Prieš pradedant šneką, būtina suvokti, jog didžioji dauguma disponuojamų statistinių duomenų yra nulemti kultūrinių dalykų, t.y. lytinės segregacijos.
Tarkime, tik 10 moterų yra mokslinių Nobelio premijų laureatės (neskaičiuojant taikos ir literatūros). Visiškai akivaizdu, jog tai nulemta dviejų priežasčių:
1.baisingos diplomuotų specialistų lytinės disproporcijos. Remiantis JAV statistika (JAV švietimo departamento/"ministerijos" duomenimis), aukštojo mokslo diplomus įgijusių asmenų lytinis pasiskirstymas susireguliavo į nediskriminacinį* tik apie 1980-1985 metus. http://www.natcom.org/nca/Template2.asp?bid=352
2. Ribotos galimybės moterims užimti vadovaujančias pareigas. Čia padėtis nors ir taisosi, bet iki šiol diskriminacinė.
* Nediskriminacinis aukštojo mokslo atveju nereiškia 50/50 proc. Čia kaip neteisingo duomenų interpretavimo pavyzdį galima pateikti Igno Brazausko straipsnį:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=10905967
Realybėje, viskas atvirkščiai - tai būtent moterų diskriminacijos rezultatas. Vyrai turi kur kas daugiau galimybių gauti gerai apmokamą darbą ar įgyti specialybę ir be universitetinio ar jokio diplomo, ir šią galimybę dažniau išnaudoja. T.y. disproporcija atsiranda jau tarp brandos atestatą gaunančių, iki 1999 metų ši disproporcija buvo itin ryški:
http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1337
Taigi, lyg ir viskas OK, moterys gauna tiek pat ir daugiau daktaro diplomų, barjerai trukdantys užimti vadovaujančias pozicijas griaunami. Tereikia laukti, kol specialistės įgis pakankamą įdirbį ir pasipils Nobeliai moterims visose srityse.
O tai kad ne, ne visose
. Kone visose srityse diplomuotos moterys pasivijo ir vietomis pralenkė vyrus (JAV statistika- socialiniai mokslai, psichologija). Bet lieka kažkokia juodoji skylė - IT.Juodoji skylė - IT, kur dingo moterys?
Čia yra visiškai neaiški disproporcija. 2001 JAV moterys įgijo tik 17.5% aukštojo kompiuterių mokslo diplomų. Šie duomenys visiškai nekoreliuoja su bet kokių kitų specialybių studijom.
http://campus.murraystate.edu/academic/ ... erence.doc
Turime tokias žinias:
Tyrimai atlikti su vaikais dar 1977 ir 1982 metais rodo, jog tiek berniukai tiek mergaitės turi vienodus gabumus analizuoti, matematikai ir programavimui. (žr. ten pat)
Kodėl merginos nesirenka IT?
Merginų neįstengia/nesistengia sudominti?
Menkai tikėtina, jog dėl kultūrinių klišių - t.y. mokyklinio amžiaus mergaičių net nebandoma sudominti IT. Bet tą pati problema buvo/yra dar daugelyje sričių - fizika, chemija, architektūra..
Merginas kažkas atbaido?
Tame pat pranešime yra pateikiamos prielaidos, kas merginas gali atbaidyti:
Atribucijų teorija. Sėkmės ir nesėkmės konkrečioje veikloje motyvuoja teigiamai arba neigiamai asmenį tęsti šią veiklą. Yra pastebėta, jog vyrai susidūrė su nesėkme dirbant kompiuteriu, linkę kaltinti programinę įrangą, kompiuterį ar "durną" dėstytoją, bet ne save. Moterys, gi, skirtingai yra perdėm savikritiškos. T.y. vyrai išvengia neigiamos motyvacijos.
Savęs vertinimas. Tai ta pati atributinė savęs motyvacija, tik iš kito galo. Pastebėta, jog vyrai kur kas dažniau nei moterys savo gabumus vertina gerai. Tai irgi motyvuoja teigiamai, pasitikint, pasiekiami geresni rezultatai.
IMHO: šios dvi prielaidos ne itin įtikinančios. Tokias pat sąlygas galima aptikti ir kitose srityse: toje pat chemijoje.
Lieka paskutinė prielaida, kuri man atrodo labiausiai tikėtina:
Moterims trukdo socialumas, stipriau išreikštas poreikis bendrauti. Pastebėta, jog kiurksojimas prie monitoriaus valandų valandas, ar net paras, kas vyrams dažnai yra priimtina, moterims sukelia diskomfortą, izoliuotumo pojūtį. (žr. ten pat).
Peršasi išvada: tam kad išvengtume ekonominių problemų dėl IT specialistų stygiaus, mergaites ar merginas reikėtų prie vieno kompiuterio sodinti grupėmis, ar sukurti grupinio darbo kompiuteriais mokyklinę/universitetinę metodiką ?
, nes pasaulis priklauso agresyviems baltuju rases vyrams ir dar jauniems, o moterys, vaikai ir seneliai daugeliu atveju lieka antrarusiais pilieciais
