Nesu tikras, ar vėl juokauji ar ne, bet... Pvz., aš neretai kulnuose tam tikrą nepatogumą pradedu jausti, kas su mikrobalansavimu greičiausiai mažai susiję. Aišku, galima stovint nukreipti masės dalį į pėdų priekinę dalį, bet tai ilgesniam laikui jau irgi į šiokį tokį diskomfortą (didesnį nei paprastas ėjimas ar net koks trypčiojimas vietoj) ima panašėti.Lionginas wrote: ↑2024-05-03 20:00[...]žmogus yra nestabilus minkštakūnis, kuris, norėdamas išlikti vertikalus, turi nuolat mikrobalansuoti, kas reikalauja nuolatinių pastangų, todėl vargina. Tuo tarpu ėjimas yra iš esmės griuvimas, kurio metu dalis raumenų tam tikru momentu gali visiškai atsipalaiduoti.
Keistesni klausimai
Nemanau, kad tą mikrobalansavimą tu kaip nors jauti. Bet balansuoti tenka nuolat, vien kvėpavimas keičia svorio centrą, raumenims tenka šiek tiek kompensuoti. Ir tai tenka daryti nenutrūkstamai, kas ir nuvargina.Svetimas wrote: ↑2024-05-03 20:12Pvz., aš neretai kulnuose tam tikrą nepatogumą pradedu jausti, kas su mikrobalansavimu greičiausiai mažai susiję. Aišku, galima stovint nukreipti masės dalį į pėdų priekinę dalį, bet tai ilgesniam laikui jau irgi į šiokį tokį diskomfortą (didesnį nei paprastas ėjimas ar net koks trypčiojimas vietoj) ima panašėti.Lionginas wrote: ↑2024-05-03 20:00[...]žmogus yra nestabilus minkštakūnis, kuris, norėdamas išlikti vertikalus, turi nuolat mikrobalansuoti, kas reikalauja nuolatinių pastangų, todėl vargina. Tuo tarpu ėjimas yra iš esmės griuvimas, kurio metu dalis raumenų tam tikru momentu gali visiškai atsipalaiduoti.
Be to, kaip minėjau, iš evoliucinės pusės stovėjimas naudos neduoda, todėl jis tiesiog nėra toks natūraliai efektyvus, kaip ėjimas.
Dėl kulno skausmo, tai gali būti ir kokia liga.