Ekonominės erezijos

[Hubertas]

mano autoritetas yra kubiliaus vyriausybė , kadangi ji didina mokesčius. britų vyriausybė - autoritetas son'ui. tačiau nesiryžtu vertint ar jie pasielgė gerai ar ne, paprasčiausiai tai lietuvai netiktų dėl skirtingų šalių galimybių skolintis ir pan.

[Legionas]

Paprasciausia butu jei valstybes oficialiai bankrutuotu ir nekvarsintu galvos zmonems su mokesciu kaitaliojimais, piniu spausdinimu, reguliavimais ir panasiom nesamonem.

[son]

ta pačia dvasia ir pratęsk: kiek, tavo ar tavo ekspertų skaičiavimais, per paskutiniuosius metus būtų padidėjęs lietuvos biudžetas, jei kubilius būtų sumažinęs tiek ir aniek procentų mokesčius. ir kaip skaičiavote, į kokius faktorius atsižvelgėt, tada galėsim palyginti su tuo ką dabar turime. prie to pačio parašyk kiek naktų jūs praleidote, kol tai suskaičiavote. primenu tavo teiginį dėl kurio čia tave aš ir kamantinėju:

mokesciu kelimas nedidina biudzeto..

na taip "manes ir mano ekspertu" tauta neisrinko jiem atstovauti. tad neleidziu tam naktu ir dienomis turiu laiko lyginti valstybes kurios per krizes elgiasi vienaip o ne kitaip. si krize ne pirma ir nepaskutine. tai ka daro jusu nuomone "zlungantys" britai siandien jau buvo daryta ne karta per praejusias krizes ir tai gan neblogai pasitvirtino.
tai ka daro kubilius taip pat meginta taktika tik ne visur tai atnese sekme o daug dazniau vadinamaja "depresija".
kad jusu pasakymu neilysti beboostinant i 200proc. skolas reikia zinoti kur yra ribos ir kuomet yra laikas kam taikyti.
kiek lietuvoj butu pavykes kitoks zingsnis sunku nuspeti. mano supratimu net ir kilus krizei reikejo pirmiausia karpyti islaidas o ne pulti keisti mokesciu. butu uzteke panaikinti buvusias pvm lengvatas taciau pati pvm reguliuoti kaimyninio konkurencingumo principu. nes es i tai ziuri gan tolerantiskai (ribos 15-30%) tad nesukeliant pvm tom prekem kuriom pvm yra mazesni gretimose kaimyninese es valstybese manau bent pusmeciui butu lietuvoje issaugota nemazai verslo sriciu (pagr. maisto pramone) ir darbo vietu.

tada buvo nukritęs zloto kursas, dabar pakilo ir niekas jau nevažiuoja.

zlotas pakilo.. tiksliu duomenu kaip ir nera kiek tai leme klientu sumazejima is lietuvos bet lenkai vis dar dziaugiasi lietuviais.
http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=30283233 kaip ir nuo seno baldai statybines medziagos bei maisto produktai vis dar paklausus pirkti is kaimynines lenkijo nors lietuvoj visa si pramone buvo pakankamai isvystyta tik viena nakti tapo per brangu atlaikyti konkurencija vietos rinkai.
beje jusu nuomone tai kad ivesti papildomi mokesciai skaitmeniniams produktams kuriu didzioji dalis lietuvoj negaminami o ivezami is uzsienio cia tik perparduodami (jau taip uzkelint kaina) nesuzlugdys ju prekybos lietuvoj kai internetu jau dabar pigiau pirkti ir apmoketi atsisiuntimo islaidas. na taip mokesciai pucia biudzeta ir negriauna verslo uz tai britai deklaruoja islipe is recesijos ir jaudinasi tik del to jog "vangiai" o lietuviu biudzetas taip pucias kad gyventoju mazeja desimtimis tukst.

[son]

šitą pievą galima rasti ir http://www.telegraph.co.uk/finance/fina ... udget.html :

The VAT reduction will be the main plank of Mr Darling's "fiscal stimulus" to be announced in his pre-Budget report (PBR) tomorrow, the total cost of which is likely to be up to £20 billion.

buvo sakoma, jog tai truks bent metus, nežinau kodėl užsikabinai būtent ant trijų metų. o lietryčio straipsnio senumas, atsižvelgiant į mūsų su son diskusijos kontekstą, didelės reikšmės neturi, kadangi son teigė, jog mokesčių kėlimas biudžetą mažina, o leidimas - didina, aš pateikiau GB pavyzdį, kur vyriausybė mažindama mokesčius jau planuoja kiek dėl to patirs nuostolių, kas reiškia: mokesčiai - žemyn, pajamos - taip pat.

is kur pas jus meile nekrologiniem str. Published: 7:23PM GMT 22 Nov 2008 ?
sumazino pvm. prisiskolino boostinimui. is recesijos jau islipo o svaro kursui kritus UK eksportas soktelejo. kai prasidejo "vangus augimas" pradejo svarstyti kaip atsiimti ta ka sukiso bet per daug nenuskriaudziant visuomenes. lietuvoj recesija baiges?

http://news.bbc.co.uk/1/hi/business/10092145.stm

[Legionas]

is recesijos jau islipo o svaro kursui kritus UK eksportas soktelejo.

Depresija nesibaige, o dar tik prasideda. Japonijoje depresija jau vyksta 20 metu su reguliariom recesijomis, ir sviesos tunelio gale nera. DB dar tik pradejo ta zombiska etapa.

[son]

is recesijos jau islipo o svaro kursui kritus UK eksportas soktelejo.

Depresija nesibaige, o dar tik prasideda. Japonijoje depresija jau vyksta 20 metu su reguliariom recesijomis, ir sviesos tunelio gale nera. DB dar tik pradejo ta zombiska etapa.

na jus valstybiu pabaiga jau seniai pranasaujat nenaujiena cia niekam

beje dekui hubertui uz nuoroda i bloga isties primine tai ka skaitinejau jau gerokai pries metus laiko. man is sio blogo kilo vienas klausimas is kur autorius numate kad tvf devalvuos lita? latviam to neatsitiko tvf latviam liepe vykdyti panasia (truputi grieztesne) islaidu karpymo politika kaip lietuvai taciau suteike daug pigesne paskola nei lietuvos vyriausybe gavo is "kanalu". tad ateities kartom uzkrove mazesne mokesciu nasta o t.y. leis buti ateity konkurencingesniem.

[Hubertas]

tai ka daro jusu nuomone "zlungantys" britai siandien jau buvo daryta ne karta per praejusias krizes ir tai gan neblogai pasitvirtino.

na taip bet tai dėl to, kad tai skirtingos svorio kategorijos šalis. lietuvai tas, manau, netinka. galbūt, galėjo konkurencingom prekėm ir galėjo mažaiu mokesčius pakelkt.

zlotas pakilo.. tiksliu duomenu kaip ir nera kiek tai leme klientu sumazejima is lietuvos bet lenkai vis dar dziaugiasi lietuviais.

aš rėmiaus šituo straipsniu http://vzinios.lt/straipsnis/2010/03/08 ... i_Lenkija2
manau vistiek tendencija tokia, kad zlotas dar stiprėja ir lietuvių vis mažėja.

beje jusu nuomone tai kad ivesti papildomi mokesciai skaitmeniniams produktams ...nesuzlugdys ju prekybos lietuvoj

šito nežinau, nesusipažinęs su skaitmeninių produktų rinka.

na taip mokesciai pucia biudzeta ir negriauna verslo uz tai britai deklaruoja islipe is recesijos ir jaudinasi tik del to jog "vangiai" o lietuviu biudzetas taip pucias kad gyventoju mazeja desimtimis tukst.

na kitais metais ir lietuvai jau 3,2 proc. augimas žadamas. lietuva per krizę grįžo į savo vietą, nes per lengvametį buvo iškilus ant skolintų pinigų. lietuvai dar augti ir augti, kol pasivys angliją.

[Hubertas]

is kur pas jus meile nekrologiniem str. Published: 7:23PM GMT 22 Nov 2008 ?
sumazino pvm. prisiskolino boostinimui. is recesijos jau islipo o svaro kursui kritus UK eksportas soktelejo. kai prasidejo "vangus augimas" pradejo svarstyti kaip atsiimti ta ka sukiso bet per daug nenuskriaudziant visuomenes. lietuvoj recesija baiges?

http://news.bbc.co.uk/1/hi/business/10092145.stm

tavo teiginys dėl kurio aš prisikabinau prie tavęs:

mokesciu kelimas nedidina biudzeto..

mano taip mėgstamo nekrofiliško stiliau straipsnis įrodo, kad tu klydai.

beje dekui hubertui uz nuoroda i bloga isties primine tai ka skaitinejau jau gerokai pries metus laiko.

bet net ir po metų taip nieko ir nesupranti

[Feroxas]

šitą pievą galima rasti ir http://www.telegraph.co.uk/finance/fina ... udget.html :

The VAT reduction will be the main plank of Mr Darling's "fiscal stimulus" to be announced in his pre-Budget report (PBR) tomorrow, the total cost of which is likely to be up to £20 billion.

buvo sakoma, jog tai truks bent metus, nežinau kodėl užsikabinai būtent ant trijų metų. o lietryčio straipsnio senumas, atsižvelgiant į mūsų su son diskusijos kontekstą, didelės reikšmės neturi, kadangi son teigė, jog mokesčių kėlimas biudžetą mažina, o leidimas - didina, aš pateikiau GB pavyzdį, kur vyriausybė mažindama mokesčius jau planuoja kiek dėl to patirs nuostolių, kas reiškia: mokesčiai - žemyn, pajamos - taip pat.

Prisikabinau nes tu pats tai pasakei. Tarp trijų ir vienerių metų skirtumukas nemažas yra. Kaip ir tarp "nuo šio pirmadienio" ir 2008 pabaigoje :] No offence, tik norėjau fakto klaidas pataisyti.

[Akela]

----čia nėra ankstesnio disputo tęsinys, tiesiog patiko bankininko komentas apie "ekonominę ereziją" remti graikus.---

„Mano supratimu, tie gelbėjimo instrumentai yra patys blogiausi ir šiaip jau prieštarauja pačiai Mastrichto negelbėjimo nuostatai. Iš esmės kaip gali Vokietijos rinkėjai, kurie dirba iki 67-erių metų, kol sulaukia pensinio amžiaus, balsuoti už tai, kad būtų teikiama 70 ar 80 mlrd. eurų paskola Graikijai, kuri sulaukusi 53 metų, eina ilsėtis ir geria vyną. To negali būti. Politiškai tas sprendimas yra pakankamai blogas. Jis prieštarauja pamatiniams principams, kad Europos Sąjunga yra atvira rinkos ekonomikos valstybė“, – diskusijoje savo nuomonę dėstė jis.
S. Kropas sakė, kad ES pasirinktas problemų sprendimas „fiestos metodu“ yra problemų atidėjimas.
„Manyčiau, kad pirmas prioritetas turėtų būti vadovautis tais principais, kuriais remiantis buvo sukonstruota Mastrichto sutartis, jų nereikėtų bandyti laužyti ir interpretuoti, nes kokį receptą pasirenkame: dietą ar fiestą? Na, iki šiol ES pasirinko fiestą: ateina badmetis – blogai, valgom daugiau, išleidžiam daugiau, bus geriau. Akivaizdu, kad tai yra problemos atidėjimas. Graikijos atveju irgi panašiai pasirinktas tam tikras modifikuotas fiestos variantas – dieta ir daugeliu atvejų nepelnytai subsidijuojant kitą šalį“, – kalbėjo S. Kropas.

delfi

Vis galvojau, ko Angela Merkel taip spirga prieš Graikiją. Na ir kaip čia nespirgėsi, jei savi dziedukai iki 67 aria, kad šalis daug maž stabiliai laikytųsi, o graikai nuo 53 metelių jau nori savo natūraliam kurorte ilsėtis ir ne kitaip

[liuciferis]

Mokesčių kėlimas gali tiek padidinti, tiek sumažinti valstybės pajamas gaunamas iš mokesčių. Trumpai galite pasižiūrėti Lafero kreivę. Didinant mokesčių tarifą bendra surinkta mokesčių suma didėja, kol pasiekia tam tikrą lygi kur ekonomikos dalyviai spjauna į valdžia ir nuo tada mokesčiai mažėja.
Keičiant mokesčių tarifą veikia 3 pagrindiniai veiksniai:
Administracinės išlaidos dėl mokesčių tarifo pakeitimo. Jos yra momentinės ir visą laiką nuostolingos.
Tarifo dydis. Kuo jis didesnis - tuo daugiau bus paimta pinigų iš sutinkančiųjų mokėti mokesčius.
Juodosios rinkos dydis. didinant mokesčius vis daugiau rinkos dalyvių atsisako mokėti mokesčius.

Daugumoje ekonomikos teorijų mokesčių didinimas recesijos metų yra laikomas netinkamu veiksmu, nes skatina pinigų išėmimą iš apyvartos, apsunkina verslą ir skatina juodąją rinką. Po didžiosios JAV krizės Keyneso pasiūlytas metodas skatinti ekonomiką pinigais (valstybei išleisti daugiau nei kad ji surenka) yra laikomas recesijos naikinimo etalonu.
Bet dauguma Europos valstybių imasi visai kitų veiksmų, kurių epicentras yra biudžeto subalansavimas. Mano nuomone svarbiausias to tikslas yra susigrąžinti užsienio ar kitų investuotojų pasitikėjimą. Be to bent jau Pabaltyje ekonomikos augimas buvo išpūstas burbulų, dėl kurių ir taip buvo per daug pinigų rinkoje.

[Legionas]

Po didžiosios JAV krizės Keyneso pasiūlytas metodas skatinti ekonomiką pinigais (valstybei išleisti daugiau nei kad ji surenka) yra laikomas recesijos naikinimo etalonu.

Keynes sake, kad gerais metais valdzia turi sutaupyti pinigu ir juos leisti prastais metais. Ar taip yra?
Joks keinsizmas vakarų pusrutulyje realiai neegzistuoja, valdininkai lenda skolon ir gerais ir blogais laikais, kol bankrutuoja.

Ir pats Keynes sake raste Hitleriui, kad jo metodai labiau tinka totalitarinems sistemoms negu demokratijai.

"Keynes himself admired the Nazi economic program, writing in the foreword to the German edition to the General Theory: "[T]he theory of output as a whole, which is what the following book purports to provide, is much more easily adapted to the conditions of a totalitarian state, than is the theory of production and distribution of a given output produced under the conditions of free competition and a large measure of laissez-faire."

[liuciferis]

Pirmoji keynsizmo teorija nebuvo ideali. Ji neaprėpia daugybės veiksnių kurie egzistuoja laisvos rinkos ekonomikoje. Stagfliacija JAV 1970 metais parodė, kad reikia gerai permąstyti ekonomines teorijas. Tuomet pasireiškia pagal ankstesnes teorijas nesuderinami veiksniai: aukšta infliacija ir ekonomikos sustojimas. Didelės valstybės išlaidos didino bendrąją paklausą kartu su pinigu kiekiu rinkoje. Tačiau bendroji pasiūla neaugo pakankamais tempais, o kai kuriais aspektais ir mažėjo dėl kylančių resursų (ypatingai naftos) kainų. Tai nulėmė, pinigų nuvertėjimą, kuris neįtakojo Bendrojo Vidaus Produkto augimo. Taip pat ekonomikos subjektai pradėjo tikėtis infliacijos ateityje, kas dar labiau mažino pinigų vertę. Po šio laikotarpio prasidėjo Neo-Keynsininkų era.

Diktatūroje Keynsizmas yra efektyvesnis, nes valstybė įtakoja daugiau veiksnių: bankus, atlyginimo lygius, bendrąją pasiūlą (pigia rytų europiečių darbo jėga). Būtina pabrėžti, kad Hitlerio ekonominė politika smarkiai padidino valstybės išlaidos daug darbo jėgos reikalaujančiuose sferose, pvz, autobanų tiesime. Tai sumažino nedarbą, padidino bendrąją paklausą ir sukūrė reikalingą infrastruktūrą bendrosios pasiūlos didėjimui.

Ir apskritai istorija rodo, kad ekonomiką pakelti į naujas aukštumas yra lengviau esant diktatūrai. Protingai valdomos P. Korėja ir Kinija šiuo metu yra tapusios vienos pagrindinių pasaulio ekonominių valstybių.

[son]

beje dekui hubertui uz nuoroda i bloga isties primine tai ka skaitinejau jau gerokai pries metus laiko.

bet net ir po metų taip nieko ir nesupranti

turbut ne.. zinoma gretinti dvi skirtingo svorio valstybes kaip uk ir lietuva nera teisinga ir turbut neimanoma bet sumasciau zaidima. ne darlingas bet simonyte downing streete vykdo savo juodaji plana.
northen rock bankrotas. goldensachs bankrotas rbs bankrotas ko pasekoje sugriuna barclays hsbc ir lloyds kitaip tariant visi pagrindiniai ir investiciniai ir klasikiniai bankai.
simonyte: "px neboostinam ir nenacionalizuojam tu banku ir taip valstybes biudzete jau skyle..
sakot imones negauna paslkolu is banko ok apmokestinam 20 procentu vietoj 15. sustojo prekyba? pvm padidinkim iki 21% panaikinkim visas lengvatas. zlunga vauxhall ir ldv px tie scrapage planai reik taupyti koks skirtumas ar su senu bambaliu ar su nauju opeliu "ereliai" uzsimusa. sakot niekas neperka musu vvp 20+6% mokesciu o ziuri kitu valstybiu kur pigiau? px pasiskolinsim is kitu valstybiu finansiniu grupiu."
taip nedaug ka ismanau bet suprantu tik tiek kad zlugusi imone siandien nedidina biudzeto nei dabar nei veliau. o vartojimas skatinantis bvp kilima kartais buna ir del didelio emigrantu kiekio siunciancio pinigus likusiem seimos nariam (kas zymu zimbabvej) ir del isvykusiuju valstybes "islaikytiniu" kiekio juk geriau kad zmogus isvyksta negu kad praso bedarbio pasalpos.
px tas lietuvos gyv. skaiciaus mazejimas. atsigaus ekonomika truks darbo jegos tad visad bus galima prisileisti kaimynu is rytu ir kinieciai mazomis grupelemis po 3mln apgyvendins teritorija. o koks skirtumas kas gyvena globaliam pasaulyje tik va palikti namus ne visi nori va cia jau problema.

p.s. beje tam paciam bloge autorius i uno_s komentara raso

CDSu citavime nelabai matau prasmes, mat lygini Lietuva su salimis, kurios jau gavo IMF paskolas - tai be abejones, kad Vengrija tures mazesni spreada kai turi finansavima!!!

tad man vis tas pat klausimas o va lietuva negalejo gauti IMF paskolos? juk daromi islaidu karpymai yra veik vienodi nei tvf reikalaujami latvijoj tad kam sitaip stekentas verslas sukeliant mokescius kur kai kuriu buvo galima isvengti? o tai kas paaukota ju nekeliant susigrazinti per "pelno metus"?

[liuciferis]

tad man vis tas pat klausimas o va lietuva negalejo gauti IMF paskolos? juk daromi islaidu karpymai yra veik vienodi nei tvf reikalaujami latvijoj tad kam sitaip stekentas verslas sukeliant mokescius kur kai kuriu buvo galima isvengti? o tai kas paaukota ju nekeliant susigrazinti per "pelno metus"?

Laikant, kad valstybės yra tokie patys ūkio subjektai veikiantys globalioje rinkoje, valstybės paskolos ėmimas iš TVF, kuris veikia kaip globalios rinkos reguliuotas, pademonstruotu, kad valstybė yra neįgali pati pasiskolinti tarptautinėje finansų rinkoje. To priežastis gali būti sumažėjęs pasitikėjimo reitingas (Moody's, Standards&Poor's ir kt.), dėl kurio finansų rinka kompensuoja rizika pakeldama palūkanas. Paskolos iš TVF paėmimas dar labiau sumažintų pasitikėjimą valstybe. Dėl to ne tik pačiai vyriausybei, bet ir joje veikiantiems ūkio subjektams būtų sunkiau gauti lėšų.

Kita paskolos pasiėmimo iš TVF problema yra aibė prievolių, kurias būtina prisiimti prieš gaunant paskolą. Latvija pasiėmusi paskolą, privalo vykdyti griežtą biudžeto valdymo politiką (niekur nuo mokesčių kėlimo nepabėgo). Dažnai šios prievolės trukdo lanksčiai reaguoti į situaciją ir pradėti skatinti ekonomiką jau pasibaigus krizei.

[son]

Laikant, kad valstybės yra tokie patys ūkio subjektai veikiantys globalioje rinkoje, valstybės paskolos ėmimas iš TVF, kuris veikia kaip globalios rinkos reguliuotas, pademonstruotu, kad valstybė yra neįgali pati pasiskolinti tarptautinėje finansų rinkoje. To priežastis gali būti sumažėjęs pasitikėjimo reitingas (Moody's, Standards&Poor's ir kt.), dėl kurio finansų rinka kompensuoja rizika pakeldama palūkanas. Paskolos iš TVF paėmimas dar labiau sumažintų pasitikėjimą valstybe. Dėl to ne tik pačiai vyriausybei, bet ir joje veikiantiems ūkio subjektams būtų sunkiau gauti lėšų.

taip jus teisus. latvija su tvf lesomis turi ta pati reitinga kaip lietuva pasiskolinusi is finansiniu rinku uz 5% didesnes palukanas.
moody baa2 S&P triple B juei neklystu. pagal abi sias reitingu agenturas lietuvai kaip ir latvijai skolinimosi perpektyva neigiama.
tad abi vaolstybes neturi pasitikejimo tik skirtumas kokio dydzio skola teks grazinti ir kiek ilgai reikes laikyti uzaugintus mokescius bei soc. karpymus.

Kita paskolos pasiėmimo iš TVF problema yra aibė prievolių, kurias būtina prisiimti prieš gaunant paskolą.

veik visi reikalavimai kelti latvijai lietuvoje buvo igyvendinti netgi kubiliui zadejusiam nemazinti pensiju (tai pasak jo turejo ir buti tas skirtumas tarp tvf ir kitu fin. rinku skolinimosi) jas apkarpe.

Latvija pasiėmusi paskolą, privalo vykdyti griežtą biudžeto valdymo politiką (niekur nuo mokesčių kėlimo nepabėgo). Dažnai šios prievolės trukdo lanksčiai reaguoti į situaciją ir pradėti skatinti ekonomiką jau pasibaigus krizei.

nesu tikras kad konkurencingas pvm keltu problema TVF.
http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=30460645
nors del turizmo lengvatu as labiau kritiskas nes tai dalykas lemiamas ne tik del kainu pokycio. kur kas svarbiau lengvoji pramone ypac vidaus rinkai (current acc kelimui).

[RB]

Ir pats Keynes sake raste Hitleriui, kad jo metodai labiau tinka totalitarinems sistemoms negu demokratijai.

"Keynes himself admired the Nazi economic program, writing in the foreword to the German edition to the General Theory: "[T]he theory of output as a whole, which is what the following book purports to provide, is much more easily adapted to the conditions of a totalitarian state, than is the theory of production and distribution of a given output produced under the conditions of free competition and a large measure of laissez-faire."

Gražu žiūrėti
Keynes konstatuoja faktą, kad teoriją lengviau įgyvendinti totalitarinėje sistemoje, libertariško internetinio puslapio (tipinis Legiono išsilavinimo šaltinis) autorius pareiškia, kad Keynes žavėjosi nacių ekonomine politika, o Legionas jau kliedi apie Keynes raštą Hitleriui Na, nieko tokio, suprantu, kad diskutuoti remiantis faktais sunku, taigi, nieko blogo tame, kad pasilengvini sau darbą viena ar kita fantazija

[Legionas]

Tai ar tikrai Britanija islipo is recesijos? Naujausios zinios sako, panikuojantys investuotojai is Britanijos ir Vokietijos pumpuoja desimtis milijardu kasdien i sveicariskas saskaitas. Akiu dumimas tas ekonomikos atsigavimas aprasomas laikrasciuose.