Millennials - prarasta karta?

[Vilius]

Internete ir spaudoje tapo madinga visaip koneveikti dabartinę 20-30-mečių kartą (aka "Millennials") dėl įvairiausių būtų ir nebūtų ydų.

Šis straipsnis aprašo stereotipinį tokio jaunuolio atvejį: Parents go to court to boot 30-year-old son from home.
Trumpai tariant, bičui 30 metų, bet jis vis dar atsisako išsikraustyti iš tėvų namų. Galiausiai tėvai neapsikentė, ir kreipėsi į teismą, kad jį iškeldintų. Mūsų herojus darbo neturi - užsiiminėja kažkokiu paslaptingu verslu (spėju, kad prekiauja Bitkoinais ), bet nepanašu, kad iš to gautų realių pajamų. Apie jo santykius ten nieko nerašo, bet iš bendro vaizdo galima spėti, kad jis nevedęs, ir vaikų neturi.
Aišku, ne visi šios kartos atstovai yra tokie nevykėliai. Tačiau tikrai dažnas iš jų stokoja bent kelių iš tradicinių suaugusio žmogaus atributų (darbas/nuosavas būstas/sutuoktinis/vaikai).

Ką manote? Ar tikrai pastaroji jaunimo karta yra kuo nors blogesnė/geresnė už ankstesnes? Ar čia tiesiog eilinis atvejis, kai suaugusieji koneveikia "šiuolaikinį jaunimą", nes patys jau pradeda senti?

Ir bonus klausimas. Kažin, kaip lietuviškoje spaudoje verčiamas žodis "millennials"?

[Augustas]

Tai kad tie suaugę nevykėliai nebuvo auklėjami savarankiškumo didinimo kryptimi. Tikriausiai todėl taip ir gaunasi, kad jie ir suaugę yra nesavarankiški.

[Vilius]

Augustai, gal iš pradžių išsiaiškinkime, ar ši karta tikrai yra blogesnė už ankstesnes jaunų suaugusiųjų kartas.. O tada jau galėsime pakalbėti ir apie priežastis.

[Augustas]

Augustai, gal iš pradžių išsiaiškinkime, ar ši karta tikrai yra blogesnė už ankstesnes jaunų suaugusiųjų kartas.. O tada jau galėsime pakalbėti ir apie priežastis.

Tai aš nemanau, kad ši karta (ypač posovietiniame sektoriuje) yra blogesnė už ankstesnes jaunų suaugusiųjų kartas. Galbūt ši karta net geresnė ir savarankiškesnė už praėjusiąją kartą. Tai ypač matyti, stebint visą posovietinį sektorių.
Kas kita yra Vakarai, kur sovietinio režimo nebuvo. Ten hedonizmas ir konsumizmas padarė taip, kad viskas turėtų būti paduota ant lėkštutės. T.y., tam tikra prasme išugdė lepšius. Nesakau, kad jie (t.y., vakariečiai) yra blogesni už kitus, bet kad jie yra lepšiai, tai faktas. Tas jų lepšiškumas labai aiškiai atsispindi Vakarų demografinėje situacijoje, kuri yra bloga.

[fizikanas]

Jau temoje apie gimstamumo didinima kalbeta, kad sita karta baltiesiems paskutine.

[Sejanus]

Tai čia manau kaip visada, senoji karta verkšlena, kad jaunimas kitoks. O spauda nebūtų spauda, randa pavienius atvejus ir pučia iš jų burbulą. Tarsi senojoje kartoje nebūdavo nenusisekusių žmonių.

Yra aišku tam tikra kategorija legit niekam tikusių žmonių, tie išlepinti studentai iš JAV koledžų protestų ateina į galvą. Bet vėl gi ar išlepinti kvaišeliai su nuliu nuovokos ir gyvenimo suvokimo tikrai yra kažkoks unikumas, tik dabar pirmą sykį apie tokius išgirdome?

Aišku, perdėtas dėmesys vaikams ir jaunimui, vis didėjantys draudimai ko negalima prie jų daryti ir ko jie patys negali daryti, brandumo ir savarankiškumo neprideda. Bet vis tiek nematau, kaip tai apimtų bent jau didžiąją kartos dalį ir dar globaliai. Išpūsta problema.

[Vilius]

Ir bonus klausimas. Kažin, kaip lietuviškoje spaudoje verčiamas žodis "millennials"?

Pats ir atsakysiu. Panašu, kad populiariausias vertimas yra "Tūkstantmečio karta".

[anoniminisbumbulas]

Sveiki, tai pirmas mano bandymas pasisakyti šiam forume.

Nemanau, kad mūsų karta yra prarasta. Nauja karta visuomet yra labiau prisitaikiusi gyventi tuometinėje situacijoje, nors senoji karta to gali ir nemokėti suprasti. Na, man asmeniškai visą gyvenimą nepavyksta pasislėpti nuo tokių žmonių, kurie yra įvaldę įvairias manipuliacijos taktikas ir visiškai naglai, bet netiesiogiai tau pasakys, kad priklausai jiems, ir esi skolingas, nes jiems taip atrodo. Jie patys sau dievai, o visi aplinkiniai yra arba naudingi, arba nereikalingi. Ir išties, tokiais laikais, kai bendruomenių praktiškai nebėra, arba jos tampa nykstančia tradicija, tai žmogui naudinga galvoti vien apie save, turėti poreikius ir ginti juos iki mirties. Iki tokio lygio, kad aplinkinių buvimas netgi trukdo. Na gal natūralių dirgiklių mažėja, didėja VR galimybės, ekrano raiška ir interneto greitis. Tuo pačiu ir žmogus turi pamažu prisitaikyti prie gyvenimo matricoje. Meilė gyviems dalykams tampa nebeaktuali ir netgi trukdo mėgautis technologijom.
Galbūt vienintelė alternatyva tiems, kurie dar jaučia, tai išgerti xanaxo ir užgerti šampanu, kad ambicijos nepatektų į aukštesnius, nei pasąmonės, lygmenis.
O kritikuoti reikalo nematau. Na nebent tėvus, kurie 30 metų atostogavo, ir nepasidomėjo, kaip suvaldyti tokias situacijas. Bet klaidos žmonėms būdingos.

[Vilius]

Sveiki, tai pirmas mano bandymas pasisakyti šiam forume.

Sveikas, anoniminisbumbule

Nu, su ta "prarasta" karta, aišku, truputį sutirštinau spalvas. Nemanau, kad ši karta yra tokia beviltiška, kaip kartais bandoma vaizduoti. Tačiau ji tikrai turi tam tikrų problemų.

Pvz., mes neseniai diskutavome apie demografines problemas.

Taip pat jiems sunkiai sekasi įsigyti nuosavą būstą: Millennial housing crisis engulfs Britain.

Ir darbu jie nėra labai patenkinti: Nearly half of millennials plan to leave a job within two years.

.. Apart kitų (tikrų ir pramanytų) tūkstantmečio kartos bėdų: Simon Sinek on Millennials in the Workplace

O kritikuoti reikalo nematau. Na nebent tėvus, kurie 30 metų atostogavo, ir nepasidomėjo, kaip suvaldyti tokias situacijas.

Na taip, visada kaltinkim tėvus

[Sejanus]

Taip pat jiems sunkiai sekasi įsigyti nuosavą būstą: Millennial housing crisis engulfs Britain.

Čia gali būti susiję su tuo, kad žmonių daugėja, o vietos ne, tai būstai matomai brangsta. Normaliam žmogui šiais laikais norint įsigyti padorų būstą reikia imti milžinišką paskolą, ir ne kiekvienas nori taip įsipareigoti vos ne visam likusiam gyvenimui.

Na taip, visada kaltinkim tėvus

Man tai tas atvejis apskritai labai keistas. Jei (normaliu atveju) tėvai bylinėjasi su vaiku kad iškraustytų jį iš būsto, tai taip, aš kaltinčiau tėvus žmogiškumo trūkumu. Tai nereiškia, kad būtinai jų kaltė kad vaikas užaugo niekam tikęs, ir make no mistake jis yra niekam tikęs jei laikysime, kad straipsniuose rašoma teisybė. Bet vis tiek, bylinėtis su sūnum... Aš jų vietoje tiesiog padovanočiau tą butą. C'mon, čia jūsų sūnus o ne koks bomžas squatteris iš gatvės.

Žinoma gali būti kad tuose straipsniuose daug kas nutylima, vis tiek jie skirti labiau masių pramogai pasijuokti ir/arba propagandai. Gal būt tas butas tėvams yra ypač svarbus pragyvenimo šaltinis (nuoma) ir jie kitaip senatvėje neturėtų iš ko gyventi, nes nepanašu, kad sūnus išlaikytų O sūnus gal būt turi rimtų psichologinių/psichiatrinių problemų, kad ir rimtą klinikinę depresiją ir jam tikrai reikia pagalbos. Daug visko gali būti.

[vvv2]

Na taip, visada kaltinkim tėvus..

Man tai tas atvejis apskritai labai keistas. Jei (normaliu atveju) tėvai bylinėjasi su vaiku, kad iškraustytų jį iš būsto..

- truputį vvv2'išiškai: šiandien einu prie prekybos centro, automobilių aikštelėje prekiauja ramunių laukinių žiedais dvi senos seno bobutės. Prie jų ateina trečia sena sena bobutė ir sako: na, mergaitės, kaip sekasi?

p.s.
.. abu pavyzdžiai rodo neadekvatyvų realybės suvokimą.

[anoniminisbumbulas]

Na, mano nuomone, šiais sintetinių dirgiklių laikais, pakankamai daug kintamųjų, iš paprasto mirtingojo perspektyvos sudėtinga numatyti, kas laukia už 10 ar 20 metų. Per didelė viduomenės raidos akseleracija, kad būtų galima mokyti savo vaikus deramo elgesio. O valstybės vizija yra per daug padrika, kad transliuotų paprastam žmogui kasdienines vertybes. Nesant moralės "įstatymų", t.y. vietinio bendro susitarimo, ką vadiname gerove, išeina, kad šis pavyzdys laisvai gali būti apie laimingą šiuolaikinį žmogų, kuris ima iš gyvenimo tai, ko nori.
Nežinau, aš vaikų neturiu kol kas, anksčiau naiviai galvojau, kad viskas atsiremia į komunikaciją. Tačiau kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad komunikacija yra toks subtilus dalykas, ir kad išties ne visos kovos yra vertos mano energijos, todėl kartais tikrai geriau patylėti. Jau nebestebina tokios situacijos kaip temos pvz.
Tačiau man aktualesnis klausimas, kas dedasi vidiniame pasaulyje? Na gerai, tarkime, jis laimės, arba pralaimės. Ir kas tada? Sekantis tikslas? Agresija? Savidestrukcija? Arba, jei tarsime, kad toks elgesys yra pakankamai paplitęs, kad pavadintume tai tūkstantmečio vaikų fenomenu, ir jis populiarės iki absoliutaus maksimumo, kas laukia, kai nebeliks žmonių, kurie gali paminti savo išdidumą draugiškumo vardan? Kokia bus nauja karta, kurią užaugins |milenialsai|?
Pagal visą istorijos eigą, beribio ego karta galėtų pagaliau išgimdyti žmones, kurie matys koks bereikalingas kartais yra ego, jei matai viską pakankamai stambiu masteliu.

[Sejanus]

Cituoji „filosofo kalendorių“ ar šiaip užėjo filosofinė diarėja?

Jei paaiškintum normalių žmonių normalia kalba ką nori pasakyti ir kaip tai susiję su tema, gal net būtų galima apie tai pasikalbėti ar net padiskutuoti. Nes esamą žinutę tai perskaičiau pora kartų ir prasmės joje neradau, radau tik eilę faktiškai klaidingų teiginių. Bet faktiškai klaidingais teiginiais paremta žinutė vis tiek dažnai turi kažkokią prasmę, tik ne šiuo atveju.

[Vilius]

Anoniminisbumbule, aš taip pat pasigedau konkretumo tavo žinutėje. Kol kas tu prirašei tik kelias pastraipas truizmų ir retorinių klausimų. Kitiems diskusijos dalyviams gana sunku rasti ką prasmingo į visą tai atsakyti.