo knygą, gal žinai, ar tas treneris pagrindžia savo teoriją kažkokiais duomenimis?
Deja, bet minėtoje Dmitrij Smirnov knygoje nėra jokių išnašų. Kas ir man nepatiko. Autorius tik pačiame knygos tekste pamini ar paaiškina tam tikrus dalykus (terminus ar pan.), kuriais remiasi. Ir, šiaip, knyga daugiau turbūt skirta mėgėjiškai auditorijai. Kai ją skaitinėjau, minėtu "afterburn" ar EPOC giliau ir nesidomėjau, nes tuo metu aktualesni ir įdomesni pasirodė kiti dalykai.
Dabar šiek tiek giliau pradėjau apie tai žiūrėti, tai gan prieštaringa su tuo susijusi informacija ir net velnias koją nusilaužtų įvairiuose su tuo susijusiuose tyrimuose. :(

O atmetus "afterburn" ir kalbant apie fizinio krūvio sukeliamą tiesioginį riebalų deginimą, tai iš biocheminės pusės kaip tik prie mažesnio intensyvumo fizinio krūvio riebalų deginimas yra santykinai labiau rekrūtuojamas (pavyzdžiui, labiausiai slow twitch, t.y. I tipo raumenų skaidulose, kurios iš prigimties turi daugiausiai mitochondrijų ir yra ištvermingiausios).
Taigi, Liongino patarimas daugiau vaikščioti (ypač didelį viršsvorį turintiems žmonėms) yra sąlyginai galbūt net labai neblogas pasiūlymas.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-03-13 15:38

RB wrote:
2021-03-05 12:53
Taigi, mano nuomone, tai yra specifinė priemonė specifinei situacijai. Yra daugybė situacijų, kuriose skaičiuoti kalorijas yra bereikalingas vargas, bet yra ir tokių, kur be to išsisukti būtų labai sudėtinga.
[...]
Jei tikslas maždaug palaikyti pastovų svorį, tada sutinku su tavim. Jei kalbame apie nesportuojantį ir smarkiai nutukusį žmogų, kuriam reikia numesti keliasdešimt kilogramų lašinių – turbūt kad irgi galima apsieiti metodu „iš akies“. Bet jei kalbame apie reguliariai sportuojantį žmogų, kurio svoris yra pastovus ir maždaug normos ribose, tai norint numesti kelis kilogramus, tarkime, susimažinti riebalų kiekį nuo 15 % iki 10 % kūno masės (jau nekalbu apie kultūristą, kuris, ruošdamasis varžyboms, pereina nuo 10 % iki kokių 5–6 %), tai metodas „iš akies“ nelabai suveiks.
Pokytis pernelyg lėtas, kad galėtum po savaitės pačiupinėjęs matyti, į kurią pusę jis vyksta (ir trumpalaikiai svyravimai, pvz., dėl dehidracijos po ilgos treniruotės, raumenų „išsipūtimo“ ir sustandėjimo po krūvio ar pan.) dažnai tą apčiuopiamą ir matomą išvaizdą pakeičia labiau nei savaitė lėto svorio metimo.
Nekvestionuoju, jog sportininkams, kurie dalyvauja specialiose su tuo susijusiose varžybose ir siekia kosminių rezultatų, tai gali būti aktualu. Bet paprastiems vyrams, sportuojantiems dėl savęs, sveikatos ar pan., kažkaip specialiai siekti mažesnio nei 12%-13% riebalų procento, manau, jog nėra tikslinga nei sveikatos, nei savijautos, nei tų pačių sportinių rezultatų prasme.

Ir, šiaip, nesupratau, kokios problemos yra su metodais "iš akies" ar "užčiuopimo"? Jei poodinis riebalų sluoksnis nėra didelis, tai kaip tik lengviau užčiuopti, koks to sluoksnio storis (vieno piršto, dviejų ar pan.). Dehidracija, raumenų „išsipūtimas“ ar sustandėjimas tam kaip ir netrukdo. Nebūtina bandyti kas savaitę įvertinti gan tiksliai, kiek tavo riebalų procentas pakrito. Tiesiog mėnesio bėgyje gali įsivertinti ar maisto raciono sudėties ar pan. pakeitimai duoda kokių rezutatų.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-03-13 15:46

Lionginas wrote:
2021-03-05 10:10
Svetimas wrote:
2021-02-27 17:33
Kalorijų skaičiavimas - ne check.
Bent jau man nėra tekę ar prisireikę skaičiuoti kalorijų. Labai skeptiškai į tai žiūriu. Taip pat nepažįstu tuo užsiimančių žmonių. Manau, jei kažkieno tikslas būtų deginti riebalus, užtenka arba kas savaitę iš akies įvertinti arba užčiuopti riebalų sluoksnį, kur jie kaupiasi, ir, jei netenkina rezultatas, darai išvadas, kad šiek tiek valgymo apsukas reikia prisukti ar kažką pakeisti. Bent jau man užtenka mažai kaloringų daržovių (ar kokios mėsos) santykinį kiekį savo maisto racione greitesnių angliavandenių sąskaita padidinti ir įvairius smulkius paužkandžiavimus sumažinti. Nes turėdamas kelis sau įprastus kelis valgymus per dieną, maisto tūrį per savaitę suvalgau maždaug panašų.
Aš visai neseniai susiliesinau, skaičiavau kalorijas. Truko lygiai 3 mėnesius, lygiai tiek kiek planavau, ir numečiau lygiai tiek riebalų, kiek planavau. Done. Problema neskaičiuojant kalorijų yra ta, kad realiai nežinai, kas vyksta. Gali praeiti dvi savaitės kol suprasi, kad visgi valgai per daug. Gali ir persistengti nedavalgydamas. Bet jei norisi pasiekti tikslą per suplanuotą laiką, tai kalorijų skaičiavimas labai efektyvu. Jų neskaičiuoti yra praktiškai tas pats, kas pradėti kokį nors projektą be biudžeto, tiesiog galvojant, kad finansavimas bus prendžiamas "pagal situaciją". Įmanoma, žinoma, bet man labiau patinka aiškūs planai su aiškiomis įgyvendinimo datomis ir aiškiais rezultatais.
Na, man, asmeniškai, su mano paties įprasta valgymo įvairove, kalorijų skaičiavimas atrodo, kaip kažkas iš fantastikos srities. :) Nelabai įsivaizduoju, kaip reikėtų tai daryti. Kaip, pavyzdžiui, galėtum tai paskaičiuoti, jei neretai maistą į namus per kokį wolt'ą ar pan. užsisakinėji? Reikėtų visą valgį tik namuose ruošti?

Gal teoriškai atrodo ir įmanomas variantas, jei pats visuomet sau valgyt darai ar gali "susidėlioti" ruošiamą maistą iš kokių įvairių sužymėtų maisto pakuočių ar pan. Arba gal su kokia telefono programėle kažką kažkaip labai grubiai primesti?

Gal galėtum, Lionginai, šiek tiek daugiau pasidalinti savo kalorijų skaičiavimo patirtimi? Šiek tiek smalsu.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-03-13 15:59

Dar girdėjau vieną linksmą patarimą-gandą dėl kūdinimosi, neva paremtą kažkokiais tyrimais pastebėta koreliacija - labiau sukramtyti savo valgomą maistą. :) Nes neva tie žmonės, kurie labiau savo maistą sukramto, paprastai būna ir liesesni. Bet, jei buvo kažkoks tyrimas apie tai, nelabai įsivaizduoju, kokiais metodais tai buvo nustatyta. :)
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2021-03-13 17:26

Svetimas wrote:
2021-03-13 15:38
Nekvestionuoju, jog sportininkams, kurie dalyvauja specialiose su tuo susijusiose varžybose ir siekia kosminių rezultatų, tai gali būti aktualu. Bet paprastiems vyrams, sportuojantiems dėl savęs, sveikatos ar pan., kažkaip specialiai siekti mažesnio nei 12%-13% riebalų procento, manau, jog nėra tikslinga nei sveikatos, nei savijautos, nei tų pačių sportinių rezultatų prasme.
Priklauso nuo to, kokiu sportu užsiiminėji. Sunkiaatlečiui turbūt ne. Bėgikui tie papildomi keli kilogramai šiek tiek trukdo. Uolų laipiotojui ar gimnastui – labai trukdo.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2021-03-13 17:32

Svetimas wrote:
2021-03-13 15:46
Na, man, asmeniškai, su mano paties įprasta valgymo įvairove, kalorijų skaičiavimas atrodo, kaip kažkas iš fantastikos srities. :) Nelabai įsivaizduoju, kaip reikėtų tai daryti. Kaip, pavyzdžiui, galėtum tai paskaičiuoti, jei neretai maistą į namus per kokį wolt'ą ar pan. užsisakinėji? Reikėtų visą valgį tik namuose ruošti?

Gal teoriškai atrodo ir įmanomas variantas, jei pats visuomet sau valgyt darai ar gali "susidėlioti" ruošiamą maistą iš kokių įvairių sužymėtų maisto pakuočių ar pan. Arba gal su kokia telefono programėle kažką kažkaip labai grubiai primesti?

Gal galėtum, Lionginai, šiek tiek daugiau pasidalinti savo kalorijų skaičiavimo patirtimi? Šiek tiek smalsu.
Yra tam skirtų programėlių, kurios kažkiek palengvina gyvenimą (pvz., gali tiesiog nuskaityti produkto brūkšninį kodą arba įvesti pavadinimą ir iš karto gauti visą jo maistingumo informaciją iš duomenų bazės). Bet vis vien tenka viską sverti ruošiant maistą, o užsakius maistą į namus ar valgant kavinėje tenka daugiau mažiau spėlioti – pvz., susirasti tos pačios programėlės duomenų bazėje ką nors panašaus. Jei dažniausiai maisto pats neruoši, tada tikslumas turbūt bus labai prastas. Bet jei užsisakinėji maistą ar eini valgyt į kavinę vieną ar du kartus per savaitę, ta paklaida nebus labai didelė.
Taip, tai yra labai užknisantis procesas, jei būtent tai norėjai sužinoti. :)
Tad kaip ir sakiau prieš tai, mano nuomone šitas metodas nėra nei prasmingas, nei reikalingas daugeliu atvejų.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2021-03-13 18:34

Svetimas wrote:
2021-03-13 15:46
Na, man, asmeniškai, su mano paties įprasta valgymo įvairove, kalorijų skaičiavimas atrodo, kaip kažkas iš fantastikos srities. :) Nelabai įsivaizduoju, kaip reikėtų tai daryti. Kaip, pavyzdžiui, galėtum tai paskaičiuoti, jei neretai maistą į namus per kokį wolt'ą ar pan. užsisakinėji? Reikėtų visą valgį tik namuose ruošti?

Gal teoriškai atrodo ir įmanomas variantas, jei pats visuomet sau valgyt darai ar gali "susidėlioti" ruošiamą maistą iš kokių įvairių sužymėtų maisto pakuočių ar pan. Arba gal su kokia telefono programėle kažką kažkaip labai grubiai primesti?

Gal galėtum, Lionginai, šiek tiek daugiau pasidalinti savo kalorijų skaičiavimo patirtimi? Šiek tiek smalsu.
Aš beveik visą maistą ruošiu namie. Kai esu svečiuose, kalorijų neskaičiuoju, tiesiog iš anksto kompensuoju tarkime praleisdamas pusryčius jei turiu įtarimų, kad pamaitins riebiai. Restorano maistą vertinčiau iš akies jei ruoščiau pats ir padidinčiau kalorijas 50-70%.

Dėl kalorijų skaičiavimo ruošiant, tai tiesiog su laiku daug ką įsimeni ir tampa lengva. Tarkime žinai, kiek kalorijų turi kiaušinis, bananas, obuolys, vidutinė bulvė, liesa mėsa, riebi mėsa, riešutų sauja ir t.t. Visokie ten miltai, makaronai, grikiai ir kiti grūdai turi labai panašiai kalorijų, tai į pakuotę net nežiūri.

Svarstykles naudoju jei reikia kokią tešlą užmaišyti, bet jas naudojau ir prieš tai, kai neskaičiavau jokių kalorijų. Taip pat gera idėja pasverti viską, kas labai kaloringa ir ką netyčia galima stipriai padauginti, tarkime riebalus. Ko visai neskaičiuoju, tai visokių daržovių, nes vien jų virškinimui nemažai kalorijų sudeginama, tai čia padauginti tiesiog sunku.

Kažkiek reikalus palengvina tai, kad kai kurie patiekalai pas mane vienodi, tarkime pusryčiams dažniausiai 5-6 kiaušiniai ir 2 skrebučiai, tai vieną kartą suskaičiavai ir žinai visam laikui. Bent kartą per dieną būna kokia nors mėsa su kokiomis nors daržovėmis ir tarkime sauja angliavandenių, tarkime grikiais ar bulvėmis. Tai irgi daugmaž įsimeni kas ten kiek ir mintyse supliusuoji. Galima laikas nuo laiko susikalibruoti svarstyklėmis, bet man visai sekasi gana tiksliai viską susiskaičiuoti.
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2021-03-13 19:51

Svetimas wrote:
2021-03-13 15:59
Dar girdėjau vieną linksmą patarimą-gandą dėl kūdinimosi, neva paremtą kažkokiais tyrimais pastebėta koreliacija - labiau sukramtyti savo valgomą maistą. :) Nes neva tie žmonės, kurie labiau savo maistą sukramto, paprastai būna ir liesesni. Bet, jei buvo kažkoks tyrimas apie tai, nelabai įsivaizduoju, kokiais metodais tai buvo nustatyta. :)
Ilgai kramtant, greičiau sotumo jausmas ateina, vadinasi, mažiau suvalgai. Tuo pagrįstas tas patarimas ilgiau kramtyti valgomą maistą. :wink:
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2021-03-14 08:44

Augustas wrote: Ilgai kramtant, greičiau sotumo jausmas ateina, vadinasi, mažiau suvalgai. Tuo pagrįstas tas patarimas ilgiau kramtyti valgomą maistą. 
Po teisybei net kramtoma guma sumažina norą užkandžiauti. Tikriausiai kramtant išsiskiria kokie nors hormonai, mažinantys alkio pojūtį.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-03-14 12:20

RB wrote:
2021-03-13 17:26
Svetimas wrote:
2021-03-13 15:38
Nekvestionuoju, jog sportininkams, kurie dalyvauja specialiose su tuo susijusiose varžybose ir siekia kosminių rezultatų, tai gali būti aktualu. Bet paprastiems vyrams, sportuojantiems dėl savęs, sveikatos ar pan., kažkaip specialiai siekti mažesnio nei 12%-13% riebalų procento, manau, jog nėra tikslinga nei sveikatos, nei savijautos, nei tų pačių sportinių rezultatų prasme.
Priklauso nuo to, kokiu sportu užsiiminėji. Sunkiaatlečiui turbūt ne. Bėgikui tie papildomi keli kilogramai šiek tiek trukdo. Uolų laipiotojui ar gimnastui – labai trukdo.
Mažas linksmas nukrypimas, bet čia man priminei Я подтягиваюсь 100 раз за один подход, kur kažkoks vaikinas uolų laipiotojas prisitraukimuose su pakabėjimais "varžėsi" su kultūristais.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-03-14 12:23

Lionginas wrote:
2021-03-14 08:44
Augustas wrote: Ilgai kramtant, greičiau sotumo jausmas ateina, vadinasi, mažiau suvalgai. Tuo pagrįstas tas patarimas ilgiau kramtyti valgomą maistą.
Po teisybei net kramtoma guma sumažina norą užkandžiauti. Tikriausiai kramtant išsiskiria kokie nors hormonai, mažinantys alkio pojūtį.
Šiaip, kai valgoma neskubant, mėgaujantis maistu, turbūt paprasčiau yra ir nepersivalgyti.
Pažiūrėjau, kad šalių sąraše pagal obesity rodiklį, kokia nors Prancūzija, kuriai berods labiau būdinga ilgesnių pietų kultūra, gana žemai stovi.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-03-15 22:45

Dėkui, RB ir Lionginai, už pasidalinimą kalorijų skaičiavimo patirtimi.
Lionginas wrote:
2021-03-13 18:34
Kažkiek reikalus palengvina tai, kad kai kurie patiekalai pas mane vienodi, tarkime pusryčiams dažniausiai 5-6 kiaušiniai ir 2 skrebučiai, tai vieną kartą suskaičiavai ir žinai visam laikui. Bent kartą per dieną būna kokia nors mėsa su kokiomis nors daržovėmis ir tarkime sauja angliavandenių, tarkime grikiais ar bulvėmis. Tai irgi daugmaž įsimeni kas ten kiek ir mintyse supliusuoji. Galima laikas nuo laiko susikalibruoti svarstyklėmis, bet man visai sekasi gana tiksliai viską susiskaičiuoti.
Oho, 5-6 kiaušiniai pusryčiams visai solidžiai. :)
Sorry už smalsumą, o gal žinai, Lionginai, kiek tau labai grubiai vidutiniškai baltymų ir riebalų suvalgomame maiste per dieną ant kūno svorio susidarydavo? Ar dabar nelabai išeitų įvertinti pagal tavo sekimus/skaičiavimus?
Ir kiek, jei ne paslaptis, maždaug vidutiniškai procentų svorio per savaitę ar mėnesį pagal savo planus buvai susiplanavęs numesti?
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2021-03-16 09:24

Svetimas wrote:
2021-03-15 22:45
Sorry už smalsumą, o gal žinai, Lionginai, kiek tau labai grubiai vidutiniškai baltymų ir riebalų suvalgomame maiste per dieną ant kūno svorio susidarydavo? Ar dabar nelabai išeitų įvertinti pagal tavo sekimus/skaičiavimus?
Baltymai nuo 1,6 iki 2 g per dieną kilogramui. Riebalai apie 0,8 g, nors pastarųjų labai tiksliai nesekiau. Šiaip pirmas kelias savaites pernelyg susikoncentravau į kalorijas ir buvo tendencija riebalus sumažinti per daug, kad įtilpčiau į biudžetą. Vėliau tiesiog rinkausi riebesnę mėsą ar žuvį, nėra reikalo tą vištos krūtinėlę valgyti. Dar riešutais pasipildau šiek tiek, kasdien po kelias saujas. Daugiausiai kalorijų susitaupo visgi primažinus visokius angliavandenius, prieš tai jų suvartodavau neproporcingai daug, kaip manau ir dauguma.
Svetimas wrote:
2021-03-15 22:45
Ir kiek, jei ne paslaptis, maždaug vidutiniškai procentų svorio per savaitę ar mėnesį pagal savo planus buvai susiplanavęs numesti?
Per savaitę 0,6% svorio, viso 3 mėnesiai. Tikslas buvo pasiekti 13-15% riebumą (priklausomai kurį skaičiavimo metodą naudosi).
Post Reply