Ekonominės erezijos

[Svetimas]

Pvz. kokie yra perprodukcijos saugiklių panašumai maisto pramonėje ir žiniasklaidoje? Perprodukcijos signalai maisto pramonėje, mano galva, daug tampriau susiję su produkcijos suvartojimu, nes dėl objektyvių veiksnių gana smarkiai neapsimoka gaminti to, ko vartotojai didele dalimi nesuvartoja. Be to maisto vartotojai negali radikaliai pakeisti maisto suvartojimo apimties, t.y. staiga valgyti kelis kartus mažiau ar daugiau maisto, ko nepasakysi pvz. apie TV žiūrėjimą. Perprodukcija smarkiai kerta per kainą, o kartu ir per pelną. O kaip yra su žiniasklaidos perprodukcija? Manau, kad perprodukcijos ryšys su pelnu žinasklaidoje žymiai sudėtingesnis.

perprodukcija yra gan neblogai valdoma (tam ir dirba ivairus specialistai imonese) tad per kaina labai jau nemusa [siaip suprantu neteko dirbti gamybinej imonej]. tiesiog jei produktas del jo pagaminimo savikainos ir zmogiskosios klaidos (siuo atveju nesugebejimo sureguliuoti perprodukcijos) yra nepelningas to produkto gamybos atsisakoma visiskai.
tad visa tai isvardinta labiau siejama su imones pelnu (mikroekonomika) o ne globalia makroekonomika.

Nesupratai mano minties dėl perprodukcijos. Aš lygiai taip pat manau, kad perprodukcijai maisto pramonėje egzistuoja gana griežti ir objektyvūs saugikliai, ir dėl perprodukcijos maisto pramonėje nesijaudinu. Jeigu didelė dalis pagamintos maisto produkcijos nebus nupirkta ir suges, tai reikš rimtus nuostolius gamintojams. Maisto neapsimoka gaminti daugiau, nei žmonės suvalgo.
Tuo tarpu žiniasklaidoje šiuo aspektu yra šiek tiek painiau, nes "perprodukcijos" sąvoka praranda savo prasmę. Ar bus žiniasklaidos "perprodukcija", jeigu jos apimtys ir įvairovė padidės 2 kartus? O jei padidės 5 kartus? O jei 20 kartų? Kuomet jau bus galima sakyti, kad žiniasklaidos produkcijos yra per daug?

Kodėl aš to klausiu? Nes aš baiminuos, kad dėl pakankamai griežtų "perprodukcijos" saugiklių nebuvimo žiniasklaida (ir kitos savo esme panašios sritys) galbūt pertekliškai "susiurbia" žmogiškuosius išteklius ir jų darbą.

Žiniasklaidos "perprodukcijos" kriterijus, kurį, spėju, tu galėtum pasiūlyti, skambėtų taip: "kol žiniasklaidos įmonė sėkmingai veikia ir nebankrutuoja, tol ji "perprodukcijos" negamina". Puiku. Priimu šį kriterijų. Tuomet panagrinėkim žiauriai supaprastintą modelį:

Tarkime, kad šalies X maisto pramonėje pavyko įdiegti tam tikrus technologinius patobulinimus ir dėl to smarkiai padidėjo efektyvumas šioje šakoje, t.y. dabar su dvigubai mažesniais žmogiškaisiais ištekliais pavyksta pagaminti tiek pat ir tokios pat įvairovės maisto, kaip ir prieš tai.
Pirmas scenarijus: maisto pramonėje sumažėja darbuotojų (atsilaisvina žmogiškųjų išteklių), o žiniasklaida pasipildo naujais darbuotojais, kurių dėka padidėja žiniasklaidos apimtys ir įvairovė. Kitaip sakant, padidėjusį efektyvumą maisto pramonėje "išmainome" į padidėjusią įvairovę žiniasklaidoje (nors net anksčiau buvusios įvairovės nesugebėta išnaudoti pilnai iki galo), o visi šalies X žmonės dirba tiek pat laiko, kiek ir prieš tai.
Antras scenarijus: padidėjusį efektyvumą maisto pramonėje kompensuojame darbo laiko sutrumpėjimu. Kitaip sakant, padidėjusį efektyvumą maisto pramonėje, "išmainome" į visiems šalies X žmonėms sutrumpėjusį darbo laiką, o žiniasklaidos apimtys ir įvairovė, lieka tokia, kokia buvusi.

Taigi, klausimas: kuris scenarijus labiau prie širdies?

[fizikanas]

O tai ar nereikia daugiau žiniasklaidos įvairovės, kad žmonės turėtų ką veikti per tą atsilaisvinusį darbo laiką?

[RB]

Pvz. kokie yra perprodukcijos saugiklių panašumai maisto pramonėje ir žiniasklaidoje? Perprodukcijos signalai maisto pramonėje, mano galva, daug tampriau susiję su produkcijos suvartojimu, nes dėl objektyvių veiksnių gana smarkiai neapsimoka gaminti to, ko vartotojai didele dalimi nesuvartoja.

Aš kalbu ne apie perprodukciją, o būtent apie tai, kokią kainą vartotojai moka už įvairovę.
Monopolinės konkurencijos rinka yra neefektyvi keliais atžvilgiais. Visų pirma gamintojas gali gauti ekonominį pelną, taigi, tai reiškia tam tikrą išteklių paskirstymo neefektyvumą, nes gaminama bus kiek mažiau ir parduodama kiek brangiau. Bet paprastai, ypač rinkose, kuriose egzistuoja tobuli pakaitalai (pvz., mano minėta duona) šis reiškinys nepasireiškia ar pasireiškia labai silpnai.
Kita neefektyvumo priežastis – išlaidos, susijusios su prekių įvairove. Sukurti du duonos receptus kainuoja dvigubai brangiau nei vieną. Analogiškai atsiranda išlaidos marketingui, prekybai (lentynų erdvė, prekių tvarkymas ir t. t.) Reklama apskritai yra praktiškai grynas nuostolis – kadangi dažniausiai ji nedidina ar nežymiai didina vartojimą sektoriuje apskritai, tik perskirsto vartojimą tarp konkuruojančių gamintojų, galutinis rezultatas abstrakčiai žiūrint yra nulinis. Petras išleidžia pinigus, bandydamas nuviliot Jono klientus, Jonas išleidžia pinigus, bandydamas nuviliot Petro klientus, rezultate niekas nepasikeičia, tik iššvaistomi ištekliai. Visa tai ir yra kaina, kurią sumokame už įvairovę.
Taigi, tiek kalbėdami apie duoną, tiek apie žiniasklaidą turime išlaidas prekės kūrimui (laidos sukūrimas / recepto sukūrimas ir marketingas jam) bei išlaidas prekės tiražavimui (laidų išplatinimas vienu ar kitu kanalu / duonos kepalų kepimas). Skirtumas tik tas, kad žiniasklaidos atveju tiražavimas, lyginant su turiniu kūrimu, kainuoja labai mažai.

Kitas dalykas. Ar tu tiesiogiai perki konkrečią TV laidą? Jeigu ne, tai Laisvoji Rinka šioje srityje veikia gan netiesiogiai, taigi ir su galimai dideliais iškraipymais.

Taip, ir?

[son]

Pirmas scenarijus: maisto pramonėje sumažėja darbuotojų (atsilaisvina žmogiškųjų išteklių), o žiniasklaida pasipildo naujais darbuotojais, kurių dėka padidėja žiniasklaidos apimtys ir įvairovė. Kitaip sakant, padidėjusį efektyvumą maisto pramonėje "išmainome" į padidėjusią įvairovę žiniasklaidoje (nors net anksčiau buvusios įvairovės nesugebėta išnaudoti pilnai iki galo), o visi šalies X žmonės dirba tiek pat laiko, kiek ir prieš tai.

kitaip tariant atlieka sizifo darba. raso straipsnius ir kuria laidas kuriu niekas neziuri? nerealu nes visuomene automatiskai atmeta tai kas socialiai ir finansiskai (ekonomiskai) nenaudinga.

Antras scenarijus: padidėjusį efektyvumą maisto pramonėje kompensuojame darbo laiko sutrumpėjimu. Kitaip sakant, padidėjusį efektyvumą maisto pramonėje, "išmainome" į visiems šalies X žmonėms sutrumpėjusį darbo laiką, o žiniasklaidos apimtys ir įvairovė, lieka tokia, kokia buvusi.

skaudi tikrove kuomet per laika skirta persiorientuoti i "reikalingas" visuomenei sakas vyksta bedarbyste "ekonomine depresija" ir tt kol galop surandamos atitinkamos nisos kad ir padidejes maisto pramones poreikis idarbinantis vel panasu zmoniu kieki tik si kart gaminti daugiau ivairesniu rusiu (kas velgi nauda nusako analizuojant istisa grandine (zmoniu soc garantijos ju palikuoniu svietimas ir ateitis ir tt) o ne tik viena jos atsaka (apie prarandamus isteklius del perprodukcijos).
kaip pvz. anglijoj veikia vauxhall (opel) gamykla kurioj dirba ~4000 darbuotoju. realiai per ekonomini buma si gamykla buvo prigaminusi automobiliu pertekliu ir zmones ju nepirko ne del to kad krizes metu pradejo stokoti pinigu bet tiesiog turint automobili kam reikia dar vieno kad stovetu nenaudojamas. tuo tarpu vyriausybe pradejo igyvendinti "vokiskai prancuziska" "scrappage" istatyma pagal kuri senus zmoniu automobilius skatino keisti i naujus dengiant jiem siokia tokia kaina. programa pavyko sekmingai perteklius "isdalintas" 4000 zmoniu turi darba. juokinga sioj istorijoj kad tie 4000 zmoniu dabar vel gamins ne ka kita bet pertekliu ir vien tik del to kad vyriausybe bijo laikinai sukurti bedarbystes sleifa kuris truks tol kol persiskirstys vartojimo nisos. taigi ziurint is tamstos pozicijos (vienos sakos pertekline gamyba) valstybe padare pravala. ziurint is ekonomikos ir socialines grandines buvo isgelbeta daugybe zmoniu nuo "prarastos kartos" ir padidejusios emigracijos kuri sukelia ekonomines krizes ateity.
makro ekonomikoj labai stiprus yra "drugio efektas" kiekvienas menkas pirstelejimas gali sukelti didele audra visai kitoj sferoj ar netgi visai kitam kraste tad sneketi apie tai kas ivyktu tam tikroj sakoj (pvz media) pakeitus veiksnius lemiancius ne tik ta sriti (pvz darbuotoju mazinimas/didinimas keicia ne tik sia sriti bet istekliai paimami yra is kazkur ir kazkur perskirstomi) neuztenka apsistoti tik perprodukcijos srityje bet reikia paziureti kur kas giliau.

[son]

Aš kalbu ne apie perprodukciją, o būtent apie tai, kokią kainą vartotojai moka už įvairovę.
Monopolinės konkurencijos rinka yra neefektyvi keliais atžvilgiais. Visų pirma gamintojas gali gauti ekonominį pelną, taigi, tai reiškia tam tikrą išteklių paskirstymo neefektyvumą, nes gaminama bus kiek mažiau ir parduodama kiek brangiau.

nezinau forumo dalyviu amziaus ir kiek jie susipazine su tsrs planines ekonomikos pavyzdziais taciau tai turbut vienas geriausiu monopolines konkurencijos pavyzdziu kuomet gamyba vykdavo pagal planines ekonomikos kvotas. to pasekoje dabar uzmirstas zodis deficitas produktam buvo kasdienis reiskinys. tai vienas pagrindiniu minusu kad neina surasti aukso vidurio ir i viena ar i kita puse nukrypimai visada egzistuoja. pertaklius arba nepriteklius.

[Vajezus]

nezinau forumo dalyviu amziaus ir kiek jie susipazine su tsrs planines ekonomikos pavyzdziais taciau tai turbut vienas geriausiu monopolines konkurencijos pavyzdziu kuomet gamyba vykdavo pagal planines ekonomikos kvotas

Pagal apibrėžimą monopolinė konkurencija - tokia rinkos struktūra, kurioje didelis kiekis gamintojų siūlo beveik vienodas prekes, o įėjimo barjeras yra žemas. Ar tai bent kiek primena planinę ekonomiką?

[son]

Pagal apibrėžimą monopolinė konkurencija - tokia rinkos struktūra, kurioje didelis kiekis gamintojų siūlo beveik vienodas prekes, o įėjimo barjeras yra žemas. Ar tai bent kiek primena planinę ekonomiką?

gal ir klystu bet

Monopolistically competitive markets have the following characteristics:
There are many producers and many consumers in a given market, and no business has total control over the market price.
daug gamintoju (pienines duonos kepyklos ir tt kiekvienam miestelyje kone) taciau kainos reguliavimas buvo valstybinis. jokia imone iz kito valstybes galo nevezdavo savo produkcijos i kita valstybes gala. na neskaitant zaliavu kurios keliaudavo sajunginiu mastu.
Consumers perceive that there are non-price differences among the competitors' products. skirtumas tarp kainos buvo ypatingai menkas mat kaina ir antkainis kaip minejau valstybinis skirtumas labiau budavo tik del transportavimo salygu.

[RB]

gal ir klystu

Klysti. Planinė ekonomika apskritai nėra rinkos ekonomika, todėl jai negalima taikyti nė vieno rinkos struktūros modelio. Tai kiek primena monopolinę rinką, tačiau čia monopolistas nesiekia maksimalaus pelno ir dar krūva kitų niuansų. Bet valstybė visiškai kontroliuoja ekonomiką.
Monopolinė konkurencija yra rinkos modelis, kuriame nė vienas gamintojas neturi jokios rinkos galios (t. y. negali žymiai paveikti kainos. Planinėje ekonomikoje valstybė vienašališkai nustato kainą.) Geras monopolinės konkurencijos pavyzdys – ta pati duona. Rinkoje konkuruoja n skirtingų duonos rūšių, tai yra panašios, tačiau ne identiškos prekės, ir nė vienas gamintojas negali užkelti savo gaminio kainos, nes pirkėjai tiesiog ims pirkti kitų gamintojų duoną. Tačiau kiekvienas gamintojas savarankiškai sprendžia, kiek duonos gaminti ir už kiek ją parduoti.

Antras tavo pacituotas punktas reiškia ne kad kainos yra vienodos, o kad yra nekaininių skirtumų. T. y. aš suvokiu, kad „Vilniaus“ duona ir „Močiutės“ duona yra skirtingos prekės, t. y. skiriasi ne vien kaina, bet ir kitom savybėm (tobulos konkurencijos rinkoje prekės laikomos identiškos, t. y. jos arba vienodos, arba vartotojas nepastebi ir nesuvokia jų skirtumų – pvz., pirkdamas biržoje 10 tonų nikelio aš nesigilinu, kas konkrečiai jį parduoda, man visas nikelis vienodas).

[son]

gal ir klystu

Klysti. Planinė ekonomika apskritai nėra rinkos ekonomika

kai pasaket "dasuto" kazkaip nepagalvojau pries pradedant lyginti:/

[Svetimas]

Aš kalbu ne apie perprodukciją, o būtent apie tai, kokią kainą vartotojai moka už įvairovę.

Aš visa tai suprantu. Tačiau maisto pramonėje tu nelabai ką patobulinsi (tarus, kad komandinės ekonomikos mes nenorim). Tuo tarpu, žiniasklaidoje, manau, yra daugiau erdvės įvairiems patobulinimams (dėl sudėtingesnių tarpusavio ryšių tarp rinkos dalyvių). Mes net dabartinių pasaulinės žiniasklaidos apimčių ir įvairovės nesugebam dorai apžioti. Pvz. kas jau tokio baisaus nutiktų, jeigu pasaulinės žiniasklaidos apimtys sumažėtų kelis kartus, o jos siūlomos įvairovės prieinamumas atitinkamai padidėtų dėl globalizacijos? Spėju, kad žiniasklaidos įvairovė per capita dėl to smarkiai nenukentėtų, sumažėjus globaliai jos apimčiai. Atitinkamai atsilaisvintų ir žiniasklaidos "produkcijai" naudojami ištekliai. Ar aš čia kur nors nusišneku?

Dėl reklamos (kuri, beje, yra žiniasklaidos dalis). Reklama labai įdomi atskira tema. Pvz. ar apskritai įmanomas reklamos nebuvimas laisvoje rinkoje? O gal tai neišvengiamas mokestis, kurį mes, žmonės, mokame už savo prigimtį?
Pvz. panagrinėkime tokį fantastinį scenarijų: didelė dalis žmonių staiga "supsichuoja", užsikrečia keista ideologija ir sąmoningai nustoja pirkti produktus, kurių reklamą matė per TV ar pan., t.y. ima boikotuoti reklamą. Kokius pokyčius ekonomikoje sukeltų toks vartotojų elgesys? Pasunkėtų naujų produktų įėjimas į rinką ir sumažėtų motyvacija juos kurti? Padaugėtų paslėptos reklamos? Paaštrėtų piratavimo problema? Kitos galimos problemos?

Kitas dalykas. Ar tu tiesiogiai perki konkrečią TV laidą? Jeigu ne, tai Laisvoji Rinka šioje srityje veikia gan netiesiogiai, taigi ir su galimai dideliais iškraipymais.

Taip, ir?

Man tai nepatinka.

[Svetimas]

Pirmas scenarijus: maisto pramonėje sumažėja darbuotojų (atsilaisvina žmogiškųjų išteklių), o žiniasklaida pasipildo naujais darbuotojais, kurių dėka padidėja žiniasklaidos apimtys ir įvairovė. Kitaip sakant, padidėjusį efektyvumą maisto pramonėje "išmainome" į padidėjusią įvairovę žiniasklaidoje (nors net anksčiau buvusios įvairovės nesugebėta išnaudoti pilnai iki galo), o visi šalies X žmonės dirba tiek pat laiko, kiek ir prieš tai.

kitaip tariant atlieka sizifo darba. raso straipsnius ir kuria laidas kuriu niekas neziuri?

Tai nėra Sizifo darbas, nes dalis produkcijos yra sužiūrima, suskaitoma ir tokiu būdu žinasklaidos gamintojai išsilaiko. Tačiau per capita suvartojama tik labai maža dalis pagaminamos produkcijos.

nerealu nes visuomene automatiskai atmeta tai kas socialiai ir finansiskai (ekonomiskai) nenaudinga.

Tu tikrai įsitikinęs, kad rinkos ekonomika visuomet veikia optimaliai? Tai, kodėl tu man pateikei Opel gamyklos Anglijoje ir vyriausybės kišimosi į ekonomiką pavyzdį?

neuztenka apsistoti tik perprodukcijos srityje bet reikia paziureti kur kas giliau.

Sutinku su tuo. Mes kaip tik čia ir bandome pažiūrėti giliau.

[RB]

Aš visa tai suprantu. Tačiau maisto pramonėje tu nelabai ką patobulinsi (tarus, kad komandinės ekonomikos mes nenorim). Tuo tarpu, žiniasklaidoje, manau, yra daugiau erdvės įvairiems patobulinimams (dėl sudėtingesnių tarpusavio ryšių tarp rinkos dalyvių). Mes net dabartinių pasaulinės žiniasklaidos apimčių ir įvairovės nesugebam dorai apžioti. Pvz. kas jau tokio baisaus nutiktų, jeigu pasaulinės žiniasklaidos apimtys sumažėtų kelis kartus, o jos siūlomos įvairovės prieinamumas atitinkamai padidėtų dėl globalizacijos?

Lygiai taip pat nieko blogo nenutiktų iš rinkos dingus kelioms duonos rūšims. Problema ta, kad visiškai neaišku, kaip tai padaryti ir sutaupyti tuos išteklius (atmetus planinę ekonomiką).
Ar dėl globalizacijos išnyks dalis vietinės žiniasklaidos? Galbūt, galbūt ne. Lygiai taip pat kaip lietuviški šokoladukai gali atlaikyti konkurenciją su „Snickers“ ir „Bounty“, o gali ir neatlaikyti. Taigi, aš vis dar nematau labai išsiskiriančių žiniasklaidos rinkos bruožų Apskritai kalbant turbūt taip, dalis vietinių produktų turėtų išnykti atėjus tarptautiniams brand'ams ir sustiprėjus konkurencijai. Tai galioja ir žiniasklaidai, ir šokoladui. Mažiau galioja tik greitai gendantiems produktams, kuriuos sunku toli gabenti, reikia gaminti vietoje ir masto ekonomika pasireiškia silpnai, taigi, neatsiranda ir kažkokie globaliai platinami gaminiai.

Dėl reklamos (kuri, beje, yra žiniasklaidos dalis). Reklama labai įdomi atskira tema. Pvz. ar apskritai įmanomas reklamos nebuvimas laisvoje rinkoje?

Bent jau aš nežinau modelio, pagal kurį tai būtų įmanoma.

Pvz. panagrinėkime tokį fantastinį scenarijų: didelė dalis žmonių staiga "supsichuoja", užsikrečia keista ideologija ir sąmoningai nustoja pirkti produktus, kurių reklamą matė per TV ar pan., t.y. ima boikotuoti reklamą.

Čia reikėtų pasigilinti, kaip plačiai suprantame sąvoką „reklama“. Pažįstamo brand'o pavadinimas, užrašytas ant pakelio, irgi yra reklama (kaip ir apskritai bet koks požymis, leidžiantis atskirti gaminį nuo konkurentų produkcijos) Taigi, jei traktuosime tą boikotuojamos reklamos sąvoką labai plačiai, rinka pasidarys panaši į tobulos konkurencijos, kur gaminiai yra identiški vartotojo požiūriu

[son]

Tai nėra Sizifo darbas, nes dalis produkcijos yra sužiūrima, suskaitoma ir tokiu būdu žinasklaidos gamintojai išsilaiko. Tačiau per capita suvartojama tik labai maža dalis pagaminamos produkcijos.

Tu tikrai įsitikinęs, kad rinkos ekonomika visuomet veikia optimaliai? Tai, kodėl tu man pateikei Opel gamyklos Anglijoje ir vyriausybės kišimosi į ekonomiką pavyzdį?

jei ziniasklaidos gamintojai issilaiko tai taip. bet ar issilaikys 10 darbuotoju jei jo gamini pirks vienas darbuotojas gaunas pajamas is kitur? jei issilaikys pasitenkine gaunant 1/10 dali to kito darbuotojo gerbuvio tai kodel ne.
ne. as isitikines kad nevisuomet veikia optimaliai taciau laiko begyje vyksta pokyciai ir svyravimai tai i viena tai i kita puse ko pasekoje zvelgiant i praeiti mes matome kad rinka daznai "padaro savo darba" neatsizvelgiant i reguliavimus (kurie nebent svelnina/stiprina tam tikrus ivykius bet yra tik laikini).

[son]

kad nekurti kitos temos rasau cia.
gal galit man kas paaiskinti prie ko mano asmenines seimos nuotraukos ir video turi buti apmokestinta?
http://www.delfi.lt/news/economy/ITbuss ... d=31711427

kodel kompas kuris bus naudojamas senuku kad susisneketu su savo emigrantais anukais tures pabrangti? ar nederetu latgai apmokestinti oro kad nekvepuotumem tas kas iskvepta "zvaigzdziu"?

ar cia tik as kazko nesuprantu

[VYTS]

kad nekurti kitos temos rasau cia.
gal galit man kas paaiskinti prie ko mano asmenines seimos nuotraukos ir video turi buti apmokestinta?
http://www.delfi.lt/news/economy/ITbuss ... d=31711427

kodel kompas kuris bus naudojamas senuku kad susisneketu su savo emigrantais anukais tures pabrangti? ar nederetu latgai apmokestinti oro kad nekvepuotumem tas kas iskvepta "zvaigzdziu"?

ar cia tik as kazko nesuprantu

Kiek suprantu kompaktai jau apmokestinti autoriniais mokesčiais, tai dabar nori ir visa kitą potencialią piratavimo įrangą apmokestinti. Nesąmonė, žinoma.

[Bedievis]

Tai gal jau nebebus niekas piratais, mokestis tai sumokėtas

[Alchi]

Ir tai yra pats durniausias dalykas.
Aš susimoku papildomą mokestį už "galimybę piratauti" ir jeigu piratauju aš vis tiek galiu būti nubaustas.
Man galvą skaudą

[son]

Ir tai yra pats durniausias dalykas.
Aš susimoku papildomą mokestį už "galimybę piratauti" ir jeigu piratauju aš vis tiek galiu būti nubaustas.
Man galvą skaudą

butu gerai cia isgirsti 7x nuomone. bet kiek as suprantu dabar isigydamas kompa jau susimokesi uz galimybe piratauti tad kaip ir neturetu buti baudziama uz piratavima.. vargas tiems kas nepiratauja.

o jei rimtai tai tematau valdzios nora galutinai suzlugdyti dar vos veikiancias elektronikos prekiu parduotuves. jau dabar dauguma zmoniu viska perka internetu is gretimu valtybiu kur pigiau net su atsisiuntimo islaidom tai toks mokesti bus antkapis bms stiliaus parduotuvem ir baisiausia kad kubiliaus chebra lipa i ta pacia mokestine duobe nesuprasdami kadmokesciu kelimas nedidina biudzeto..