VYTS wrote:sovijus wrote:Tai nėra tavo, ar valstybės, reikalas, ką kiekvienas žmogus daro su savo kūnu... kad ir kokias kančias, priklausomybę ar lomkes jam tie veiksmai sukeltų.
Dogmos, dogmos...
Iš pradžių neatkreipiau didesnio dėmesio į šitą vietą, bet vėliau supratau, kad čia gali būti dar viena pamatinio nesusipratimo dalis.
Tai yra lygiai tiek pat dogma, kiek ir "valstybė privalo užtikrinti savo piliečių saugumą, gerbūvį ir t.t."... tu gali šiuos principus vadinti dogmomis, jei tau taip patogiau, bet tai mažai ką keičia ar paaiškina. Čia juk ir yra tas pats pamatinių vertybių susidūrimas, tik atsispindintis požiūryje į narkotikus. Bet jis iš esmės lieka tas pats ar kalbėsime apie narkotikus, ar apie valstybę. Nes visi valstybė vs libertarai, anarchistai (ne socialistinės atmainos) ginčai susiveda į tą patį, kaip ir šiame mūsų pokalbyje apie narkotikus, - arba kontrolė ir reguliavimas, nuleidžiamas iš viršaus, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, arba laisvė rinktis ir pačiam priiminėti sprendimus, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Konkrečiu narkotikų atveju, tai išvirsta į tokią situaciją, kur tau atrodo natūralu imtis kontroliuoti, ką kiti žmonės vartoja, jei tik tai gali bent kiek pakenkti jiems patiems ar aplinkiniams, visiškai nekreipiant dėmesio į tai, ar tie žmonės supranta ir prisiima tokią riziką ir ar jie pageidauja, kad jais kas taip rūpintųsi, ar ne. Mano atveju, viskas apsiverčia aukštyn kojomis - jei žmogus kažką pasirenka vartoti, vadinasi jis prisiima riziką, jei jis nepageidauja, kad jo sveikata ir gerbūviu kažkas rūpintųsi, vadinasi niekas jam ir negali per prievartą nurodinėti, ką jis turėtų vartoti ar kaip gyventi. Todėl man ir nerūpi plataus narkotikų vartojimo pliusai ir minusai visuomenei, tautai, valstybei ar kokiam kitam mistiškam dariniui.
Niūresnės pasirinkimo, sprendimų pasėkmės, didesnė rizika yra neišvengiama laisvės kaina. Vergui, baudžiauninkui nereikia pernelyg sukti galvos ką daryti, jis tiesiog daro, kas jam liepiama. Mažai rizikos, nėra atsakomybės už savo pasirinkimus, bet už tai aukoji savo laisvę. Tai ir yra mūsų vertybių konflikto esmė.
Dabar dar kartą perskaityk mano tą sakinį:
Tai nėra tavo, ar valstybės, reikalas, ką kiekvienas žmogus daro su savo kūnu... kad ir kokias kančias, priklausomybę ar lomkes jam tie veiksmai sukeltų.
Ar atkreipi dėmesį į tai, kad niekur nėra implikuojama ar sakoma, kad negali rinktis ir tokio kelio, kur galėtum kažkam patikėti už tave spręsti ką tau geriau vartoti? Laisvas pasirinkimas, reiškia ir laisvą pasirinkimą vergauti, besąlygiškai kažkam paklusti, jei tik to pageidauji. Tuo tarpu atvirkštinis variantas, kažkodėl, nesuteikia jokios pasirinkimo laisvės, tiesiog paklusimą. Kodėl aš negalėčiau, pvz., nešiotis kokios kortelės, su užrašu "FUCK THE STATE" ir niekas man nekliudytų vartoti kokias tik noriu substancijas, ar pardavinėti jas kitiems tokias pačias korteles pateikusiems asmenims? O atsakymas yra - vergai savo pačių laisvės bijo tiek pat, kiek ir aplinkinių laisvės. Bet tai - jau kita tema.