Kokią knygą dabar skaitai?
o tai Esperanto kalba ir skaitai? Ji iš vis dar egzistuoja? Nes kiek pamenu tai tik sci-fi knygose ji egzistuodavo
Jep.
Gal su kokia Klingon kalba maišai?.. Esperanto visada buvo reali kalba, kuria bendrauja tikri žmonės. Gal ne tiek daug žmonių, kaip kažkada svajojo pradininkai.. Bet keli šimtai tūkstančių entuziastų turbūt atsirastų visame pasaulyje.
Aš pats galiu skaityti ir rašyti saikingai naudodamas žodyną.. Su kalbėjimu sunkiau, nes retai tenka, bet manau galėčiau palaikyti paprastą pokalbį bendromis temomis.
Klingonų kinda irgi. Keliasdešimt Star Trek entuziastų turbūt iš bėdos kažką pakalbėtų. Girdėjau vienas net vaiką nuo mažens mėgino išmokyti lygiagrečiai su anglų kalba, bet net mažiukas būdamas vaikas jau suprato, kad tėvas dibilizmais užsiiminėja ir labiau kalbėjo angliškai.
Įdomu, kiek žmonių kalba elfiškai ir kitomis Tolkieno sukurtomis kalbomis. Spėju gerokai daugiau, nei klingoniškai. Esperanto skaičių vis gi turbūt nesiektų..
Na... Žmonės mėgsta perdėti savo kalbos gebėjimus ir/arba nesugeba suvokti, kaip prastai kažkokią kalbą moka. Tarkime Lietuvoje beveik visas jaunimas sako, kad moka angliškai, kai realiai gali tą kalbą maždaug suprasti ir iš bėdos maždaug kažką pasakyti kad suprastų angliakalbiai, ir jei pasitaikys mandagūs, tai susivaldytų ir nežvengtų. Ir čia anglų, kalba, su kuria beveik visi susiduriame kasdien. Tai entuziastų keli šimtai k gal ir atsirastų, bet kaip manai, koks būtų jų esperanto lygis. Pradedančiojo?Bet keli šimtai tūkstančių entuziastų turbūt atsirastų visame pasaulyje.
Švenčių proga eilinį kartą suskaičiau Joe Abercrombie „First Law“ trilogiją ir tęsinius. Vis dar manau, kad tai vienas geriausių fantasy žanro kūrinių šalia G. R. R. Martin'o „A Song of Ice and Fire“ su tuo neginčytinu privalumu, kad jis yra užbaigtas. Įdomūs ir įtikinantys personažai, smagus rašymo stilius (pamenu, pirmą kartą skaitant jis man vietomis kliuvo, bet dabar niekaip nebesuprantu, kuo), negailestingas trope'ų laužymas.
Ačiū už rekomendaciją, kai pabaigsiu hyperioną tai griebsiu šitą, bet su mano dabartiniais tempais tai čia gali ir metų prireiktRB wrote: ↑2021-01-12 16:43Švenčių proga eilinį kartą suskaičiau Joe Abercrombie „First Law“ trilogiją ir tęsinius. Vis dar manau, kad tai vienas geriausių fantasy žanro kūrinių šalia G. R. R. Martin'o „A Song of Ice and Fire“ su tuo neginčytinu privalumu, kad jis yra užbaigtas. Įdomūs ir įtikinantys personažai, smagus rašymo stilius (pamenu, pirmą kartą skaitant jis man vietomis kliuvo, bet dabar niekaip nebesuprantu, kuo), negailestingas trope'ų laužymas.
viewtopic.php?p=111153#p111153
Pažiūrinėjau nemokamą knygos demo-ištrauką. Autoriaus rašymo stilius man iš pirmo žvilgsnio pasirodė vandeningas, bet užtikau mane sudominusius pasamprotavimus apie daugeliui labai dažnai matytą ir pažįstamą nesusikalbėjimą šiuolaikinėse vertybinėse diskusijose ir to problematiką. Pvz. (spoileryje pateikta gan smarkiai netrumpa knygos ištrauka):
Kažkaip po naujesnių šnekų visgi susigundžiau šiek tiek iš smalsumo patyrinėti minėtą Alasdair MacIntyre After Virtue: A Study in Moral Theory knygą.Svetimas wrote: ↑2021-03-25 12:26Aš pats kažkada sugundytas vienos Alasdair MacIntyre knygos paminėjimo V.Laučiaus straipsnyje pagalvojau, kad galbūt visai vertėtų bent iš smalsumo pasidomėti jo darbais. Pvz.: After Virtue: A Study in Moral Theory. Bet taip ir neatėjo įkvėpimas tam.
V. Laučiaus minėtos "Whose Justice? Which Rationality?" knygos elektroninio varianto nemačiau ant greitųjų, kad būtų kur buvęs.
Pažiūrinėjau nemokamą knygos demo-ištrauką. Autoriaus rašymo stilius man iš pirmo žvilgsnio pasirodė vandeningas, bet užtikau mane sudominusius pasamprotavimus apie daugeliui labai dažnai matytą ir pažįstamą nesusikalbėjimą šiuolaikinėse vertybinėse diskusijose ir to problematiką. Pvz. (spoileryje pateikta gan smarkiai netrumpa knygos ištrauka):
Sudomino. Jeigu netyčia rasiu knygoj kokių sau įdomių idėjų ir nepamiršiu, pabandysiu pasidalinti.The Nature of Moral Disagreement Today and the Claims of Emotivism
Ką tik baigiau Hannah Arendt The Origins of Totalitarianism.
Gan sunki ir painokai parašyta knyga, nemažai teiginių, su kuriais nesutinku ar išvadų, kurios atrodo kiek pritemptos, bet apskritai labai įdomus bandymas pažvelgti į totalitarizmo prigimtį ir totalitarinių režimų veikimą.
Kažkada labai didelį įspūdį paliko A. Koestler „Darkness at Noon“, kur totalitarizmo logika bandoma paaiškinti per grožinį kūrinį, bet net ir kelis kartus ją perskaičius išliko pojūtis, kad lyg ir supratau, ką norima pasakyti, bet nesugebu iki galo aiškiai pats sau to suformuluoti. Dabar Arendt užpildė šią spragą. Apskritai įdomu pastebėti, kaip jos mintys organiškai susiriša tiek su jau minėta Koestler'io knyga, tiek su Orwell'o „1984“.
Žodžiu, besidomintiems politine filosofija ir nebijantiems iššūkių labai rekomenduoju.
Gan sunki ir painokai parašyta knyga, nemažai teiginių, su kuriais nesutinku ar išvadų, kurios atrodo kiek pritemptos, bet apskritai labai įdomus bandymas pažvelgti į totalitarizmo prigimtį ir totalitarinių režimų veikimą.
Kažkada labai didelį įspūdį paliko A. Koestler „Darkness at Noon“, kur totalitarizmo logika bandoma paaiškinti per grožinį kūrinį, bet net ir kelis kartus ją perskaičius išliko pojūtis, kad lyg ir supratau, ką norima pasakyti, bet nesugebu iki galo aiškiai pats sau to suformuluoti. Dabar Arendt užpildė šią spragą. Apskritai įdomu pastebėti, kaip jos mintys organiškai susiriša tiek su jau minėta Koestler'io knyga, tiek su Orwell'o „1984“.
Žodžiu, besidomintiems politine filosofija ir nebijantiems iššūkių labai rekomenduoju.
-
- naujokas
- Posts: 1
- Joined: 2021-11-23 12:53
Bandau daugiau filosofinių knygų skaityt, tai tik dabar įpusėjau G. Orwell'o 'Apie tiesą' (perkuknyga.lt/zanras/filosofija). Verčia kvestionuoti moralumą ir visuomenės afišuojamą tiesą. Susimastyti vertas minčių ir įžvalgų rinkinys, ko manau autorius prikaupė nemažai per ilgą karjerą. Ateičiai jau žvalgausi naujų filosofijos perlų. Pasiūlykit kur geriausia būtų ieškoti ir parekomenduokit, ką lengvesnio žanro naujokei.
Ką nors iš lengvesnio žanro naujokei?msilvija75 wrote: ↑2022-02-03 15:05Ateičiai jau žvalgausi naujų filosofijos perlų. Pasiūlykit kur geriausia būtų ieškoti ir parekomenduokit, ką lengvesnio žanro naujokei.
Pats nesu skaitęs, bet esu girdėjęs atsiliepimų, jog On Bullshit gana nebloga ir berods lygtais nėra sudėtinga, nors ir filosofo rašyta (jei kartais patiko G. Orwell'o pamąstymai apie tiesą, tai gal netyčia paliks kažkokį įspūdį ir kažkas iš šios srities). Yra ši knyga išversta ir į lietuvių kalbą ("Apie šūdmalą").
Dar yra gan keistoko Norvegų autoriaus "Sofijos pasaulis" knyga vaikams apie filosofijos istoriją. Nors knyga skirta vaikams, bet galbūt gali patikti ir ne vaikams, kam nepatinka filosofų daugžodžiavimai ar pernelyg sudėtingi, migloti ar painūs išvartymai ir kam smalsu susidaryti bent jau labai grubų paviršutinišką bendrą vaizdą apie filosofijos istoriją iš senesnių laikų ar jos raidą. Vėliau neriant ir kažkur giliau ir rimčiau, jei kažkurios idėjos netyčia konkrečiau sudomintų.
Mhm, man ji visai patiko, kai skaičiau jau ne visai vaikiško amžiaus būdamas.Svetimas wrote: ↑2022-02-03 21:27Dar yra gan keistoko Norvegų autoriaus "Sofijos pasaulis" knyga vaikams apie filosofijos istoriją. Nors knyga skirta vaikams, bet galbūt gali patikti ir ne vaikams
Savo ruožtu, mėgstantiems istoriją galiu parekomenduoti Ian Mortimer knygas. Niekada nebuvau biografijų gerbėjas, bet The Greatest Traitor: The Life of Sir Roger Mortimer, Ruler of England: 1327--1330 ir The Fears of Henry IV: The Life of England's Self-Made King labai patiko. The Time Traveler's Guide to Medieval England: A Handbook for Visitors to the Fourteenth Century paliko kiek mažesnį įspūdį.
Iš jaunystės pamenu, kad apskritai patiko, bet atrodė per daug ištęstos. Tiesa, aš ir skaičiau gal kokią vieną - apie Konstantinopolio užkariavimą, pamiršau net pavadinimą. Per paskutinius 20 metų skonis visgi stipriai pasikeitė, nežinau, kaip vertinčiau dabar.
O tu gal irgi goodreads esi užsiregistravęs?
"Mirties angelas" greičiausiai buvo.
Man irgi, kiek pamenu, momentais šiek tiek sunkokai skaitėsi. Nors keli žmonės iš man artimos aplinkos smarkiai rekomendavo ir galbūt per daug užkėlė lūkesčius. Bet gal ir įkvėpimo tada didelio nebuvo ir kiti dalykai labiau galvoje rūpėjo.
Nors, kaip ir sakei, skonis su laiku nemažai keičiasi. Galbūt jei dabar kažką iš Mika Waltari bandyčiau skaityti, gal ir kiek kitoks įspūdis jau būtų.
Buvau užsiregistravęs kažkada senokai, bet praktiškai kaip ir niekad rimčiau savo reikmėms nesinaudojau. O kodėl klausi?
Man vis tiek lengviau, nei Sinuhė Egiptietis, kurio išvis neįveikiauSvetimas wrote: ↑2022-02-10 21:05"Mirties angelas" greičiausiai buvo.
Man irgi, kiek pamenu, momentais šiek tiek sunkokai skaitėsi. Nors keli žmonės iš man artimos aplinkos smarkiai rekomendavo ir galbūt per daug užkėlė lūkesčius. Bet gal ir įkvėpimo tada didelio nebuvo ir kiti dalykai labiau galvoje rūpėjo.
Nors, kaip ir sakei, skonis su laiku nemažai keičiasi. Galbūt jei dabar kažką iš Mika Waltari bandyčiau skaityti, gal ir kiek kitoks įspūdis jau būtų.
Šiaip, ten patogi platforma pasižiūrėti, ką skaito ir kaip vertina pažįstami, bet aš irgi beveik nebesinaudoju. Aktyviausi naudotojai, bent tarp lietuvių, pradeda nešti vos ne į kažkokį knygų kultą, kur skaitymas tampa kažkokia savaimine vertybe, o tarp knygų kriterijų būna net ir viršelių spalva.Buvau užsiregistravęs kažkada senokai, bet praktiškai kaip ir niekad rimčiau savo reikmėms nesinaudojau. O kodėl klausi?
Prieš porą dienų baigiau skaityti "Functional Programming in Scala", katrą nusipirkau prieš kelis metus, nes tada programuodavau ta kalba, ir kažkiek rūpėjo funkciniai dalykai. Tai turiu pasakyti, kad tegul eina pyzdon ir Scala, ir ypač funkcinis programavimas. Kažkokie akademiniai skiedalai, kurių tikrai neturėtų praktikoje naudoti joks programuotojas sveikame prote.
Ir iš viso kas nors turėtų uždrausti programuotojams rašyti knygas. Nes, jetaumarija, tikrai esu skaitęs daug sunkių, sausų, techniškų ir šiaip bjauriai parašytų knygų, nu bet šita tai pramušė dugną visom prasmėm. Baigiau skaityti vien iš mazochistinių paskatų - kai kur turėjau prisiversti braukti akimis per raides, nors sąmonė visaip bandė apsiginti nuo jose užkoduoto turinio.
Ir iš viso kas nors turėtų uždrausti programuotojams rašyti knygas. Nes, jetaumarija, tikrai esu skaitęs daug sunkių, sausų, techniškų ir šiaip bjauriai parašytų knygų, nu bet šita tai pramušė dugną visom prasmėm. Baigiau skaityti vien iš mazochistinių paskatų - kai kur turėjau prisiversti braukti akimis per raides, nors sąmonė visaip bandė apsiginti nuo jose užkoduoto turinio.
Dabar, idant šiek tiek atstatyčiau patirtą žalą, skaitau iš žmonos nugvelbtą haiku poezijos rinkinuką pavadintą "Drugelis sniege", išverstą V. Dumčiaus. Man gal nebūtina buvo rašyti tiek paaiškinimų, ir visokių ten istorinių bei biografinių detalių (ale be to knygelė būtų nykstamai trumpa, tai matyt dėl apimties juos ten ir sudėjo). Tačiau patys eilėraščiai išversti tikrai labai kruopščiai ir su jausmu - aiškiai žmogaus, kuris žinojo ką darė. Tikrai patiko. Kai kur net keista, kad kažkokie jausmai gali persiduoti per tokius didelius laikmečio, kalbų ir kultūrų skirtumus. Nu aišku, ir patys eilėraščių autoriai prie to prisidėjo - čia vis tik rinktiniai to poezijos stiliaus egzemplioriai.
Va vienas jūsų dėmesiui. Parašytas paties meistro Macuo Bašio prieš pat smertį.
Susirgau kelyje...
Virš išdegusių laukų
Skrieja mano sapnai
Va vienas jūsų dėmesiui. Parašytas paties meistro Macuo Bašio prieš pat smertį.
Susirgau kelyje...
Virš išdegusių laukų
Skrieja mano sapnai
Hehe, kažkaip bevartant šią temą užkliuvo akis už šitos mano labai senos žinutės. Jei galėčiau, tai dabar vožtelčiau tam senąjam "aš" per sprandą už visą tą pretenzingumą, ir stačiai apgailėtiną skonį knygoms.Vilius wrote: ↑2006-02-05 00:20Is intelektualiniu paskatu ipusejau skaiti Roberto Musilio "Zmogus be savybiu". Ta knyga tikrai turi kazka, kas man neleidzia jos ismesti per langa (o kartais taip norisi). Kai pagalvoju, kad tai tik pirmas tomas, apima stiprus bejegiskumo priepuoliai, bet turiu vilti kada nors pabaigti.
Šiaip gaila, kad tada taip ir neperskaičiau Musilio "Žmogaus be savybių". Ir šiaip ta knyga tikrai papuoštų mano "gerąją" lentyną, nes pamenu buvo išleista su storais odiniais viršeliais ir t.t. Paskui kažkur pasimetė per visus tuos kraustymusis ar šiaip guli kur nors sukrauta dėžėse. Gal, sakau, reikės prie progos naują nusipirkti, ir šį kartą perskaityti visą.