Vilius skaito Solženicyną

Visos temos, susijusios su socialiniais mokslais.
majolis
pradedantis
Posts: 337
Joined: 2016-03-20 20:24

2021-04-27 18:29

Vilius wrote:
2021-04-25 18:56
Nu jo, ta dalis apie "tardymo" (tiksliau - kankinimo) metodus tikrai ne silpnų nervų skaitytojams.. Kažkaip gėda, kad tokie dalykai rašomi ne knygoje apie tolimą senovę, o apie laikus, kuriuos dar atsimena seni žmonės.

Bet panašu, kad pačius baisiausius žiaurumus (čia aišku nepapuola žmonės, kurie buvo tiesiog sušaudyti..) patyrė tik gana nedidelė dalis politiškai svarbių įtariamųjų, arba kai "organai" persistengdavo savo iniciatyva. Dauguma - kaip ir pats Solženicynas - palūždavo ir nuo sąlyginai švelnių "poveikio" priemonių - nemigos, bado, troškulio, nežmoniškų kalinimo sąlygų, apgavysčių, pažeminimų, ir pan.


Bet šiaip įdomu, koks yra optimalus sprendimas šitai "sovietinio kalinio" dilemai.. Nes, jei jau tave areštavo, tai garantuotai nuteis - nes jie šiaip ar taip beveik nieko nepaleisdavo. Klausimas yra tik ar sušaudys, ar pasodins - ir tokiu atveju kiek ilgam, ir kur. Nu ir kiek kankinimų patirsi pakeliui. Tai žodžiu, vaidinti didvyrį ir visai nekooperuoti su tardytojais turbūt nėra geriausias sprendimas, nes tada gausi ekstra dozę kankinimų, ir dėl užsispyrimo, ir kaip pavyzdys kitiems laukiantiems tardymo - kas būna, kai nekooperuoji.. Bet jei prisipažinsi ir viską pasirašysi per lengvai - tada gali būti priverstas prisipažinti dar daugiau ir sunkesnių nusikaltimų, kas vėlgi padidins šansus gauti sunkesnę bausmę, ir plius įskųsi daugiau kitų žmonių.. Tai ką daryt?
A Soldženicynas buvo saugumo užverbuotas, ir tik dėl to išliko gyvas. Bent taip sako perbėgęs į štatus saugumietis. Nesu linkęs taip manyt, bet pritarčiau, kad tai jam buvo vienintelis šansas. L . Valensa taipogi atseit užverbuotas Lenkijos saugumo. Kaip ten buvo iš tikro nežinau, nesusipažinęs su saugumiečių "technika", o jie patys yra melagiai-profesionalai. Jei jau skelbia saugumo agentų pavardes, tai reikalinga paskelbti, ką konkrečiai negero padarė tas ar anas. O to nėra, todėl praktiškai neabejoju, kad A. Soldženicynas niekam realiai nepakenkė. Buvęs GRU-šnikas Suvorovas pasakojo, kad jūjų kontoroje kiekvienam kadriniam buvo užvedama speciali papkutė, kur įklijuodavo viską, ką "gero" nuveikęs. Tie "rezultatai" buvo skirstomi į 3 grupes, kurias tarpusavy špionai vadino savaip - 1. ovečka (avelė)-osoboj važnosti; už ovečką min laipsniu aukštyn, 2. ceniak, kažkas panašaus į "vertingas, svarbus", pvz., topografinis žemėlapis - dirba gerai, perspektyvos užtikrintos ir 3.pi... (?) - nesupratau žargoninio žodžio, maždaug " yra - gerai, nėra - neblogai". Spėju, kad kažkas panašaus buvo ir saugume. Soldženycinas, rašyojas, galėjo tiek priskiesti 3-čiai kategorijai, kad jojo "šefo" papkė sverdavo turbūt kelis kg, o kažko tikro 0.

Iki 1939 09 01skaičiai realiai buvo kitos eilės, ir hitleriui "pritrūko" laiko. Nuo 1942m jis sparčiai "vijosi" staliną, bet "nepavijo". O abu iš tikro epiniai kraugeriai, atititiko kirvis kotą.
Post Reply