sovijus wrote:Tai, kad kreipiasi tvarkoj, bet, mano nuomone, jei nėra melagingos info apie privatų asmenį skleidimo, tai teismas neturėtų nagrinėti, ar bent jau nepatenkintų tokių skundų.
Na žinai, jei manai, jog "žydai sukėlė finansinę krizę" nėra melaginga informacija, kuri galėtų pakenkti pavyzdžiui bankuose dirbančių žydų reputacijai, o tik nuomonė, tai labai jau didelius reikalavimus tai "informacijai" keli. Atrodo, kad Šustauskas turėjo vos ne statistiką suklastoti ar dar ką. Realiai už tokius abstrakčius pasakymus-"nuomones" kaip "Zuokas vagis" turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
sovijus wrote:Man atrodo, tu šiek tiek atsietai į situaciją žiūri, kai kurių žmonių akimis žiūrint - tu esi radikalas ir tokiem kaip tu nutildyt reikalingi "minimalūs žodžio laisvės suvaržymai". Kažkodėl visą laiką tokiais atvejais galvojama tik apie ten kitų radikalų užtildymą, ten kitų "durnų" žmonių gerovę. O ką, jei šiek tiek asmeniškiau pažvelgsim? Jei tu iš tikrųjų taip manai, kaip rašai, tuomet turėtum sutikti, kad kažkoks kitas žmogus turi pakankamai kompetencijos nuspręsti ką tu gali skaityti, matyti ar girdėti... Aš asmeniškai nemanau, kad Žemėje yra kitas primatas, kuris galėtų už mane spręsti, kokias idėjas aš galiu girdėti. Aš noriu perskaityti "Mein Kampf", aš noriu išgirsti, ką turi pasakyti Murza, Tomkus, aš noriu perskaityti D. Irvingo knygas ar manai, kad valstybė turi teisę man tą uždrausti? Tau uždrausti? Jei suteiki kažkam kitam teisę už tave spręsti, kurios idėjos yra durnos, o kurios - ne, visad rizikuoji, kad tokiomis gali būti palaikytos tavo idėjos ar idėjos, su kuriomis norėtum susipažinti. Kitaip tariant, tokiais atvejais varžoma ne tik kito žmogaus teisė pareikšti savo nuomonę, bet ir tavo teisė tą nuomonę išgirsti. Jei kažkas uždraudžia reikšti nuomonę, jis taip pat uždraudžia ir ją išgirsti.
Bet juk šis tavo išdėstytas požiūris taip pat gana atsietas nuo bendresnio vaizdo. Juk nemanai, kad Žemėje yra kitas primatas, kuris galėtų už tave spręsti, kaip tau reikia elgtis?
Nori žudyti ir žudai, kas tau kažkokie popiergaliai vadinami teisės aktais ir taip toliau? Juk čia klasikinė valstybės prievartos pateisinimo problema - galima tomus knygų prirašyti įrodinėjant, kaip man niekas neuždraudė žudyti ar skaityti Mein Kampf ar priešingai - kodėl šie draudimai yra pateisinami. Kitaip tariant jei jau meti pirštinę valstybės prievartos mechanizmui, tai tėkšk per visą veidą, o ne tik per skruostuką
. Man keistai atrodo tik tai, kad taip fetišuoji žodžio laisvę, juk asmens veiksmų laisvė kur kas labiau varžoma. Negi už ją neverta kovoti? Tavo įvardintais draudimų pavojais pagal analogiją galime sėkmingai argumentuoti siekdami dekriminalizuoti bet kokią gyvenimo sritį. O tuomet jau visai nebeaišku, kam tie įstatymai, jei niekas nėra kompetentingas nustatyti teisių ir pareigų. Tad į nevaldomą žodžio laisvę kaip ir į kitas sritis reikia žiūrėti ne per asmeninę varpinę, bet kaip į abstraktų reiškinį, kuris, mano nuomone, kaip jau sakiau, pats a) savaime yra blogas ir b) gali sukelti sunkių padarinių, tad tenka kriminalizuoti.
O iš asmeninės pusės tai galiu paliudyti, jog man nepatinka, kad Mein Kampf negalima spausdinti ar kad žodžio laisvės apribojimų tikslai, mastas ir svarbiausia ribos, mano nuomone, retai kada teisingai suprantamos.
sovijus wrote:Taip, ir ne kartą esu sakęs, riba ten, kur prasideda prievarta - tiesioginis raginimas susidoroti su žmonėmis, kėsintis į jų turtą. Kur Šustausko žodžiuose tas buvo? Tomkaus, Murzos? na, ne viską esu girdėjęs ir skaitęs ką jie sakė, bet kiek esu, tai niekur grasinimų susidoroti ar raginimų imtis prievartos nemačiau.
O kodėl ten riba? "Žydai mazgotės" gali sukelti tokius pat smurto priepuolius, kaip ir "Žudykime žydus".