Shalies tai ne, bet JAV valdzia jau labai seniai bankrutavusi. Net visa nekilnojama JAV valdzios turta pardavus, tik kokie 2% valdiskos skolos pasidengtu. Isties oficialus bankrotas butu puiku. Vienu ypu 50 trilijonu skolu njusibrauktu.Undine wrote: Dėl aukštų palūkanų sumažės investicijų į ūkį. Dar labiau apmirs ekonomika. Galėsite išdidžiai skelbti svajonių šalies bankrotą.
Dėdė Semas ir jo doleriai.
Ne, ji nėra bankrutavusi, ji nemoki. Bankrutuotų, jei nebegalėtų susimokėti esamų skolų pasiskolindama dar daugiau pinigų. Bet nereikia pamiršti, kad ne tik valdžia yra prisiskolinusi begalę pinigų, bet taip pat ir privatus sektorius. Pakilusios palūkanos sudarys problemų visiems, ir įmonėms, ir fiziniams asmenims. Bankrutuos ne tik valdžia, bet ir dalis įmonių, žmonės neteks darbų, namų. Ir tik tada paskelbus JAV bankrotą gali būti nubrauktos likusios skolos. Žinoma, jeigu sutiks kreditoriai. Jeigu jums tai yra puiku, tai mums dar puikiau 
Beje, toks pats likimas lauktų ir su auksiniais pinigais. Dėl ilgalaikio neigiamo grynojo eksporto JAV nebūtų sukaupusi rezervuose aukso.
Beje, toks pats likimas lauktų ir su auksiniais pinigais. Dėl ilgalaikio neigiamo grynojo eksporto JAV nebūtų sukaupusi rezervuose aukso.
Dabar yra. Bet jeigu auksas būtų atsiskaitymo priemonė, vargu ar matytumLegionas wrote:Aukso Amerikoje yra. Maciau siandien krautuveje.Undine wrote: Beje, toks pats likimas lauktų ir su auksiniais pinigais. Dėl ilgalaikio neigiamo grynojo eksporto JAV nebūtų sukaupusi rezervuose aukso.
Pagrindinę priežastį jau minėjau aukščiau. Son, visi aukso dirbiniai labai daug kainuotų dėl didelės visuotinės aukso paklausos. Už laidą sumokėtum tiek aukso, kiek sveria laidas, plius kažkiek už darbą, įdėtą darant laidą.
Taip jau yra su pigiais pinigais is oro. Kam juos kaupti? Jei pinigai butu brangesni tai ir verslo praktika butu kitokia.Undine wrote: Beje, toks pats likimas lauktų ir su auksiniais pinigais. Dėl ilgalaikio neigiamo grynojo eksporto JAV nebūtų sukaupusi rezervuose aukso.
Aš jau sakiau – pasiimk mokyklai skirtą ekonomikos vadovėlį ir pasiskaityk, kokios yra tos defliacijos pasekmės. Ką darysime su sumažėjusia prekių ir paslaugų gamyba (kam gaminti daugiau, jei tai reiškia defliaciją, kainų kritimą ir tokias pačias pajamas su didesnėmis sąnaudomis), su nedarbu (algų sumažinimas visada yra sudėtingesnis nei jų padidinimas, be to prisideda jau minėtas gamybos mažėjimas, taigi, gamybai mažėjant žmonės atleidžiami, o naujų darbuotojų niekas nepriima), su nenoru investuoti (o kam, jei mano pinigai ir taip auga, o esant pakankamai didelei infliacijai net minimali investicinė rizika daro nepatraukliomis net labai pelningas investicijas)?Legionas wrote:Taigi sakiau: Investuok i pinigus. Pasidek piniga ant stalo ir ziurek kaip kyla jo verte. Neblogai, ar ne?
Ar tai tokius niekus raso mokyklu vadoveliai? Rimtai cia is vadovelio? Kaip baisu, mazes kainos! Kainos mazesnes, o sanaudos didesnes? Ir atvirksciai, matyt RB atrodo, kad visko kainoms kylant produkcijos savikaina mazeja. Taigi cia shudas is tikro, o ne argumentai , nematau ka ne komentuot. Paistalai marazmu rubrikai ir tiek.RB wrote: Aš jau sakiau – pasiimk mokyklai skirtą ekonomikos vadovėlį ir pasiskaityk, kokios yra tos defliacijos pasekmės. Ką darysime su sumažėjusia prekių ir paslaugų gamyba (kam gaminti daugiau, jei tai reiškia defliaciją, kainų kritimą ir tokias pačias pajamas su didesnėmis sąnaudomis
LoL tai pinigus tiesiog savaime patinka rankose laikyti ir jausti jų malonų svorį? Gal pinigų perkamoji galia yra svarbesnė, negu pats pinigų mediumas?Legionas wrote:Taip jau yra su pigiais pinigais is oro. Kam juos kaupti? Jei pinigai butu brangesni tai ir verslo praktika butu kitokia.Undine wrote: Beje, toks pats likimas lauktų ir su auksiniais pinigais. Dėl ilgalaikio neigiamo grynojo eksporto JAV nebūtų sukaupusi rezervuose aukso.
Bendrai paėmus jums RB jau tiksliai pasakė, jog jūsų siūlomi variantai ir "teigiami" dalykai visai tokiais nėra (išskyrus aišku labai siaurą egocentrinį požiūrį).
Taigi defliacijos atveju jūs turėsite afigennai vertingus ir gerus pinigus už kuriuos nebus ką pirkti, nes žmonės uždirbs daugiau nieko negamindami/nekurdami paslaugų. Taigi be siauro tvirtinimo: kris kainos. Dar turėkite ir omenyje: mažės prekių.
Jeigu bus prekiu trukumas, tai pinigai pigs, o prekes brangs. Taigi, nematoma rinkos ranka viskuo pasirupins, nepergyvenk.aivaras wrote: Taigi defliacijos atveju jūs turėsite afigennai vertingus ir gerus pinigus už kuriuos nebus ką pirkti, nes žmonės uždirbs daugiau nieko negamindami/nekurdami paslaugų.
Tai kodėl nepasitikite kad rinka viską išspręs infliacijos atveju? Norint iš infliacijos pasipelnyti konkrečiai jums, tereikia pinigus pakeisti į likvidų turtą (kurio vertė didėja) arba užsiimti prekyba.Legionas wrote: Jeigu bus prekiu trukumas, tai pinigai pigs, o prekes brangs. Taigi, nematoma rinkos ranka viskuo pasirupins, nepergyvenk.
Taigi kodėl Tada infliacija jūsų manymu yra daug blogiau už defliaciją. O tiksliau kodėl manote kad situacija kai turtėją pasyvųs asmenys (kurie nieko nedaro) yra teisingesnė negu kai turtėja aktyvūs?
1. Net jei tarsime, kad visa tai yra teisinga, tai niekaip neišsprendžia mano minėtos problemos dėl gamybos augimo sulėtėjimo. Net jei pusiausvyra nusistovės, ji nusistovės taip, kad gamybos augimas bus lygus pinigų kiekio augimui. Net laikant, kad visas iškasamas auksas bus naudojamas pinigams dengti (o ne, pvz., elektronikai ar juvelyriniams dirbiniams), tai reikš, kad pasaulinis BVP augs vos 1,5 procento per metus, t. y. gerokai lėčiau nei dabar, ir šis rodiklis nuolat mažės.Legionas wrote:Jeigu bus prekiu trukumas, tai pinigai pigs, o prekes brangs. Taigi, nematoma rinkos ranka viskuo pasirupins, nepergyvenk.
2. Visi, kalbantys apie „savaiminį rinkos susibalansavimą“ patogiai pamiršta vieną detalę. Net jei laikome modelį teisingu, rinka pasiekia ekvilibriumą per pakankamai ilgą laiką (mikroekonomikos pagrindai, dėstomi pirmame kurse). Kiek yra tas pakankamai ilgas laikas? Cituojant Dž. M. Keinsą „In the long run we are dead“. Man nusispjauti, kad po 200 metų rinka pasieks ekvilibriumą, jei visą savo gyvenimą pragyvensiu nuosmukio sąlygomis.
3. Ar tikrai rinka pasieks ekvilibriumą? Tai tik hipotezė, ir nepatvirtinta hipotezė. Mes nežinome, ar rinka sustos ties ekvilibriumu, ar svyruos aplink jį. Mes net nežinome, ar svyravimo amplitudė be galo mažės. Mes nežinome svyravimo periodo (kaip jau minėjau, man nusispjauti į rinkos susibalansavimą, jei tai įvyks tolimoje ateityje). Mes nežinome, ar rinka gali priartėti prie ekvilibriumo atsižvelgiant į nuolat pasitaikančius veiksnius, kurie rinką išbalansuoja – jei tokie veiksniai pasikartoja dažniau nei periodas, reikalingas rinkai pasiekti ekvilibriumą, rinka ekvilibriumo nepasieks. Įsivaizduok supynes, kurias kažkas vis stumteli anksčiau, nei jos sustoja vietoje (naujai atrastos aukso atsargos, nauja auksui imli technologija, staiga į madą atėję masyvus auksiniai papuošalai arba sukurta efektyvi technologija auksui iš jūros vandens išgauti).
Nežinau. Formaliai JAV federalinis rezervų bankas lyg ir nepriklauso nuo JAV vyriausybės, tačiau jo veikla, naujų pinigų emisijos klausimai, bent jau man, dėl to netampa mažiau įdomūs.son wrote:skamba kaip konspiracijos teorija.. bet isties man idomu pasidare kokie yra jav federalinio banko isipareigojimai? ir kas ji reguliuoja?
Tai, kad JAV dolerių kiekis užsienyje, ilgą laiką didėjo, yra faktas, nes suvesti šį didėjimą tik į pinigų multiplikatoriaus efektą ir žmonių su pinigais emigraciją neišeina. O tai reiškia, kad JAV palikdavo pinigai, kurie buvo išmainomi į prekes. Kitaip sakant, tai rodo JAV prekybos deficitą, t.y. gėrybių siurbliavimą į šalį už savo "popieriukus".
Tikrai nebandau čia išvesti kažkokios konspiracijos teorijos. Noriu tik geriau suprasti šiuos dalykus, dėl to ir išsakiau savo pastebėjimus. Kaip žiūrėti šį reiškinį, kaip jį interpretuoti, kokias pasekmes jis turi JAV ar pasaulinei ekonomikai ir pan., aš ir pats dorai nežinau, dėl to jį ir iškėliau.
Na, tas nepriklausymas sąlyginis. Valdančiąją tarybą skiria prezidentas.Svetimas wrote:Nežinau. Formaliai JAV federalinis rezervų bankas lyg ir nepriklauso nuo JAV vyriausybės, tačiau jo veikla, naujų pinigų emisijos klausimai, bent jau man, dėl to netampa mažiau įdomūs.
O neigiamas (smarkiai neigiamas) JAV užsienio prekybos saldo – jokia paslaptis, tai labai gerai žinomas faktas kiekvienam, kas nors kiek ta tema domėjosi
Juk paaiskinau. Todel, kad pinigu infliacija leidzia pinigus spausdinantiems monopolistams tiesiog prisispausdinti sau pinigu ir uz juos susipirkti dali visuomenes turto, kitu zmoniu santaupas nuvertinant.aivaras wrote: Taigi kodėl Tada infliacija jūsų manymu yra daug blogiau už defliaciją.
Tai ta pati zala, kaip ir bet kuriuo pinigu padirbinejimo atveju.
Šaunu, kad tu tai žinai. Tačiau paspekuliuoti apie šį faktą, manau, irgi būtų įdomu. Pvz.: Kokią paspirtį JAV ekonomikai šis reiškinys davė/duoda? Kiek JAV tai naudinga? Kiek naudinga šalims, kurioms JAV doleriai atrodo patrauklūs? Kokią stategiją Federalinis Rezervų bankas (fedas) galėtų būti numatęs prieš JAV dolerių grįžimą į šalį? Arba kokios strategijos iš vis įmanomos?RB wrote:O neigiamas (smarkiai neigiamas) JAV užsienio prekybos saldo – jokia paslaptis, tai labai gerai žinomas faktas kiekvienam, kas nors kiek ta tema domėjosi
Last edited by Svetimas on 2008-01-05 19:23, edited 1 time in total.
Ne, nerodo. Pamirsti investiciju srautus i JAV ir is JAV. Pvz. amerikonai turi susitaupe virs 17 trilijonu pensijoms, is tos sumos trilijonai investuoti uzsieniuose.Svetimas wrote: kad JAV palikdavo pinigai, kurie buvo išmainomi į prekes. Kitaip sakant, tai rodo JAV prekybos deficitą, t.y. gėrybių siurbliavimą į šalį už savo "popieriukus".