* Kova su terorizmu
* Tėvynės garbė
* Patriotiškumas
* Tėvynės labui
* Vartotojų interesai
* Pilietiškumas
* Tautinės vertybės
* Religinės vertybės
* Dvasinės vertybės
* Ateitis (vardan ateities)
* Vardan dievo..
Ir taip toliau, galima tęsti ir tęsti, dar įtraukiant konkrečius laikmečius ir konkrečias valstybes. Viskas, kas išvardinta, yra arba abstrakčios sąvokos (vartotojų interesai), arba apskritai tuštybių tuštybė (patriotiškumas). Tačiau tai, deja, yra pagrindiniai politikų argumentai vienam ar kitam sprendimui pateisinti. Gal jie laiko mus kvailiais? Taip, jie teisūs - didžiajai daugumai šie argumentai/pateisinimai yra tokie įtikinami, kad griebia už pačios širdies. Net nebesvarstoma, ar ištiesų tam tikras veiksmas atitiko, tarkim, tėvynės garbę (jei jau pačią sąvoką imt už gryną pinigą). Ne, užtenka pareikšt, kad, pvz, Irako bombardavimas yra kova su terorizmu, mitingas prie seimo - pilietiškumas, o ES kliudys tautinėms vertybėms - ir dažnam to pakanka, kad piestu stotų už(prieš) idėją.
Tai nėra taip baisu, kaip atrodo. Tai yra dar baisiau, nes dauguma šių "šūkių" nepakeisti gyvuoja tūkstantmečius. Vartotojų interesai tikriausiai yra naujas, tačiau iš esmės irgi senas - tik nauju apvalkalu.
klausimas būtų - kodėl?