Ekonominės erezijos

Visos temos, susijusios su socialiniais mokslais.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-14 16:40

Ar norėtumėte už tą patį mėnesinį atlygį dirbti pvz. viena valanda mažiau per dieną, tačiau neturėti lietuviškų laidų (LNK, TV3, BTV ir t.t.), laikraščių ("Lietuvos Rytas", "Respublika", "Lietuvos Žinios", ir t.t.) ir pasitenkinti jų pakaitalais?

Šiek tiek paaiškinsiu, kodėl užduodu tokį keistą klausimą. :)

Pradžioj panagrinėkim maisto pramonės produkciją:
1. Maistu (pvz. bulve), kurį suvalgė vienas žmogus, kitų žmonių jau nebepamaitinsi.
2. Globaliai žiūrint, tik labai retais atvejais didžioji maisto produkcijos dalis nebūna suvartojama.

Tuo tarpu, jeigu panašiu aspektu pažvelgsime į žiniasklaidos produkciją, tai matysime, kad:
1. Vieną produkcijos vienetą (pvz. TV laidą, laikraščio straipsnį ar pan.) gali suvartoti keli skirtingi žmonės.
2. Globaliai žiūrint, tam tikrą produkcijos vienetą "suvalgo" tik nepaprastai maža dalis žmonių, nors prie tam tikrų sąlygų juo galima būtų "pamaitinti" daug kartų daugiau žmonių.

Akivaizdu, kad tiek maisto pramonės produkcijos, tiek žiniasklaidos produkcijos gamybai reikalingi žmogiškieji ištekliai. O to seka, jog šiuo metu susiklostęs labai menkas žiniaklaidos produkcijos "suvartojimo" procentas vienam žmogui, atima žmogiškuosius išteklius iš tų sričių ekonomikoje, kuriose tie žmogiškieji ištekliai būtų panaudojami daug efektyviau. Kitaip sakant, nemaža dalis žmonių darbo sunaudojama neefektyviai ir iššvaistoma veltui. Ką apie tai manote?
Mr.Sarkasmus
pradedantis
Posts: 302
Joined: 2009-09-22 13:35

2010-02-14 16:44

O kodėl tada būtent apie TV prakalbai? Tai manau reikėtų pradėti nuo to, kad visokio plauko rašytojus, tapytojus ir šiaip menininkus pristatytų prie visuomenei naudingo darbo ir nebūtų švaistomi žmogiškieji ištekliai. Paskui - sportininkus, jie irgi realiai niekam nereikalingi. Ir t.t.
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2010-02-14 16:57

Pati geriausia ekonominė erezija, mano nuomone, būtų pereiti nuo lietuvių kalbos kaip valstybinės ir pagrindinės švietime prie anglų. Būtų sutaupyta ant vertimų, pagerėtų konkurencingumas ir taip toliau. Na, o bet tačiau, už tokią idėją politikas būtų nukryžiuotas :)
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2010-02-14 17:18

Svetimas wrote:Akivaizdu, kad tiek maisto pramonės produkcijos, tiek žiniasklaidos produkcijos gamybai reikalingi žmogiškieji ištekliai. O to seka, jog šiuo metu susiklostęs labai menkas žiniaklaidos produkcijos "suvartojimo" procentas vienam žmogui, atima žmogiškuosius išteklius iš tų sričių ekonomikoje, kuriose tie žmogiškieji ištekliai būtų panaudojami daug efektyviau. Kitaip sakant, nemaža dalis žmonių darbo sunaudojama neefektyviai ir iššvaistoma veltui. Ką apie tai manote?
Nieko labai naujo neatradai – tai yra standartinis monopolinės konkurencijos rinkos modelis, kuriame už galimybę rinktis iš panašių, bet skirtingų prekių mokame ekonominiu neefektyvumu :) Lygiai taip pat būtų galima sutaupyti ir to paties maisto srityje, pvz., jei parduotuvėse neliktų „Vilniaus“, „Bočių“ ir „Agotos“ duonos, o tik „duona“.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-14 18:45

Mr.Sarkasmus wrote:O kodėl tada būtent apie TV prakalbai?
Tiesiog tam, kad būtų paprasčiau ir nepasiklystume pernelyg plačiuose vandenyse, pradėjau nuo konkretaus klausimo.
Mr.Sarkasmus wrote:Tai manau reikėtų pradėti nuo to, kad visokio plauko rašytojus, tapytojus ir šiaip menininkus pristatytų prie visuomenei naudingo darbo ir nebūtų švaistomi žmogiškieji ištekliai. Paskui - sportininkus, jie irgi realiai niekam nereikalingi. Ir t.t.
O tu kartais netapatini prievartinio žmonių "pristatymo prie visuomenei naudingo darbo" ir ekonominių procesų optimizavimo klausimų?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-14 18:47

VYTS wrote:Pati geriausia ekonominė erezija, mano nuomone, būtų pereiti nuo lietuvių kalbos kaip valstybinės ir pagrindinės švietime prie anglų. Būtų sutaupyta ant vertimų, pagerėtų konkurencingumas ir taip toliau. Na, o bet tačiau, už tokią idėją politikas būtų nukryžiuotas :)
Užbėgai į priekį. :) Tai turėjo būti 2-oji erezija. Pritariu tau, kad nenoras globalizuotis mums gan brangiai kainuoja.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-14 18:48

RB wrote:Nieko labai naujo neatradai – tai yra standartinis monopolinės konkurencijos rinkos modelis, kuriame už galimybę rinktis iš panašių, bet skirtingų prekių mokame ekonominiu neefektyvumu :) Lygiai taip pat būtų galima sutaupyti ir to paties maisto srityje, pvz., jei parduotuvėse neliktų „Vilniaus“, „Bočių“ ir „Agotos“ duonos, o tik „duona“.
Nemanau, kad įvairovės maisto pramonėje sumažėjimas duotų tokį efektą, kokį turėtų žiniasklaidos produkcijos vienetų suvartojimo santykinis padidėjimas. Kiek resursų leistų sutaupyti perėjimas prie vienos rūšies duonos gamybos? 20%? Daugiau? Tikiuosi nesakysi, kad kelis kartus?
O dėl žiniasklaidos, ar didelį informacinės įvairovės sumažėjimą tu patirsi, jei pasaulinės žiniasklaidos apimtys sumažės kelis kartus? Tu tikrai manai, kad nerastum geresnio užsienio laidos analogo kokiai TV3 laidai?
Mr.Sarkasmus
pradedantis
Posts: 302
Joined: 2009-09-22 13:35

2010-02-14 18:52

Svetimas wrote:
Mr.Sarkasmus wrote:Tai manau reikėtų pradėti nuo to, kad visokio plauko rašytojus, tapytojus ir šiaip menininkus pristatytų prie visuomenei naudingo darbo ir nebūtų švaistomi žmogiškieji ištekliai. Paskui - sportininkus, jie irgi realiai niekam nereikalingi. Ir t.t.
O tu kartais netapatini prievartinio žmonių "pristatymo prie visuomenei naudingo darbo" ir ekonominių procesų optimizavimo klausimų?
Čia gal kiek neteisingai suformulavau. Mintis būtų tokia, kad ekonomiką būtų galima nemažai pagerinti, atsisakant pramogų/malonumų, bet ar kas to norėtų?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-14 19:16

Mr.Sarkasmus wrote:Čia gal kiek neteisingai suformulavau. Mintis būtų tokia, kad ekonomiką būtų galima nemažai pagerinti, atsisakant pramogų/malonumų, bet ar kas to norėtų?
Nesiūlau, tau atsisakyti pramogų ir malonumų. Aš kalbu ne apie pramogų atsisakymą, o apie nesugebėjimą efektyviai išnaudoti jau turimos įvairovės. Pvz. kiek ir kokių TV kanalų tu matai? Ar didelės dalies tavo dabar matomų TV kanalų lygiai taip pat sėkmingai nepakeistų įvairūs TV kanalai iš australų, kanadiečių, brazilų ir pan. TV, kurių tu, įvairovės mėgėjau, dabar net nematai ir dėl to nesiskundi? :)
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2010-02-14 19:42

Svetimas wrote:Ar norėtumėte už tą patį mėnesinį atlygį dirbti pvz. viena valanda mažiau per dieną, tačiau neturėti lietuviškų laidų (LNK, TV3, BTV ir t.t.), laikraščių ("Lietuvos Rytas", "Respublika", "Lietuvos Žinios", ir t.t.) ir pasitenkinti jų pakaitalais?
Šiaip tai, jei kalbėti apie perėjimą prie užsienietiškos žiniasklaidos, tai nepadėtų mums Lietuvoje. Padėtų toms šalims, kuriose ji gaminama :)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-14 21:12

VYTS wrote:
Svetimas wrote:Ar norėtumėte už tą patį mėnesinį atlygį dirbti pvz. viena valanda mažiau per dieną, tačiau neturėti lietuviškų laidų (LNK, TV3, BTV ir t.t.), laikraščių ("Lietuvos Rytas", "Respublika", "Lietuvos Žinios", ir t.t.) ir pasitenkinti jų pakaitalais?
Šiaip tai, jei kalbėti apie perėjimą prie užsienietiškos žiniasklaidos, tai nepadėtų mums Lietuvoje. Padėtų toms šalims, kuriose ji gaminama :)
Na, jeigu didelė dalis žmonių, dirbusių lietuviškoje žiniasklaidoje, taptų Lietuvoje bedarbiais arba emigruotų, tai tuomet galbūt ir taip. Esamo status quo keitimas visuomet skausmingas. Ypač dabartinio sunkmečio ir nedarbo sąlygomis. Bet jeigu tie žmonės dirbtų kitose srityse, tai kaip ir nematau problemos.
User avatar
Buboninis Maras
naujokas
Posts: 66
Joined: 2009-08-15 12:56

2010-02-14 23:24

Nemanau, kad dabar egzistuoja artimi pakaitalai Lietuvos žiniasklaidai. Didžioji jos dalis susijusi su įvykiais būtent Lietuvoje, todėl užsienio žiniasklaida nesugebėtų patenkinti žmonių poreikio žinoti, kas dedasi jiems artimoje aplinkoje. Netgi jeigu dėl globolizacijos neliktų valstybių ir skirtingų kalbų, vietinė žiniasklaida vistiek išliktų, nes centralizuota žiniasklaida negalėtų efektyviai surinkti ir paskirstyti visos informacijos. Tiesa, pramoginių laidų kūrimas užsienyje yra iš dalies įmanomas, bet nereikia pamiršti, kad žmonėms tikriausiai yra maloniau žiūrėti į savoje visuomenėje žinomus žmones. Apskritai, mano nuomone, apie tarptautinę žiniasklaidą šiuo metu nėra verta rimtai galvoti, ateityje ji turėtų pati atsirasti dėl globalizacijos. Jeigu tik žmonės jos norės, rinka turėtų sutvarkyti šį reikalą.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2010-02-15 00:32

Svetimas wrote:Nemanau, kad įvairovės maisto pramonėje sumažėjimas duotų tokį efektą, kokį turėtų žiniasklaidos produkcijos vienetų suvartojimo santykinis padidėjimas. Kiek resursų leistų sutaupyti perėjimas prie vienos rūšies duonos gamybos? 20%? Daugiau? Tikiuosi nesakysi, kad kelis kartus?
Nežinau, kiek kartų. Svarbiausia, kad tai yra absoliučiai tos pačios prigimties nuostoliai ir abiem šiem atvejam galioja absoliučiai tie patys principai. Tai yra kaina, kurią mokame už įvairovę ir pasirinkimą.
Beje, bent jau aš kol kas nežinau modelio (išskyrus komandinę ekonomiką), leidžiančio išvengti šios rūšies neefektyvumo. Jei turi kokių minčiu – būtų nepaprastai įdomu.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2010-02-15 11:53

Svetimas wrote:
Mr.Sarkasmus wrote:Čia gal kiek neteisingai suformulavau. Mintis būtų tokia, kad ekonomiką būtų galima nemažai pagerinti, atsisakant pramogų/malonumų, bet ar kas to norėtų?
Nesiūlau, tau atsisakyti pramogų ir malonumų. Aš kalbu ne apie pramogų atsisakymą, o apie nesugebėjimą efektyviai išnaudoti jau turimos įvairovės. Pvz. kiek ir kokių TV kanalų tu matai? Ar didelės dalies tavo dabar matomų TV kanalų lygiai taip pat sėkmingai nepakeistų įvairūs TV kanalai iš australų, kanadiečių, brazilų ir pan. TV, kurių tu, įvairovės mėgėjau, dabar net nematai ir dėl to nesiskundi? :)
Žiūrint, ką vadinsime nesugebėjimu efektyviai išnaudoti turimą įvairovę. (Apie TV nediskutuosiu, nes teliko neturiu - labai jau tolima man tema :wink: ) Imkim muzikos rinką. Iki interneto (piratavimo dabar nelieskim :guilty: ) parduoti išstatydavo pagrinde hitus - nes lentynų ilgis ribojo išstatomos produkcijos kiekį (patalpos kainuoja ir t.t.). Kada muzika ėmė prekiauti ir internetu, kuriame lentynos vos ne begalinės, tie atlikėjai, kurie "netilpdavo ant lentynų", dabar sutilpo ir... paaiškėjo, kad jų kažkiek tai ir nuperka (beje, hitų sąskaita - jų pardavimai apmažėjo)*. Čia vadinamoji "Ilgoji uodega". Galėdami pasirinkti iš daugiau, žmonės pasirinko įvairesnę produkciją, ir... kažkiek tai mažiau nupirko vadinamųjų hitų :) (IMHO, efektyviau išnaudojo turimą įvairovę.)

O principe... gali užtekti kaimo kapelos, kurioj per gegužines, vestuves ir t.t. po darbų smagiai pagroja muzikalūs draugai bei kaimynai :wink: Žiūrint, ką vadinsim efektyviu išnaudojimu :)



* Čia iš Chris Anderson "Ilgosios uodegos", kurią anksčiau skaičiau, bet daba po ranka neturiu :guilty: Bet jei ką - galėsiu vėliau pateikt citatas su duomenim, kuriuos dabar ....eee... miglotai prisimenu :ax:
Ok, ok... sunki diena po valentinkės...


_____
Ir papildau pilotinio posto komentu :)
Svetimas wrote:Ar norėtumėte už tą patį mėnesinį atlygį dirbti pvz. viena valanda mažiau per dieną, tačiau neturėti lietuviškų laidų (LNK, TV3, BTV ir t.t.), laikraščių ("Lietuvos Rytas", "Respublika", "Lietuvos Žinios", ir t.t.) ir pasitenkinti jų pakaitalais?
Tai dalis žmonių panašiai ir daro. Pvz, dirba mažiau/ar nepilną darbo dieną - ir tada gaudami mažesnes pajamas gali pasirinkti iš mažesnio prekių kiekio (pvz, pigiausia kokia tai akcijinė duona - 1 ar 2 rūšys, nemokami laikraščiai - jei "15 min" dar yra ir t.t.). Aišku, tai ne tas pats, kaip Svetimo idėjoj, bet šioks toks panašumas yr :wink: Kam tai tinka, pasirenka tai ir daba.
Užtat turi papildomą laisvą valandą. Ar dieną... Ar didžiąją dalį savaitės - jei poreikiai visai nedideli :)
Svetimas wrote: O to seka, jog šiuo metu susiklostęs labai menkas žiniaklaidos produkcijos "suvartojimo" procentas vienam žmogui, atima žmogiškuosius išteklius iš tų sričių ekonomikoje, kuriose tie žmogiškieji ištekliai būtų panaudojami daug efektyviau. Kitaip sakant, nemaža dalis žmonių darbo sunaudojama neefektyviai ir iššvaistoma veltui. Ką apie tai manote?
Laikraščius turėtų beveik išstumti internetinė žiniasklaida, ibo dirba efektingiau informacijos pateikimo greičio prasme ir t.t. Tai jau vyksta, nemanau, kad tai kokia tai ekonominė erezija - normalus procesas. Aišku, turės pasikeisti kartos su skirtingais įpročiais.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-15 18:22

Buboninis Maras wrote:Nemanau, kad dabar egzistuoja artimi pakaitalai Lietuvos žiniasklaidai. Didžioji jos dalis susijusi su įvykiais būtent Lietuvoje, todėl užsienio žiniasklaida nesugebėtų patenkinti žmonių poreikio žinoti, kas dedasi jiems artimoje aplinkoje. Netgi jeigu dėl globolizacijos neliktų valstybių ir skirtingų kalbų, vietinė žiniasklaida vistiek išliktų, nes centralizuota žiniasklaida negalėtų efektyviai surinkti ir paskirstyti visos informacijos.
Iš dalies sutinku. Tai, apie ką tu kalbi, labiau liečia žinias, informaciją apie tai, kas dedasi artimiausioje aplinkoje. Pramogas daug lengviau globalizuoti.
Buboninis Maras wrote:Apskritai, mano nuomone, apie tarptautinę žiniasklaidą šiuo metu nėra verta rimtai galvoti, ateityje ji turėtų pati atsirasti dėl globalizacijos. Jeigu tik žmonės jos norės, rinka turėtų sutvarkyti šį reikalą.
Iš kur bus tas noras globalizuotis, jei politikai ar pan. tai pristato, kaip kokį baubą ir grėsmę tautiškumui, etniniam savitumui ir pan?
Last edited by Svetimas on 2010-02-15 18:50, edited 1 time in total.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-15 18:49

RB wrote:Nežinau, kiek kartų. Svarbiausia, kad tai yra absoliučiai tos pačios prigimties nuostoliai ir abiem šiem atvejam galioja absoliučiai tie patys principai. Tai yra kaina, kurią mokame už įvairovę ir pasirinkimą.
Ar tikrai skirtumai tarp minėtų dalykų nėra svarbūs?

Pvz. kokie yra perprodukcijos saugiklių panašumai maisto pramonėje ir žiniasklaidoje? Perprodukcijos signalai maisto pramonėje, mano galva, daug tampriau susiję su produkcijos suvartojimu, nes dėl objektyvių veiksnių gana smarkiai neapsimoka gaminti to, ko vartotojai didele dalimi nesuvartoja. Be to maisto vartotojai negali radikaliai pakeisti maisto suvartojimo apimties, t.y. staiga valgyti kelis kartus mažiau ar daugiau maisto, ko nepasakysi pvz. apie TV žiūrėjimą. Perprodukcija smarkiai kerta per kainą, o kartu ir per pelną. O kaip yra su žiniasklaidos perprodukcija? Manau, kad perprodukcijos ryšys su pelnu žinasklaidoje žymiai sudėtingesnis.

Kitas dalykas. Ar tu tiesiogiai perki konkrečią TV laidą? Jeigu ne, tai Laisvoji Rinka šioje srityje veikia gan netiesiogiai, taigi ir su galimai dideliais iškraipymais. Pvz. TV paprastai išsilaiko iš reklamos užsakovų pinigų, kurie įeina į reklamuojamos produkcijos, kurią mes perkame kainą. Koks pensininkas ar vaikas, kuris beveik neperka reklamuojamos produkcijos gali mėgautis TV, už kurią sumoka reklamuojamą produkciją perkantys, bet galbūt TV nežiūrintys žmonės. Ar stiprus atgalinis ryšis tarp TV žiūrimumo ir reklamos efektyvumo įvertinimo? Kaip įvertinti, kokia dalimi pas TV metro turėtojus kokią nors TV laidą žiūri jo kambario sienos, o patys vertintojai tuo metu sėdi internete, kur reklamos užsakovams ir vertėtų investuoti? Ar nebus taip, kad laisvoji rinka dar galutinai neužsmaugė TV dėl panašių priežasčių?

Kokybės įvertinimo problemos. Žiniasklaida man atrodo puikus peretendentas į "lemons market". Kas apsprendžia žiniasklaidos produkcijos vieneto kokybę? Patinka/nepatinka kriterijus? Ar ne per silpnas šis kriterijus kai kuriose žiniasklaidos srityse (ypač tose, kur žiniasklaida veikia kaip visuomenės nuomonės formavimo ruporas)? Pvz. net idiotas gan lengvai identifikuos sugedusį (nevalgytiną) maisto produktą, nes tai signalizuos jo skonio receptoriai, apsinuodyjimas, viduriavimas. Signalai šioje vietoje gana aiškūs. O koks yra sugedusio žiniasklaidos produkcijos vieneto indentifikatorius? Kur saugiklis, kad mes neprisivalgysime sugedusių informacinių šiukšlių, o po to nevemsime ir neviduriuosime nesigaudymu aplinkoje? Be to, pasirinkimas srityse, kurios gan glaudžiai susijusios su žmogaus dėmesiu, yra sudėtingas.

O ir šiaip, man šioje temoje svarbiau, kokią kainą aš sumoku už vienokią ar kitokią "įvairovę". Ar ir toliau tie principiniai panašumai išliks svarbūs, jei pasirodys, kad kaina abiem atvejais gan smarkiai skiriasi? Laisvoji Rinka nevaikšto su klausimynu ir neklausinėja, ar man tinka tiek ir tiek mano darbo valandų ar kitų dalykų už vienokią ar kitokią įvairovę. Todėl aš ja šitoj vietoj nelabai pasitikiu. Esamas status quo susireguliuoja kiek kitokiais būdais ir mane domina tie būdai bei galimi jų trūkumai.
RB wrote:Beje, bent jau aš kol kas nežinau modelio (išskyrus komandinę ekonomiką), leidžiančio išvengti šios rūšies neefektyvumo. Jei turi kokių minčiu – būtų nepaprastai įdomu.
Nežinau. Padedantys to išvengti veiksniai, mano galva, galėtų būti globalizacija, vartotojų išrankumas ir siekis, kad atsiskaitymas už produkcijos vienetą būtų kiek įmanoma labiau tiesioginis (pvz. TV laidos ar straipsnio pirkimas). Tik bijau, kad pastaruoju atveju vartotojai iš skūpumo prisipirks piguvos.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-02-15 18:52

Akela wrote:* Čia iš Chris Anderson "Ilgosios uodegos"
Dėkui už linką.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2010-02-16 15:54

Svetimas wrote: Pvz. kokie yra perprodukcijos saugiklių panašumai maisto pramonėje ir žiniasklaidoje? Perprodukcijos signalai maisto pramonėje, mano galva, daug tampriau susiję su produkcijos suvartojimu, nes dėl objektyvių veiksnių gana smarkiai neapsimoka gaminti to, ko vartotojai didele dalimi nesuvartoja. Be to maisto vartotojai negali radikaliai pakeisti maisto suvartojimo apimties, t.y. staiga valgyti kelis kartus mažiau ar daugiau maisto, ko nepasakysi pvz. apie TV žiūrėjimą. Perprodukcija smarkiai kerta per kainą, o kartu ir per pelną. O kaip yra su žiniasklaidos perprodukcija? Manau, kad perprodukcijos ryšys su pelnu žinasklaidoje žymiai sudėtingesnis.
perprodukcija yra gan neblogai valdoma (tam ir dirba ivairus specialistai imonese) tad per kaina labai jau nemusa [siaip suprantu neteko dirbti gamybinej imonej]. tiesiog jei produktas del jo pagaminimo savikainos ir zmogiskosios klaidos (siuo atveju nesugebejimo sureguliuoti perprodukcijos) yra nepelningas to produkto gamybos atsisakoma visiskai.
tad visa tai isvardinta labiau siejama su imones pelnu (mikroekonomika) o ne globalia makroekonomika.
paprastas klausimas jei tamstai nepaliksim pasirinkimo ir gaminsim vienos rusies pigiausios gaminimo vertes duona ar nuo to badaujantys afrikoj pasijus sotesni?
ir kaip tektu sureguliuoti kad ta duona isvis turetu kokia nors paklausa uzuot jos ingridientai is kuriu bus kepama duona namuose pagal kiekvieno poreikius?
as matau tik vieninteli varianta isvegti perprodukcijos tai atsisakyti masines gamybos.. tada viskuo busim pasisotine minimaliai ir gyvensim nepritekliais.
Kitas dalykas. Ar tu tiesiogiai perki konkrečią TV laidą? Jeigu ne, tai Laisvoji Rinka šioje srityje veikia gan netiesiogiai, taigi ir su galimai dideliais iškraipymais. Pvz. TV paprastai išsilaiko iš reklamos užsakovų pinigų, kurie įeina į reklamuojamos produkcijos, kurią mes perkame kainą. Koks pensininkas ar vaikas, kuris beveik neperka reklamuojamos produkcijos gali mėgautis TV, už kurią sumoka reklamuojamą produkciją perkantys, bet galbūt TV nežiūrintys žmonės. Ar stiprus atgalinis ryšis tarp TV žiūrimumo ir reklamos efektyvumo įvertinimo? Kaip įvertinti, kokia dalimi pas TV metro turėtojus kokią nors TV laidą žiūri jo kambario sienos, o patys vertintojai tuo metu sėdi internete, kur reklamos užsakovams ir vertėtų investuoti? Ar nebus taip, kad laisvoji rinka dar galutinai neužsmaugė TV dėl panašių priežasčių?
jei tv vis dar veikia pelningai (neskaitant ltv ir kitu valstybiu subsidijuojamu tv) vadinas rinka dar neuzsmauge ir tai tebera naudinga:) beje velgi tam yra samdomi rinkodaros specialistai kurie daro apklausas (ne tik pasikliauja tv metrais) ir pagal kuriuos dirba reklamos specialistai. kiek tikimybes kad erotine laida kuri islaikoma is erotiniu prekiu reklamos ziures vaikas? ir kiek tikimybes kad alaus reklama pasieks savo tiksla kai transliuojama per krepsinio varzybas? beje as niekad nemaciau lego reklamu jei tai nera vaikiskos laidos.
Kokybės įvertinimo problemos. Žiniasklaida man atrodo puikus peretendentas į "lemons market". Kas apsprendžia žiniasklaidos produkcijos vieneto kokybę? Patinka/nepatinka kriterijus? Ar ne per silpnas šis kriterijus kai kuriose žiniasklaidos srityse (ypač tose, kur žiniasklaida veikia kaip visuomenės nuomonės formavimo ruporas)? Pvz. net idiotas gan lengvai identifikuos sugedusį (nevalgytiną) maisto produktą, nes tai signalizuos jo skonio receptoriai, apsinuodyjimas, viduriavimas. Signalai šioje vietoje gana aiškūs. O koks yra sugedusio žiniasklaidos produkcijos vieneto indentifikatorius? Kur saugiklis, kad mes neprisivalgysime sugedusių informacinių šiukšlių, o po to nevemsime ir neviduriuosime nesigaudymu aplinkoje? Be to, pasirinkimas srityse, kurios gan glaudžiai susijusios su žmogaus dėmesiu, yra sudėtingas.
ziniasklaidos produkcijos vieneto kokybe lemia pinigai. jei laikrastis nebus idomus jo niekas nepirks ir jis negaus pajamu. tad net bulvarinis skaitalas jis turi savo megeju bureli kuris moka uz tai pinigus. tam tikru grupiu reguliuojama ziniasklaida turi savo konkurentus kaip pvz laisvasis radijas ar amerikos balsas tarybiniais metais.
O ir šiaip, man šioje temoje svarbiau, kokią kainą aš sumoku už vienokią ar kitokią "įvairovę". Ar ir toliau tie principiniai panašumai išliks svarbūs, jei pasirodys, kad kaina abiem atvejais gan smarkiai skiriasi? Laisvoji Rinka nevaikšto su klausimynu ir neklausinėja, ar man tinka tiek ir tiek mano darbo valandų ar kitų dalykų už vienokią ar kitokią įvairovę. Todėl aš ja šitoj vietoj nelabai pasitikiu. Esamas status quo susireguliuoja kiek kitokiais būdais ir mane domina tie būdai bei galimi jų trūkumai.
pasiimkite tamsta 100 litu ir pirkite vien tik optima linijos gaminius tada ijunkite chronometra ir ziurekite kada neapsikentes nueisite ieskoti alternatyvos savo pasirinktam gaminiui.
beje didzioji kainos dalis nulemiama gaminio strukturos o ne jo vienetu gamyboje (na nesnekant apie sunkiaja pramone kurioj irengimu pritaikymas yra gan griozdiskas ir nepaslankus).
Nežinau. Padedantys to išvengti veiksniai, mano galva, galėtų būti globalizacija, vartotojų išrankumas ir siekis, kad atsiskaitymas už produkcijos vienetą būtų kiek įmanoma labiau tiesioginis (pvz. TV laidos ar straipsnio pirkimas). Tik bijau, kad pastaruoju atveju vartotojai iš skūpumo prisipirks piguvos.
jei teisingai suprantu siulote pasirinkima ka ir siandien turim 5 rusiu duonas kuriu kiekvienos gamybai neisvengioama perprodukcija.
kas del ziniasklaidos tai jusu modelyje "vakaro zinios" pats tas laikrastis daugumai lietuvos pilieciu nes nukonkuruoja savo kaina bet koki lr ar respublika ka jau sneketi apie uzsienio spauda.
Post Reply