Žinios / politika
Nežinau daug apie tas valstybes, bet nemanau ar būtent tai jas veda į sėkmę.Kitas dalykas valstybės ekonomikos lygis ir juodadarbio kišenė irgi skirtingi dalykai į kuriuos reiktų atsižvelgti, manau geroje valstybėje ir žemiausias luomas turėtų gyventi gan gerai, kas jau yra dabartinėse demokratijose, bet tsakant tobulumui ribų nėra, turim daug dar kur tobulintis
Kiek suprantu abi yra demokratinės respublikos...Abejoklis wrote:Užtai sėkmingos ir pažangios valstybės (Singapūras; Čilė, kur išrinktuosius 1973 m. tiesiog sušaudė ir taip sudarė galimybę tapti sėkmingiausia Lotynų Amerikos ekonomika) rinkėjams valstybinių reikalų nepatiki.
1. Seimo narys atstovauja savo rinkėjus. „Politiškai išprusęs“ rinkėjas neatstovaus juodadarbių, nes nebus suinteresuotas to daryti, be to, juodadarbiai nebus suteikę jam tokių įgaliojimų. Visiškai skirtingi principai.
2. Teoriškai galima, praktiškai kontrolė sudėtinga ir kyla didelis manipuliacijų pavojus.
3. Pasaulis laikytų Lietuvą nedemokratine valstybe, o tai lemtų labai rimtas politines ir ekonomines sankcijas.
4. Dar tiesesnis kelias į aristokratiją. Taip, nuobodžiaujantis turtuolis gali kasdien gilintis į politiką, galų gale jam gal ir veikti daugiau nėra ką, o va juodadarbis tam nei laiko, nei noro neturės.
5. Politologiją ir dabar mokyklose dėsto, ir ką? Ar jaunimas labai politiškai išprusęs?
Apskritai, bandai kurti utopiją, turinčią daug bendro su komunizmu, kur irgi visi turėjo būti apsišvietę (ir per prievartą buvo šviečiami marksizmo-leninizmo, dialektinio materializmo ir kitų svarbių mokslų srityse), sąmoningi Tarybų šalies piliečiai. Praktiškai, kaip žinome, nieko neišėjo.
2. Teoriškai galima, praktiškai kontrolė sudėtinga ir kyla didelis manipuliacijų pavojus.
3. Pasaulis laikytų Lietuvą nedemokratine valstybe, o tai lemtų labai rimtas politines ir ekonomines sankcijas.
4. Dar tiesesnis kelias į aristokratiją. Taip, nuobodžiaujantis turtuolis gali kasdien gilintis į politiką, galų gale jam gal ir veikti daugiau nėra ką, o va juodadarbis tam nei laiko, nei noro neturės.
5. Politologiją ir dabar mokyklose dėsto, ir ką? Ar jaunimas labai politiškai išprusęs?
Apskritai, bandai kurti utopiją, turinčią daug bendro su komunizmu, kur irgi visi turėjo būti apsišvietę (ir per prievartą buvo šviečiami marksizmo-leninizmo, dialektinio materializmo ir kitų svarbių mokslų srityse), sąmoningi Tarybų šalies piliečiai. Praktiškai, kaip žinome, nieko neišėjo.
1. Ne faktas, kad rinkėjai, kurie tau atrodo neapsišvietę, nesupranta. Primityvus pavyzdys – jei pensininkas balsuoja už tą, kuris žada didesnes pensijas, net jei tai reikš katastrofiškai išaugusią valstybės skolą, elgiasi racionaliai. Pensiją gaus jis, skolas mokėti turės dirbantieji.VYTS wrote:RB, žmogus nesuprantantis už ką balsuoja irgi gerai neatstovaus savo interesų.
2. Ne faktas, kad nesuprantantys rinkėjai neatstovaus savo interesų tinkamai. Jei nukrypimai nuo optimalaus pasirinkimo yra atsitiktiniai, vidutinis rezultatas bus optimalus. Svarbiausia, kad nebūtų sisteminio nukrypimo (o jis beveik garantuotai bus, jei už tam tikrą grupę spręs kita grupė, nebent tų grupių interesai sutampa).
T. y. siūlai kovoti prieš populizmą ir neišmanymą dar didesniu populizmu bei leisdamas neišmanėliams ne rinktis, kas priims sprendimus, o patiems juos priimti?VYTS wrote:Bet aš manau, kad reikia keisti pačią atstovavimo sistemą, gal eiti link tiesioginės demokratijos, suteikti rinkėjams daugiau teisių - inicijuoti rinkimus, atšaukti seimo narį išrinktą vienmandatinėje.
Tiesiog manau, kad ne neišmanyme pagrindinė problema, o "atstovavime", kuris naudingiausias visokiems lobistams ir suintersuotoms grupėms.RB wrote:T. y. siūlai kovoti prieš populizmą ir neišmanymą dar didesniu populizmu bei leisdamas neišmanėliams ne rinktis, kas priims sprendimus, o patiems juos priimti?VYTS wrote:Bet aš manau, kad reikia keisti pačią atstovavimo sistemą, gal eiti link tiesioginės demokratijos, suteikti rinkėjams daugiau teisių - inicijuoti rinkimus, atšaukti seimo narį išrinktą vienmandatinėje.
-
Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Jei kalbame apie tiesioginę demokratiją, tai galima labai paprastai įrodyti, kad ji bent jau galėtų būti realiai įgyvendinta:
1. Šveicarijos tiesioginė demokratija egzistuoja.
2. Estija išbandė elektroninio balsavimo galimybę ir niekas nenumirė.
3. Vadinasi visai įmanoma tą padaryti.
kitas reikalas, kad neaišku kam nuo to bus geriau. Aišku tik viena, tauta tikrai galėtų dalyvauti sprendimų priėmime, bet atstovai būtų tikriausiai reikalingi įstatymų siūlyme ir įgyvendinime.
1. Šveicarijos tiesioginė demokratija egzistuoja.
2. Estija išbandė elektroninio balsavimo galimybę ir niekas nenumirė.
3. Vadinasi visai įmanoma tą padaryti.
kitas reikalas, kad neaišku kam nuo to bus geriau. Aišku tik viena, tauta tikrai galėtų dalyvauti sprendimų priėmime, bet atstovai būtų tikriausiai reikalingi įstatymų siūlyme ir įgyvendinime.
Na va permečiau, visai aiškiai suėjo, tik trečio pavyzdžio nebesurinkau ten.RB wrote: Yra toks dalykas, kaip santykinio pranašumo teorija
Unit labor costs Cloth Wine
Britain 100 110
Portugal 90 80
Kaip Portugalija gauti rūbus už 80 jeigu abejose šalyse gamyba brangesnė nei 80.Portugal can obtain cloth at a cost of 80 units by trade rather than 90 by production.
Pimi pavyzdžiai gan aiškūs ir esmę pagavau, visgi didelis dalykas ekonomika, tad manau realiai daug veiksnių veikiant ekonomiką, svyruojant kainoms, valiutoms nebe taip pasidaro ir pelninga.
Beje, Lukašenka šito greičiausiai irgi neskaitė
Įdomus dalykas dar dėl prekybos mačiau turi Ukraina kažkokią nepriklausomų šalių sąjungą ir ten prekiauja.O neprekiauja jie su vakarais ?
Politologiją dabar dėsto sakai, tačiau aš per 12 metų nelabai girdėjau apie tai.Iš vienos pusės yra kiti variantai pagal gyventojo testo išlaikymą riboti balso svarumo ratio.Taip visi galėtų balstuoti, tačiau labiau apsišvietusių balsas eitų svarbesniu.
Jei norint pasiekti panašaus rezultato, tačiau neriboti balsų tiesiog manau verta būtų įvesti mokykloje politologija svarbos lygio prie lietuvių kalbos, kad neišlaikai politologijos valstybinio, negauni atestato.
Jei norint pasiekti panašaus rezultato, tačiau neriboti balsų tiesiog manau verta būtų įvesti mokykloje politologija svarbos lygio prie lietuvių kalbos, kad neišlaikai politologijos valstybinio, negauni atestato.
O kai aš mokiausi buvo. Keista.Rated wrote:Politologiją dabar dėsto sakai, tačiau aš per 12 metų nelabai girdėjau apie tai.
Visiška nesąmonė...Rated wrote:Jei norint pasiekti panašaus rezultato, tačiau neriboti balsų tiesiog manau verta būtų įvesti mokykloje politologija svarbos lygio prie lietuvių kalbos, kad neišlaikai politologijos valstybinio, negauni atestato.
Argumentų ? Kiekvienas pilietis gyvens valstybėje kurios valdyme turės ir dalyvauti.Su mokyklos baigimu sukanka liaudžiai 18, vaikšto su atestatais išsišiepę, o balsuoja(geru atveju jeigu nueina) užsimerkę tušinuku besdami ir šiaip tupi kaip triušiukai ir verkia, kad valdininkai skriaudžiaVisiška nesąmonė...Jei norint pasiekti panašaus rezultato, tačiau neriboti balsų tiesiog manau verta būtų įvesti mokykloje politologija svarbos lygio prie lietuvių kalbos, kad neišlaikai politologijos valstybinio, negauni atestato.
Balsuoti neprivaloma, todėl logiška kad ir išmanyti tuos reikalus būtų neprivaloma, be to svarbesnių dalykų egzaminai nėra privalomi (pvz užsienio kalbos).Rated wrote:Argumentų ? Kiekvienas pilietis gyvens valstybėje kurios valdyme turės ir dalyvauti.Su mokyklos baigimu sukanka liaudžiai 18, vaikšto su atestatais išsišiepę, o balsuoja(geru atveju jeigu nueina) užsimerkę tušinuku besdami ir šiaip tupi kaip triušiukai ir verkia, kad valdininkai skriaudžiaVisiška nesąmonė...Jei norint pasiekti panašaus rezultato, tačiau neriboti balsų tiesiog manau verta būtų įvesti mokykloje politologija svarbos lygio prie lietuvių kalbos, kad neišlaikai politologijos valstybinio, negauni atestato.
Tai tada turbūt pritari ir kariniam parengimui ir/ar šauktinių kariuomenei? Šitie man labiausiai asocijuojasi su "pilietine pareiga".Rated wrote:O man logiška, kad išmanymas būtinas kaip pilietinė pareiga, o balsuoti ar ne – laisvas pasirinkimas.
Jeigu tu jos žinias panaudoji vidutiniškai vieną kartą per metus, tai taip...Rated wrote:Man stipriai abeajotina ar tikrai užsienio kalbos išmanymas svarbiau už savos valstybės valdymą.
Nesu tikras dėl tų prievolių.Tiek dėl privalomo mokslo iki 16, tiek dėl mokesčių, draudimų tiek dėl kariuomenės.
Kartais tas nepanaudijimas tą kartą per metus gali kainuoti galimybę naudoti tą anglų kalbą.Po geležine uždanga tarkim nors ir mokėjai nelabai ką prinaudojom kasdien.Jeigu tu jos žinias panaudoji vidutiniškai vieną kartą per metus, tai taip...
Vokiečiai tiek prisikentėjo demokratinėje Vokietijoje po pirmo pasaulio karo (badas, hiperinfliacija, plėšikavimas, korupcija), kad troško bet kokios valstybės, tik ne demokratinės.Rated wrote:Nežinau daug apie tas valstybes, bet nemanau ar būtent tai jas veda į sėkmę.Kitas dalykas valstybės ekonomikos lygis ir juodadarbio kišenė irgi skirtingi dalykai į kuriuos reiktų atsižvelgti, manau geroje valstybėje ir žemiausias luomas turėtų gyventi gan gerai, kas jau yra dabartinėse demokratijose, bet tsakant tobulumui ribų nėra, turim daug dar kur tobulintis
Ir žinoma, paskui labai džiaugėsi nedemokratinės valstybės pasekmėmis... Gal jau nebešnekėk niekų?Abejoklis wrote:Vokiečiai tiek prisikentėjo demokratinėje Vokietijoje po pirmo pasaulio karo (badas, hiperinfliacija, plėšikavimas, korupcija), kad troško bet kokios valstybės, tik ne demokratinės.Rated wrote:Nežinau daug apie tas valstybes, bet nemanau ar būtent tai jas veda į sėkmę.Kitas dalykas valstybės ekonomikos lygis ir juodadarbio kišenė irgi skirtingi dalykai į kuriuos reiktų atsižvelgti, manau geroje valstybėje ir žemiausias luomas turėtų gyventi gan gerai, kas jau yra dabartinėse demokratijose, bet tsakant tobulumui ribų nėra, turim daug dar kur tobulintis
Truputėlį dramatizuoji, a?Rated wrote:Kartais tas nepanaudijimas tą kartą per metus gali kainuoti galimybę naudoti tą anglų kalbą.Po geležine uždanga tarkim nors ir mokėjai nelabai ką prinaudojom kasdien.
Jei neskaitytume karo, prie Hitlerio gyvenimas buvo daug lengvesnis negu prie Havensteino. Bet karas nėra rodiklis, nes prie Havensteino karo nebuvo tik todėl, kad Vokietija buvo nuginkluota ir dalinai okupuota. Neapykanta žydams, kurią panaudojo Hitleris, ir suklestėjo Havensteino dėka.VYTS wrote: Ir žinoma, paskui labai džiaugėsi nedemokratinės valstybės pasekmėmis...