Didelės algos ir sąlygoja outsourcing'ą. Naujos rinkos sąlygojo darbo kainos kritimą.Abejoklis wrote:Outsourcing, neblogai.
Taigi kazkas padare vakarietiskas visuomenes nekonkurencingomis.
Prarastasis šimtmetis
Ir kas nustatė tą minimalią algą, kuri viršija pasaulinę darbo jėgos kainą? Dabar dešimtys milijonų žmonių gauna maisto talonus vietoje to, kad jiems leistų dirbti už konkirencingą atlygį. O pridejus aukstus mokescius, ta alga dar labiau pabrangsta.
Auksas yra visų pirma pinigas, o ne prekė. Net centriniai bankai šiemet masiškai supirkinėja auksą. Kodėl ne šiaip prabangos prekes, tokias kaip dizainerių rankinės arba sportiniai automobiliai?VYTS wrote:Auksas yra prabangos prekė. Jei jis brangsta tai visai nebūtinai viskas eina blogyn.Abejoklis wrote:Auksas yra ne vartojama prekė krepšyje, o istoriškai stabiliausias pinigas.
Auksas nėra pinigas pats iš savęs, man atrodo, tai jau išdiskutuota. Jei auksas yra pinigas, tada pinigu yra ir geriamas vanduo dykumoje. Jei tu jauti aukso poreikį, tau jis yra vertingas. Man auksas visiškai nieko vertas, jo aš neperku ir iš manęs, karo metu, niekas nieko nenusipirktų mokėdamas auksu, imčiau užmokestį paslaugomis arba technika, įrankiais. Kas iš to aukso?Abejoklis wrote:Auksas yra visų pirma pinigas, o ne prekė.
Karų istorija rodo atvirkščią dalyką - auksas brangsta, o žmonės kratosi ir okupacinių ir vietinių popierinių pinigų, nes karas reiškia infliaciją ir valstybių bankrotą, ir auksas išlaiko vertę tūkstantmečiais (bent jau kol nanotechnologijos neprigamino pigaus aukso).D3monas wrote:karo metu, niekas nieko nenusipirktų mokėdamas auksu, imčiau užmokestį paslaugomis arba technika, įrankiais. Kas iš to aukso?
Ir žinoma, auksas yra pinigas jau 4 tūkstančius metų.
Taigi, aukso pabrangimas apie perkamąją galią sako tiek pat, kiek, pvz., smarkiai pabrangusi Japonijos jena. Ar tuo atveju, jei jena pabrangtų dvigubai, irgi reikėtų dejuoti dėl sumažėjusios perkamosios galios?Abejoklis wrote:Auksas yra ne vartojama prekė krepšyje, o istoriškai stabiliausias pinigas.
Kompiuterių žinoma turime daugiau ir geresnių nes technologijos juda pirmyn, ne taip kaip ekonominės teorijos ir praktika.
Ir taip, mes galime nusipirkti daugiau vartojimo prekių dėl tobulėjančios technologijos, t. y. augančio darbo našumo. Tai yra vienintelis variklis, didinantis perkamąją galią (ką ir sako ekonomikos augimo teorija – viena iš sparčiai besivystančių ir nuolat tobulinamų ekonomikos šakų, apie kurią Legionas, žinoma, nieko nėra girdėjęs). Taigi, kur konkrečiai problema?
Konkreti problema - augantis darbo našumas yra mitas ir statistinė apgaulė. Vis daugiau žmonių dirba neproduktyvų ir turtą naikinantį darbą (kareiviai, biurokratai, mokesčių inspektoriai, šnipai, profsąjungų funkcionieriai, centriniai bankininkai, profesionalūs bedarbiai ir pan. veltėdžiai)RB wrote: Ir taip, mes galime nusipirkti daugiau vartojimo prekių dėl tobulėjančios technologijos, t. y. augančio darbo našumo. Tai yra vienintelis variklis, didinantis perkamąją galią (ką ir sako ekonomikos augimo teorija – viena iš sparčiai besivystančių ir nuolat tobulinamų ekonomikos šakų, apie kurią Legionas, žinoma, nieko nėra girdėjęs). Taigi, kur konkrečiai problema?
Kompiuteriai atpigo, o cigaretės, benzinas, maistas, gydymas, mokslas ir karas pabrango, ir rezultate nieks neturtingesnis.
Net ir kompiuterius gamina ne vakarai, o kinai. ir jie neturi nei profsąjungų, nei sodros, o minimalus atlyginimas jei egzistuoja, tai tikrai konkurencingesnis nei vakaruose.
Net ir kompiuterius gamina ne vakarai, o kinai. ir jie neturi nei profsąjungų, nei sodros, o minimalus atlyginimas jei egzistuoja, tai tikrai konkurencingesnis nei vakaruose.
cigaretes pabrangintos specialiai kad zmones maziau nuodytusi ir butu sutaupyta mokesciu nuo ju gydymo.Abejoklis wrote:Kompiuteriai atpigo, o cigaretės, benzinas, maistas, gydymas, mokslas ir karas pabrango, ir rezultate nieks neturtingesnis.
benzinas yra isgaunamas is resursu (naftos) kuriu pasaulyje vis mazeja (nors konkreciai nezinoma kiek dar ju like). taciau jei zvelgsite i jav kur benzinas veik neapmokestintas papildomais mokesciais jo pabrangimas nera daug didsnis nei infliacija valstybeje.
maistas taip pat resursas gyventoju daugeja gyventojai turtingeja ir keicia vartojimo iprocius. tarkim kinijoj auga mesaedziu skaicius gausejant vidutiniajai klasei. tai reiskia kad 1kg mesos isgauti reikia 5-7kg augalines kilmes maisto (tarkim grudu) o plotai skirti agrokulturai veik nekinta nuo ankstesniu laiku.
gydymas ir karas reikalauja daug daugiau technologiju nei anksciau. tarkim pries 40m tomografijos aparatas buvo retenybe kas siandien kasdienybe o jo gaminimo kastus itraukiant i medicinos paslaugas mes gaunam paslaugos pabrangima. norit nebrangios medicinos vaziuojkit i baltarusija kur diagnostika bus 50 metu senumo bet uz tai ir senomis kainomis.
snekant apie karine technika tas pats jei lyginsit technologijas naikintuvo sios dienos ir 2 pasaulinio karo manau lengvai suprastumet kodel naikintuvu gamyba taip pabrango.
beje atominiu ginklu savikaina buvo daug didesne nei siandiena. anksciau ginklo gamyba buvo daug paprastesne nei siandien kuomet veik kiekviena sarvamuse galvute is nuskurdinto urano bei pats sviedinys technologiskai daug sudetingesnis.
palyginimui:
http://en.wikipedia.org/wiki/AGM-114_Hellfire
vs
http://en.wikipedia.org/wiki/Shell_(projectile)#History
na o nuo pasvarstymu (pasapalioniu) pereikim prie visisko tamstos bullshito:
http://www.acftu.org.cn/template/10002/index.jspNet ir kompiuterius gamina ne vakarai, o kinai. ir jie neturi nei profsąjungų, nei sodros, o minimalus atlyginimas jei egzistuoja, tai tikrai konkurencingesnis nei vakaruose.
http://en.wikipedia.org/wiki/All-China_ ... ade_Unions
alga
http://www.chinadaily.com.cn/china/2011 ... 921449.htm
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_mi ... by_country
sodraThe list below gives the official minimum wage rates in 197 countries and territories: 192 United Nations member states, plus the Republic of China (Taiwan), Northern Cyprus, Hong Kong, Kosovo and Western Sahara.
http://www.ukmin.lt/lt/veikla/veiklos_s ... Ekonom.htm
Darbdavys turi mokėti šiuos socialinius mokesčius už darbuotoją, kuris yra Kinijos pilietis: socialinio draudimo - 20 %
Kinijoje tik labai maža gyventojų dalis, maždaug kas šeštas kinas, yra įtraukta į Sodrą:
http://www.europeanbusinessreview.com/?p=1195China doesn’t have a complete social-security system. By 2007, only one-third of the urban population was covered by the social-security system. And for rural residents, most of them don’t have social security. And also in past years, the cost for education, for medication, for housing has increased quite rapidly—much more rapidly than GDP growth and income growth.