Demokratijos sąvoka

[RB]

Taigi, cituoju Konstituciją:

Ir? Kaip tai įrodo, kad valstybės paskirtis – demokratijos realizavimas, o ne visuomeninio gyvenimo organizavimas? Tas pats galioja referendumams ir rinkimams – jų esmė yra ne „demokratija vardan demokratijos“, o sprendimo priėmimas arba atstovų išrinkimas.

[Akela]

Taigi, cituoju Konstituciją:
I SKIRSNIS
LIETUVOS VALSTYBĖ
1 straipsnis
Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Na, pats gi rasei:

Tokia atstovaujamoji demokratija, kokią turime dabar - nieko gero.

Ir dabar ta lieva pavyzdi bandai prakist vietoje atsakymo i "sistema, kurios esme - demokratija" ?

[bro1]

Ir dabar ta lieva pavyzdi bandai prakist vietoje atsakymo i "sistema, kurios esme - demokratija" ?

Ką? Nesupratau klausimo artai priekaišto?

Mano teiginiai paprasti, štai jie trumpai išdėstyti:
* atstovaujamoji demokratija - nieko gero, nes nė velnio ji neatstovauja
* rinkimų procesas gali būti pakeistas atsitiktine atranka ir jo rezultato (seimo ar savivaldybių efektyvumo) tai nepakeistų
* klubo valdymas - ne demokratinis procesas
* moderatorių atsiradimas - ne demokratinis procesas
* tiesioginės demokratijos pavyzdžiai - rinkimai ir referendumas
* pasak apibrėžimo Lietuva - demokratinė Respublika (kaip ir demokratinė sistema)

visi pasisakymai tėra "rule-of-thumb" ir aš juos laikau teisingais dauguma atvejų

[7x]

Jie ir yra šiuolaikinės demokratijos dalis. Nesuprantu žmonių, kurie išsiverčia kokį nors tarptautinį žodį (pvz., demos + kratos - „žmonių valdžia“) ir tvirtina, kad tas pažodinis vertimas ir yra tiksliausias įmanomas sąvokos apibrėžimas.

Aš juk į jokius tiksliausius apibrėžimus nepretenduoju . Visa ką sakau, kad daug patogiau vartoti kuo primityvesnes, bet aiškias sąvokas, o ne abstrakčias, daugiareikšmes.

Visai nesunku. Jei nesupranti, ką kitas nori pasakyti žodžiu "demokratija", tiesiog paprašai jo patikslinti.

O jei skaitai kokį publicistinį straipsnį, tai jo autoriui parašai laišką? Bet net ir prašymas paaiškinti, ką kas turi omeny, yra trukdis. Reikia bandyti aiškintis, suvokti, ką oponentas sako, vietoj to, kad iškart pultum įrodinėti, koks jis neteisus .
Galiausiai gal visiškai nesvarbu, kad vieni žodžius vartos viena prasme, o kiti juos supras sava? Galima vartoti žodžius kaip patinka, tik svarbu būti pasiruošusiam paaiškinti jų reikšmes.

Esmė tame, kad mokslas tyrinėja objektus, o ne sąvokas. Nuo to, kaip kažkokį objektą pavadinsi, jo savybės nepasikeis.

Moksle mėgstama pasiginčyti ir dėl sąvokų. Pavyzdžiui istorikai ginčyjasi dėl to, kas buvo atrodo antroji laikinoji Lietuvos Konstitucija. Vieni teigia, kad tai antra laikinoji konstitucija, o kiti, kad tik antrosios papildymas. Esmės dėl tokių debatų nelabai yra - juridinė šių dokumentų galia ta pati, taigi kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, vis tik the debate continues .
O 250 Singuliaro minėtų apibrėžimų irgi ne juokas. Juk jei nori įtvirtinti kažkokios sąvokos vartojimą, tai reikia rašyti straipsnelį, arba dar blogiau - visą knygutę. Resursai gadinami, naudos iš to labai daug neatsiranda (na 251-as apibrėžimas nepakenktų, bet...), tai šiokia tokia žala mokslui yra .
Vis tik jei pripažintume, kad humanitarai ar taip ar taip neturi ką veikti, tai tegu sau džiaugiasi, tai, deja, taip būna ir tiksliuosiose moksluose. Nežinau kokiu mastu, bet pavyzdžiui kai kuriems astronomams nepatinka asteroido sąvoka, todėl siūlo planetoidą. Dabar vartojami abu žodžiai, aišku šaunu turėti sinonimų, bet stilistika moksliniuose darbuose nelabai svarbu, geriau jau vartoti visiems suprantamus, visuotinai pripažintus žodžius .

[Singuliaras]

Nesuprantu žmonių, kurie išsiverčia kokį nors tarptautinį žodį (pvz., demos + kratos - „žmonių valdžia“) ir tvirtina, kad tas pažodinis vertimas ir yra tiksliausias įmanomas sąvokos apibrėžimas.

Jeigu jie tvirtina taip kaip sakei, tuomet kvailyste. Bet etimologiniai ''zaidimai'' turetu rupeti ne tik filologams; dar daugiau, jie net ir rupi.

[Singuliaras]

O 250 Singuliaro minėtų apibrėžimų irgi ne juokas.

Tas ir yra, kad beveik juokas. Tokia savoku gausa rodo tik tai, kad ju gali tiek buti, o jei prireiks bus galima prikurti dar gaugiau. Savoka - tai instrumentas, reikalingas vienam vieninteliam kartui, kuomet reikia susikalbeti mokslininkams (ka kalba zurnaliugos - tai ju sumautas reikalas). Tik tuomet yra butinas ju tikslumas. Reikalui esant tada galima sukurti nauja savoka, perkurti sena ar tiesiog esamai savokai suteikti nauja negirdeta reiksme. Taip kito, evoliucionavo ir demokrtatijos savoka, - atsirado, kaip sakiau, virs 250. Taigi, kai sakome, kad soc ir hum mokslams reikia tiksliu savoku, reikia tureti omeny, kad tas reikalaujamas tikslumas salyginas ir laikinas. - Bet tai nera jokiu budu trukumas ir didziausia soc ir hum mokslu problema (yra kur kas skausmingesniu klausimu, pvz metodologiniai).

[Akela]

Ką? Nesupratau klausimo artai priekaišto?

Na, klausimas ishkilo po tavo teigi nio:

Na tik vienas esminis skirtumas: forumų esmė - ne demokratija, o diskusijos.

Dabar ziurek:

Ir? Kaip tai įrodo, kad valstybės paskirtis – demokratijos realizavimas, o ne visuomeninio gyvenimo organizavimas? Tas pats galioja referendumams ir rinkimams – jų esmė yra ne „demokratija vardan demokratijos“, o sprendimo priėmimas arba atstovų išrinkimas.

Demokratija yra tiesiog metodas, kuris kazhkiek tai - paprastai dalinai - naudojamas siekiant tam tikru tikslu. Taigi, kaip kad forumu esme (anot taves) - ne demokratija, o diskusijos, taip ir valstybes paskirtis - ne demokratija vardan demokratijos (© RB), o visuomeninio gyvenimo organizavimas. Tiek forumuose tiek valstybineje veikloje gali buti kox tai % demokratijos, bet ne juose mesa

[Akela]

[Tas ir yra, kad beveik juokas. Tokia savoku gausa rodo tik tai, kad ju gali tiek buti, o jei prireiks bus galima prikurti dar gaugiau. Savoka - tai instrumentas, reikalingas vienam vieninteliam kartui, kuomet reikia susikalbeti mokslininkams (ka kalba zurnaliugos - tai ju sumautas reikalas)..

Gali galvoti, kad tai ju "sumautas reikalas", bet spauda bei masines informavimo priemones kartu su musu populiariais demagogais kartais tiesiog kontrabandos keliu isiulo shimtams tukstanchiu zhmoniu tam tikra savokos prasme ir tamsta, jei turesi kitokia kad ir teisingesne , liksi labai teisus, bet nesuprastas.
Taigi, tie 250 variantu, kuriuos zhino nedaug asmenu yra idomi egzotika, tachiau nutolus nuo ... "musu avinu" (ar kaip ten sakoma ) - tiesiog nuo banalios kasdienybes ir realybes, deja.

[Akela]

Taip kito, evoliucionavo ir demokrtatijos savoka, - atsirado, kaip sakiau, virs 250.

Kazkodel - del tu 250 - man atrodo, kad didzhioji dauguma ish ju tai bus tiesiog poezija ar literaturines metaforos.
Atrodo, panashiai, ar net daugiau yra ir laimes savoku.
Panashiai galima prikurt 250 apibudinimu mylimom melynom akim, o kox nors dizaineris leptels, kad jos yra #00689D (ar panashiai) ir bus visishkai tikslus be jokios poezijos

[Singuliaras]

Kazkodel - del tu 250 - man atrodo, kad didzhioji dauguma ish ju tai bus tiesiog poezija ar literaturines metaforos.

Daug kur, kai mini tuos simtus demokratiju, kalbama apie politikos mokslams reiksmingus apibrezimus. Bet negaliu nuneigt (kaip ir patvirtint), kad i ta marga sarasiuka nepapuola ir aprasymai is romanu. Kita vertus mokslui svarbus yra visi alei vieno imanomi apibrezimai (net ir zurnaliugu), nes tai yra ne kas kita kaip specifiniu reiskiniu simptomai, reikalaujantys aiskinimo. Va tada ir prasideda ''idomu'' bei teoriju (daznai, beje, fantastiniu) kurimas, - aisku ir savoku kurimas.

liksi labai teisus, bet nesuprastas.

Panasu, kad taip. Bet as asmeniaskai niekad neapeliavau i viesaja nuomone bei (pazadu) stengsiuos to nedaryt ateiti.

Dar. Bro1:

tiesioginės demokratijos pavyzdžiai - rinkimai ir referendumas

Gali buti, kad visko iki galo neperskaiciau ir is konteksto isplesiau minti, bet rinkimai yra atstovaujamosios demokratijos pagrindinis bruozas, kitaip sakant, anti-tiesiogines dem savybe.

[Nomad]

Moksle mėgstama pasiginčyti ir dėl sąvokų. Pavyzdžiui istorikai ginčyjasi dėl to, kas buvo atrodo antroji laikinoji Lietuvos Konstitucija. Vieni teigia, kad tai antra laikinoji konstitucija, o kiti, kad tik antrosios papildymas. Esmės dėl tokių debatų nelabai yra - juridinė šių dokumentų galia ta pati, taigi kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, vis tik the debate continues

Apie Lietuvos mokslą aš apskritai turiu savo nuomonę. Bet taip, pasitaiko, kad ir mokslininkai ant to užkimba.

Beje, moderatoriai, speju, gan skausmingai reaguotu i pasiulyma atrinkti randominius moderus is visu norinciu

Kodėl gi - su sąlyga, kad randomu atrinkinėsiu aš

[Apostatas]

O ar tik nebus, kad čia ir bus tas atvejis kai godotini Akela ir bro1 turi sau skirtingą demokratijos apibrėžimą, štai ir nesusikalbėjimas...

[Akela]

I "delfi" komentarus kazhkas (Simas?) ipastino gabaleli is vadovelio (ar panashiai), bet nebloga gabaleli, tai permetu Gal kam pasirodys idomus.

Simas, 2007 02 26 16:32
Kokia Lietuvoje valdymo forma?
1.Autokratija vadinama valdymo forma, kai valstybę valdo vienas asmuo (autokratas) turintis neribotas galias. Autokratijoms priskiriamos visos absoliutinės monarchijos. Joms būdingos pastangos riboti privilegijas, dvasininkijos ir kilmingųjų įtaką.

Kartais autokratijomis vadinamos ir neribotas galias turinčios grupės asmenų (karinės chuntos, partijos) valdomos valstybės.

2.Oligarchija - valstybės valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta nedidelės žmonių grupės rankose. Terminas kilęs iš graikiškų žodžių keletas ir valdyti.

Oligarchijos rūšys:

* Aristokratija - valdžia sutelkta aukščiausios visuomenės klasės (aristokratų) rankose.
* Gerontokratija - sąvoka naudojama dažniausiai ironiškame kontekste, norint parodyti, kad valstybę valdo senyvo amžiaus žmonės, kurie nebūtinai yra labiausiai tam tinkantys.
* Meritokratija – valdo turintys dižiausius pasiekimus ar sugebėjimus.
* Plutokratija - valdžia sutelkta turtingiausiųjų rankose.
* Technokratija – valdo mokslininkai ir techniniai ekspertai.
* Teokratija - valdo vyraujančios religijos aukščiausieji vadovai.

3.Atstovaujamoji demokratija – tokia demokratijos forma, kuomet įstatymus leidžia ir vykdo visuomenės išrinkti atstovai. Tokia demokratijos forma yra populiariausia. Lietuva taipogi yra atsovaujamosios demokratijos valstybė.Tai techniškai įmanoma demokratijos forma, tačiau turinti begalę trūkumų:

a)atstovai patys sau nustato privilegijas bei savo veiksmų kontrolę

b)atstovai turi teisę pakeisti pažiūras po rinkimų

c)atstovus galima papirkti

d)atstovai gali naudotis valdžia asmeniniams interesams tenkinti

e)atstovai gali keisti rinkimų įstatymus, tuo nepastebimai uzurpuodami galimybę patekti į valdžią vėl ir vėl;

[Nomad]

O technokratija realiai yra kur nors egzistavusi, ar čia grynai teorinė koncepcija iš mokslinės siaubo fantastikos romanų? Kita vertus, nesu tikras, ar autokratijai būdinga dvasininkijos įtaka. Ar labai didelė ji buvo Stalino laikais? Arba Nerono laikais? Jei dvasininkai ten ir turėjo kokią įtaką, tai nebent kai Neronui būdavo gera nuotaika

Kur realiai būdavo Meritokratija - indėnų gentyse?

Kodėl Meritokratija ar Gerontokratija (absurdas apskritai) netelpa į Atstovaujamos demokratijos kryptį? Štai, per šiuos rinkimus geriausius sugebėjimus patekti į valdžią turėjo ta ir ta partijos.

Dar įdomiau štai čia:

Tai techniškai įmanoma demokratijos forma, tačiau turinti begalę trūkumų:

1. Tai ne tik techniškai įmanoma, tai yra viena iš labiausiai paplitusių valdymo formų ir laikoma bene pažangiausia
2. Aš aišku nesitikiu, kad begalė čia buvo panaudota tiesiogine prasme, tačiau net ir perkeltine aš begalę suprantu kaip žymiai daugiau, nei 5. Ir nuo tų pačių daugumoje demokratinių valstybių egzistuoja patikimi saugikliai. "Atstovus galima papirkti" - o kitose santvarkose jau negalima? "Atstovai gali naudoti valdžią asmeniniams interesams tenkinti" - o autokratijoje nelabai? Tik skirtingai nuo autokratijos, atstovaujamojoje demokratijoje bent jau yra kažkokie saugikliai tam išvengti.

Žodžiu, iš pirmo žvilgsnio kažkaip labai įtartinai atrodo man šita klasifikacija. O kai kurios vietos - visiškai absurdiškai. Ko ir reikėtų tikėtis iš delfi komentaruose rastos medžiagos. Arba gal tiesiog esu per mažai pasidomėjęs.

[Akela]

... Ko ir reikėtų tikėtis iš delfi komentaruose rastos medžiagos. Arba gal tiesiog esu per mažai pasidomėjęs.

Na taip, delfi yra delfi ir idomybes is jo nebutinai yra tiesa O jei kam nors reikai oficialios demokratijos tipu klasifikacijos, tai prashom - jei netingi skaityt ir gilintis - gabalas is politologijos kurso konspektu (VDU):
(bro1 - ten yra vienas demokratijos tipas, kur useriai atrenkami... loterija )

Demokratijos tipai :
TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA
Tiesioginės demokratijos tipą charakterizuoja sistema, kurios sprendimų priėmimo mechanizme tiesiogiai dalyvauja visi piliečiai. Tokio tipo demokratija, tai mažos bendruomenės valdymo sistema, kai mažas dalyvių skaičius ir tuo pačiu mažas interesų skirtumas leidžia kiekvienam individui tiesiogiai įtakoti priimamus sprendimus. Šiam tipui priklauso klasikinė demokratija, radikalioji vystymosi demokratija, tiesiogine ir dalyvaujamoji demokratijos.
KLASIKINĖ DEMOKRATIJA
Klasikinė demokratija tai bene pats pirmasis demokratijos modelis, kurio ištakos graikų polis. Šis modelis atsirado po pirmosios demokratijos transformacijos. Pagrindinis klasikinės demokratijos teiginys – piliečiai turi džiaugtis politine lygybe, nes kiekvienas jų gali ir pats valdyti ir taip pat būti valdomas. Tačiau norint tuo naudotis reikėjo pagrindinio dalyko – būti piliečiu, o tai Senovės Graikijoje nebuvo pasiekiama kiekvienam, nes šią padėtį įgydavo tik vyriškos lyties asmenys, sulaukę tam tikro amžiaus. Graikų polyje egzistavo vergija, kuri ir buvo vienu iš klasikinės demokratijos pagrindų.
Klasikinės demokratijos savybės:
a) Kiekvienas pilietis galėjo atlikti tiek vykdomosios, tiek teisinės valdžios funkcijas.
b) Kandidatai renkami skirtingais metodais (tiesioginiai rinkimai, loterija, rotacijos principas).
c) Buvimas valdžioje nesudarydavo jokių privilegijų.
d) Išskyrus tik kai kuriuos esminius postus, nebuvo galima būti valdžioje daugiau nei vieną kadenciją.
e) Trumpa valdančiųjų darbo kadencija.
f) Už viešųjų pareigų atlikimą buvo mokamas atlyginimas.

Kad klasikinė demokratija galėtų egzistuoti, būtinos kelios sąlygos. Visų pirma valstybė turi būti itin maža – konkrečiai – valstybė-miestas. Vergovė arba analogiška
santvarka būtina, nes nemokama darbo jėga suteikia piliečiams daug laisvo laiko, kuris būtinas, norint dalyvauti miesto valdyme. Svarbu kuo labiau riboti piliečių skaičių, į politiką neįtraukiant moterų ir vergų, kad tiesioginis dalyvavimas nebūtų pernelyg gausus ir stabdantis procesas.
RADIKALIOJI VYSTYMOSI DEMOKRATIJAŠvietimo amžius – žmogaus laisvių suklestėjimo metas. Šis reiškinys ir yra kertinis vystymosi demokratijos modelio akmuo. Šio modelio teoretikas – Jean’as-Jacques’as Rousseau. Varomasis vystymosi demokratijos variklis – tobulėjimas, pagrįstas lygybe.
Kiekvienas pilietis negali būti kito valdovas ar tarnas. Tokiu būdu per lygybę ir tarpusavio priklausomybę einama link bendrojo gėrio ir kolektyvinio vystymosi. Kelios šio demokratijos modelio savybės:
a) Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių funkcijų atskyrimas.
b) Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sudaroma tiesioginio piliečių dalyvavimo viešuosiuose susitikimuose principu.
c) Vykdomoji valdžia administratorių rankose.
d) Administratoriai renkami tiesioginiais rinkimais arba loterija.
Radikalioji vystymosi demokratija būdinga mažai neindustrinei visuomenei, kurioje vyrauja didelio masto nuosavybės tarp daugelio pasiskirstymas. Iš politinio gyvenimo vis dar išbraukiamos moterys, kurių paskirtis ir tiesioginis darbas – namų ruoša.
TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA
Tiesioginės demokratijos modelis turi du tipus – komunistinį ir socialistinį. Laisvas visų vystymasis gali būti pasiektas tik esant laisvam kiekvieno vystymuisi. Laisvė reikalauja eksploatacijos nutraukimo ir visiškos politinės ir ekonominės lygybės. Tik lygybė gali užtikrinti visuomenės tobulėjimą, kai kiekvienas duoda tiek kiek gali, o ima tiek kiek reikia.
Socialistiniu požiūriu, tiesioginei demokratijai būdinga:
a) Viešųjų reikalų tvarkymas reguliuojamas komunos ar tarybos, organizuotos piramidės principu.
b) Viešiesiems tarnautojams mokamas ne didesnis nei darbininko atlyginimas.
c) Milicija, kontroliuojanti bendruomenę.
Sąlygos tiesioginei demokratijai atsirasti:
1) Darbininkų klasių sąjunga.
2) Buržuazijos panaikinimas.
3) Privilegijų tam tikroms klasėms panaikinimas.
4) Produkcijos jėgos yra plėtojamos taip, kad individams atsirastų laiko kitoms reikmėms.
5) Progresyvi valstybės ir visuomenės integracija.
Komunistiniu požiūriu, tiesioginei demokratijai būdinga:
a) Savireguliacija.
b) Kolektyvinis viešųjų reikalų tvarkymas.
c) Konsensusas sprendimų priėmimo eigoje.
d) Administracinių pareigų distribucija, paremta rotacija.
Sąlygos tiesioginei demokratijai atsirasti:
1) Visiškas klasių panaikinimas.
2) Privačios nuosavybės panaikinimas.
3) Rinkos ir pinigų sistemos eliminavimas.
4) Darbo pasidalijimo pabaiga.
DALYVAUJAMOJI DEMOKRATIJA
Kaip teigia dalyvaujamosios demokratijos teorija, lygios teisės savistoviai vystytis gali būti pasiekiamos tik “dalyvių visuomenėje”. Visuomenėje, kurios nariai auklėjami taip, kad jų įgytos žinios sukurtų interesą dalyvauti valdymo procese.
Esminės dalyvaujamosios demokratijos savybės:
a) Tiesioginis dalyvavimas instituciniame visuomenės reguliavime.
b) Partinės sistemos reorganizavimas, partijų valdybą verčiant tapti atsakinga eiliniams nariams.
c) Dalyvaujamųjų partijų veikla parlamentinėse struktūrose.
d) Atvira institucinė sistema, užtikrinanti galimą eksperimentavimą su politinėmis formomis.
Dalyvaujamosios demokratijos užtikrinimui būtina kuo labiau mažinti neatsiskaitančios biurokratijos veiklos erdvę, sukurti atvirą informacinę sistemą, tobulų sprendimų priėmimui. Į politinę areną įžengia moteris, ir tai jau tam tikras lūžis, kai tam tikros institucijos ir privačios struktūros atlieka namų sričiai priskirtus darbus ir suteikia moterims galimybę dalyvauti viešame gyvenime.
ATSTOVAUJAMOJI DEMOKRATIJA
Atstovaujamoji demokratija nuo tiesioginės skiriasi tuo, kad piliečiai ne tiesiogiai dalyvauja demokratiniame procese, tačiau veikia priimamus politinius sprendimus per jų pačių išrinktus atstovus. Atstovaujamoji demokratija tapo neišvengiama vykstant teritoriniam valstybės augimui, kai piliečiai fiziškai nebegali susirinkti drauge ir bendrai priimti sprendimus. Tokiu būdu individų valios reiškėjais tampa jų renkami atstovai. Atstovaujamąją demokratiją atitinka keturi modeliai: ginamoji(protective) demokratija, konkurencinė elitistinė demokratija, pliuralizmas ir teisėta(legal) demokratija.
GINAMOJI DEMOKRATIJA
Teorija, kuri susiformavo prieš antrąją transformaciją – ginamoji demokratija. Žengimas nuo miesto-valstybės link nacionalinės valstybės vertė kritikuoti klasikinį modelį kaip netinkamą ir visiškai nepraktišką. Pagrindus šiam modeliui padėjo Machiavelli’s ir Hobbes’as, o galutinai suformavo Jeremy’s Bentham’as ir James’as Mill’is. Jų manymu, valdininkai turi atsiskaityti už savo veiklą, nulemtą piliečių pasirinkimo. Piliečiai reikalauja tam tikros apsaugos iš valdančiųjų, kaip ir iš kiekvienas kito, idant tai užtikrintų padėtį, kai valdžia vykdo politiką, atitinkančią piliečių interesus.
Ginamosios demokratijos principai:
a) Sprendimo priėmimo teisė priklauso piliečiams, tačiau ji yra deleguota tautos atstovams, atliekantiems valdžios funkciją.
b) Valdančiųjų atskaitomybę užtikrina reguliarūs rinkimai, slaptas balsavimas, partijų ir atitinkamų lyderių tarpusavio konkurencija.
c) Valdžia padalinama į įstatymų vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisinę.
d) Užtikrinama visų lygybė prieš įstatymus (pilietinės ir politinės teisės bei laisvės), taip pat žodžio, minties, jungimosi į asociacijas, balsavimo ir tikėjimo laisvės.
e) Griežtai atskiriamos valstybės ir pilietinės visuomenės sąvokos.
f) Interesų grupių reiškinys
Ginamoji demokratija buvo labai didelis žingsnis tobulo demokratijos proceso link. Susiformavo tokie atributai, kurie gyvuoja ir dabartinėje politinėje visuomenėje (valdžių atskyrimas, interesų grupės, prigimtinės ir pamatinės laisvės). Ginamosios demokratijos užtikrinimui reikalinga besivystanti ir politiškai autonomiška pilietinė visuomenė, privati gamybos priemonių nuosavybė, laisvos rinkos ekonomika, šiek tiek patriarchalinė visuomenė.
KONKURENCINĖ ELITISTINĖ DEMOKRATIJA
Elitizmas yra viena iš labiausiai išskirtinų demokratijos teorijų. Anot elitistų, visuomenę turi valdyti tam tikras elitas, visuomenės geriausieji, kurie yra pakankamai kompetentingi ir išmanantys valdymą, kad sugebėtų tvarkyti valstybės gyvenimą. Kur čia demokratiškumas?
Visų pirma, kiekvienas žmogus, turintis reikiamų sugebėjimų gali patekti į subelitą, o laikui bėgant ir į elitą. Elitistai mano, kad norint užtikrinti tobulą sistemos veikimą, mažuma turi būti aukščiau daugumos. Mažuma yra tobula, intelektuali ir nepasiduodanti populizmui.
Konkurencinės elitistinės demokratijos indikatoriai:
a) Parlamentinė valstybė su stipria vykdomąja valdžia.
b) Konkurencija tarp politinio elito ir partijų.
c) Parlamento dominavimas.
d) Valdžios sukaupimas lyderio rankose.
e) Biurokratija: nepriklausoma ir gerai paruošta administracija.
Elitistiniam metodui taikyti reikalinga industrinė visuomenė menkai informuotas arba išvis neinformuotas elektoratas, politinė kultūra, toleruojanti nuomonių skirtumus. Elitas negali būti valdomas masių – nei rinkimais nei kokiomis kitomis kontrolės formomis. Jis daug geriau nei masės gali priimti politinius sprendimus. Jis kvalifikuotesnis: geriau informuotas, labiau racionalus ir išauklėtas.(3)
PLIURALIZMAS
Tipiškas pliuralizmo arba pliuralistinės demokratijos modelis yra tam tikras idealas, susietas su tam tikra šalimi tam tikru laiku. Pliuralistai teigia, kad nuomonių ir idėjų gausumas visuomenėja sukuria dominuojančios ideologijos vakuumą.
Pliuralizmo sistemoje ypač sustiprėja interesų grupių pozicijos – siekdamos sau naudos jos ieško galimybių veikti visuomenę, priimti politinius sprendimus. Kiekvienas pilietis turi balsavimo, saviraiškos ir būrimosi ar jungimosi į organizacijas teises. Rinkimų sistemai būtinas mažiausiai dviejų partijų dalyvavimas.
Kelios pliuralizmo sąlygos:
a) Valdžia pasidalinta tarp daugybės visuomenės grupių.
b) Balansas tarp aktyvaus ir pasyvaus piliečio sudaro pakankamą erdvę politiniam stabilumui.
Pliuralizmas tai lyg patiekalas iš daugybės ingridientų. Visuomenę o tuo pačiu ir valdžią sudaro daugybė skirtingų grupių ir grupių atstovų. Kiekvienas jų atstovauja savo interesus, todėl atrodo, kad neįmanoma prieiti prie bendro, visiems priimtino sprendimo, tačiau taip nėra, nes tokia padėtis sudaro sąlygas skirtingoms grupėms konsoliduotis, ieškoti sąlyčio taškų, siekti susitarimo.
TEISĖTA DEMOKRATIJA
Teisėta demokratija (legal democracy) – demokratija didžia dalimi paremta įstatymu ir jo galia. Mažumos principas yra efektyvus ir laukiamas kelias, siekiant apsaugoti individus nuo savavališkos valdžios ir taip užtikrinti laisvę. Politiniam, kaip ir ekonominiam gyvenimui, itin svarbu individo laisvė ir iniciatyva, tačiau tam, kad mažumos valdžia funkcionuotų teisingai ir protingai, būtinas įstatymo palaikymas.
((3) Svensson P. Theories of Democracy .-1996.-p.190)
Teisėtos demokratijos charakteristika:
a) Konstitucinė valstybė, su ryškiu valdžių atskyrimu, sumodeliuota pagal anglo-amerikietišką modelį.
b) Įstatymo valdžia.
c) Minimalus valdžios kišimasis į pilietinę visuomenę ir privatų gyvenimą.
d) Laisva rinka.
Pagrindinės teisėtos demokratijos sąlygos:
1) Efektyvi politinė lyderystė, vedama liberalių principų.
2) Perdėtų biurokratinių taisyklių minimizavimas.
3) Interesų grupių vaidmens apribojimas.
4) Kolektyvizmo grėsmės mažinimas.

[Akela]

Ten yra pora smagiu eiluchiu ir apie atstovaujamaja demokratija (shiaip tai turetu eit i humoro skyreli ar i "prie alaus", ale... na apie demokratija gi yra )
http://www.blevyzgos.lt/main.php?1=3&2=karves

[Singuliaras]

O technokratija realiai yra kur nors egzistavusi, ar čia grynai teorinė koncepcija iš mokslinės siaubo fantastikos romanų?

Tikriausiai teorine spekuliacija. Beje, labai plati, bet ne fantastine. Praktinis pavyzdys: senu senovej tamsta butumei pats augines karves, jas pats melzes ir pats gamines pieno produktus. Siandien, jei nori tu paciu produktu privalai pasitiketi specializuotomis techniku grupemis, kuriu asmeniskai negali pazinoti, jos tau yra absoliutus anonimai. Tie technikai uz tave geriau ismano darba ir ji atlieka: vieni melzia karves, kiti plaka suri ir t.t dar kiti juos pardavineja. Tad jei uzsinori pieno, turi paklusti tu techniku diktatui, privalai jais pasitiketi, zinoma, jei pas save kambari neturi karves. Tokios specilizuotu techniku grupes kontroliuoja visa sociuma: isivaizduok visas imanomas profesijas, kurios padeda uztikrinti tavo buiti ir buti. Technokratija - tai pasitikejimas tomis anoniminemis specialistu grupemis. Ne fantastika, bet realybe.

Ziuriu, isejo truputi taip su paranojos-sizofrenijos doze: ''jie mus stebi''.

P.S. Beje, jei taip be galo be krasto susidomejote demokratijos teorijomis, galiu rekomenduoti viena knygele: Held D. Demokratijos modeliai. Bo ziuriu, Akelos pateiktame paskaitu konspekte ziauriu nesamoniu prirasyta.

[Nomad]

Tad jei uzsinori pieno, turi paklusti tu techniku diktatui, privalai jais pasitiketi, zinoma, jei pas save kambari neturi karves.

Bullshit. Jei pieno kokybė manęs netenkins, visada galėsiu kreiptis į atitinkamas instancijas ar tiesiog balsuoti pinigine, priklausomai nuo netenkinimo laipsnio. Analogiškai visose srityse.

Ziuriu, isejo truputi taip su paranojos-sizofrenijos doze: ''jie mus stebi''.

Tikrai taip.

P.S. Beje, jei taip be galo be krasto susidomejote demokratijos teorijomis, galiu rekomenduoti viena knygele: Held D. Demokratijos modeliai.

Dėkui

Bo ziuriu, Akelos pateiktame paskaitu konspekte ziauriu nesamoniu prirasyta.

Ir man taip pasirodė, bet kadangi neturiu jokių alternatyvių šaltinių o browsinti tingiu, daugmaž nutylėjau - visai tikėtina, kad klystu būtent aš