1.
1) Apie nemokamą būtinosios pagalbos suteikimą JAV nebeprisikalbėk ir bent jau wiki pasiskaityk -
http://en.wikipedia.org/wiki/Health_car ... ted_States . Ten gydo privačios ligoninės, neturi draudimo - VISKAS mokama.
Ir kol kas visose socialistinėse valstybėse sveikatos apsauga visada buvo absoliučiai nemokama, nebesvaik su tokiais teiginiais kaip "jau prabanga, kurios ir komunizme nebus".
Jei čia turėjai kita prasme sveikatos draudimą, tai galbūt nesiorientuoji apie ką eina kalba. JAV sveikatos sektorius visiškai privatizuotas ir jei neesi apsidraudęs, tai tau reikia mokėti milžiniškus pinigus už gydymą ir t.t.. Aišku, kaip taisyklė, į priekį. Aišku, kadangi draudimas
privatus, tai netgi tau turint sveikatos draudimą kompanijos ieško "kabliukų" ir visada stengiasi kuo mažiau kompensuoti, dažnai tau vis tiek tenka mokėti už gydymą. Na ir jei visai neturi draudimo ir tau kažkas atsitiko ir paguldė į ligoninę, tai šiais laikais būna kitąsyk tiesiog išmeta į gatvę, nes ligoninės bijo, jog išgydys ir neturėsi pinigų susimokėt už gydymą. Visa tai ir dar daugiau gali pamatyti Michael Moore dokumentiniame filme "Sicko".
Šiuo metu Obama bando prastumti, kad būtų panašus socialinis draudimas į tą, kuris dabar yra Lietuvoje (sovietinis palikimas, kurį patys lietuviai dabar nori naikinti).
Dėl Korėjos, tai išties daug mėšlo per televiziją kalba. Iš vis įdomu pagal kokius duomenis nustatomi tam tikri duomenys apie Šiaurės Korėją, kai dažnai vienintelis šaltinis - Šiaurės Korėjos valdžia, juk daugumoje sričių daugiau ten niekas statistikos ir t.t.. neveda, tuo tarpu vakarai iš kažkur turi savo statistiką. Tarp kitko yra dar toks "nereikšmingas" faktas, jog badas prasidėjo 1994 metais, po to, kai JAV inicijavo Korėjai ekonominį embargo ir šalis
buvo izoliuota nuo likusio pasaulio. Pati KLDR niekada neatsiskyrė nuo pasaulio ar pan (kaip tai rodo per TV), ji buvo atskirta. Tokia anekdotinė situacija - JAV inicijavo embargą, sukėlė badą, tada pradėjo teikti pagalbą "badaujantiems vaikams". Bet taip istorijoje ne pirmą kartą, ir toli pavyzdžių dairytis nereikia, užtenka pažiūrėti į išgriautą Iraką ir teikiamą pagalbą Afganistanui.
2. Tai vadinama išsiknisinėjimu. Visų pirma 100% žmogus dirbs todėl, kad yra daug didesnė tikimybė, jog galės užsiimti savo mėgstama veikla. Bet
siekti maksimumo, o nustatyti jį, aišku, labai sunku, kol kas dar nėra tobulos sistemos, tačiau ši nėra antagonistinė ir bet kokiu atveju pačiam darbininkui nauda žymiai didesnė, negu kapitalistinėje sistemoje.
3. Kaip nustatysiu? Visų pirma išklausysiu ką tie alkanieji turės pasakyti, argumentus ir pan, atsižvelgsiu į amžiaus grupę, pavyzdžiui, vaikui ar senukui maistas svarbiau nei vyriškiui.
Dėl naudos tu paprasčiausiai nesuvoki, kad esant tikram kolektyviniam darbui, esant tikrai bendruomenei (ne taip, kaip TSRS, kur darbininkai buvo atskirti nuo savo darbo produkto) jau iš tiesų objektyviai nebefunkcionuoja kapitalistinė sąmonė. Tu vis dar įsikandęs kapitalistinį Adamo Smito "visi siekia naudos". Galų gale jei realiai pažiūrėtum ką veikia dailininkai, tai daugelis menininkų yra grynų gryniausi anarchistai ir jiems net nešautų galvon tokia eksploatatoriška idėja piešti to portretą, kuris pasiūlys daugiausiai. Bandai kapitalistines normas ir rinką pritaikyti ten, kur to tiesiog nėra.
http://www.youtube.com/watch?v=PueE7o_uG3Q ,
http://www.youtube.com/watch?v=TFYdVfp9Nj0 . Čia svarbios ištraukos, tame filme (jis yra kapitalizmoistorija.org) rodomas ne vienas anarchistinės darbininkų saviveiklos pavyzdys, aiškinama, kaip tai veikia ir t.t.. ir paliečia ir tą "naudos" klausimą, kurio iš tiesų praktikoje tiesiog nekyla. Nes ekonomika paremta KOLEKTYVU, tu esi KOLEKTYVO dalis, tu kartu su KOLEKTYVU tiesiogiai valdai gamybos priemones - matematiškai geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai tu sieki naudos sau ir kolektyvui. Ir net jei imti prielaidą, kad darbininkas bukas ir nesuvokia, kaip veikia tokia įmonė... Na, kad jis dirbdamas ten nesuvoktų, kaip veikia, turi būti mažų mažiausiai protiškai atsilikęs. PAŽIŪRĖK nuorodas. Dar geriau būtų , jei pažiūrėtum visą filmą.
Kapitalizmas
3.1. Nekonkrečiai kalbi. Kokie tyrimai? Kaip jie pritaikomi gamyboje? Iki šiol drabužiai, kuriuos nešioji (jei jie korporacijų gamybos), greičiausiai pasiūti rankomis.
Vienintelė stambi korporacija kuri oficialiai neva pradėjo investuoti nebe į pigią darbą jėgą, o į technologijų ir darbo jėgų kėlimą yra Apple (ši reklaminė kampanija pavadinta "fair trade"). Tačiau akivaizdu, kad tai tik reklama.
O šiaip tai kapitalistai net neslepia savo investicijų ne į modernias technologijas, o į pigią darbo jėgą -
http://www.youtube.com/watch?v=cOI0V4kRCIQ
Beje, jei ką, naujų telefonų modelių išradinėjimas ar net vaistų nuo vėžio sukūrimas nėra gamybos jėgų , gamybos technologijų, tobulinimas. Tačiau ir tai turėjome straipsnį -
http://kapitalizmoistorija.org/straipsn ... ies-moksla kuris nurodo kaip kitąsyk kapitalizmas trukdo tiesiog technologijų tobulinimui.
Šiaip čia tikrai absurdiška - išaiškinau tau visą ekonominį mechanizmą, kodėl apsimoka investuoti į pigią darbo jėgą labiau, nei į technologijas, tu į tai atšauni tik "konkurencija spaudžia tobulinti" ir viskas. TU nesugebi paaiškinti kaip tavo laisvoji rinka skatina tobulėjimą. Realybė tokia - ne tik konkurencingesnė įmonė ta, kuri turi pigesnės darbo jėgos (šitaip daug lengviau sumažinti kaštus), bet ir konkurencinėje kovoje LAIMI prieš kitas, ir palaipsniui nelieka konkurencijos, tai kam dar tobulinti technologijas? Teoriškai vis dar nepagrindei gamybos jėgų kėlimo stimulo.
3.2. Kam naudingas bankrotas? Atsiranda bedarbiai, darbo jėga prekė - taigi, padidėjus pasiūlai, sumažėja darbininko darbo užmokestis, didėja pelnas. Visuomenei naudinga? Visuomenės dauguma yra proletarai, t.y. samdomieji darbininkai, jie uždirbs mažiau ir tikrai gaudami mažiau pinigų negaus daugiau prekių. Tai naudinga tik valdančiajai mažumai.
Dabar sakai kad bankrotai gerai, nes kai Japonai juos bandė stabdyti, tai baigėsi absurdu. Vėlgi išlenda, kad mąstai siauruose kapitalizmo rėmuose, aš nesiūlau "prievartauti" šitą sistemą, ji yra iš pamatų klaidinga ir jos niekas neišgelbės, ją reikia keisti iš pamatų. Jos galiojimo laikas baigėsi.
4. Tai kad paėmei kraštutinumą. Aš tau kitą pavyzdį galiu pasakyti - aš pats asmeniškai svajoju gyventi Graikijoje, mano draugei labai patinka Skandinavija, o štai mano kaimynai iš vis Lietuva patenkinti. Tai geriau įrodyk, kad žmonės mieliau gyvens Graikijoje negu Skandinavijoje.
5. Visų pirma kartojau ir kartosiu, tavo viena iš kertinių problemų, kad "išsivysčiusio kapitalizmo" valstybes atskiri nuo atsilikusių, nors iš tiesų tai viena ekonominė erdvė. Kur daugiau karaliaus šalininkų buvo britų imperijos laikais, Londone ar Indijoje? Kur daugiau liberalizmo šalininkų buvo, Anglijoje ar JAV?
Kapitalistinės Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalys yra skurdžios todėl, kad iš jos darbo gyvena "išsivysčiusios" .
Akivaizdu, kad jų populiarumas vis mažėja.
Tau labai daug kas akivaizdu, tačiau kur argumentai? Kur skaičiai?
Lietuvoje daugelis vyresniojo amžiaus žmonių gimė ir užaugo valstybėje, kur nebuvo kapitalizmo, konkurencijos, kur buvo nusprendžiama, kokie yra žmonių poreikia ir kiek ko jiems reikia pagaminti. Ir kai atėjo galimybė gyventi kapitalizme, permainų jie nebijojo, priešingai, kovojo dėl jų. Akivaizdu, kad tavo idėjos vėl prieštarauja realybei
Tarybinėje ekonomikoje, jei nepastebėjai, buvo akivaizdūs rinkos dėsningumai, tačiau kapitalisto vaidmenį atliko valstybė. O TSRS "bankrotą" lengvai galima sulyginti su tokių įmonių kaip Panevėžio "Ekranas" bankrotu, kai atrodo krachas, bankrotas, o realiai pasirodo jį inicijavo patys savininkai ir dar iš to pasipelnė.
. Ir su manim diskutuoti ilgai tenka ne todėl, kad aš nesuprasčiau anarchizmo idėjų. Aš jas gan neblogai išsinagrinėjau dar tada, kai tu, ko gero, po stalu stačias tilpdavai.
Tu jas ne tik labai silpnai dar supranti, bet ir duočiau ranką nukirst, kad nesi nuo pradžios iki pabaigos skaitęs nei vieno rimtesnio anarchisto knygos. Bent jau labai maža tikimybė to.