Nepakankamas apibrėžimas. Ar vaiko nuvedimas už rankos yra fizinis smurtas? O jei jis sukels sau skausmą besitampydamas ir besipriešindamas? Ar įspėjimas, kad skaudės jei lies laidus bet fizinis nesustabdymas yra smurtas, stovėjkimas šalia ir ignoravimas kai vaikas užsiverčia sunkų daiktą besiautėdamas ant savęs (žr reklamą kažkur palinkionta)? Kutenant galima užgauti (daugybę kartų esu taip padaręs visai be tikslo skaudinti) ar tai yra jau neigiamas smurtas? Kas yra suvėlimas plaukų? pagavimas ir iškėlimas virš žemės? Tiesa elementarus pakėlimas ir nunešimas prieš vaiko valią yra žeminimas.D3monas wrote:Apibrėžti smurtą? Bet koks pliaukštelėjimas - smurtas. Bet kokia neigiama agresija iš tėvų pusės - smurtas. (Nemaišykite su teigiama agresija, pavyzdžiui, kutenant vaiką ar žaidžiant su juo.) Bet koks vaiko mušimas, bet koks vaiko žeminimas - negalimas dalykas auklėjime.
Nesilažinkite. Pralaimėsite. Tam, kad pralaimėtumėte terieks vieno atvejo kai nemuštas vaikas pavogs kažką. Juk žinote jog yra psichologinis sutrikimas vadinamas kleptomanija taip? Be to vien nemušti nepakanka. Kitų jau minėtos situacijos kai vaikai užauga į tėvus žiūrintys kaip į iprivalančius juos išlaikyti pilai apima nemuštų atvejus. Yaigi vien nemušti nepakanka.D3monas wrote:Netgi vaikai, kurie prieš tai buvo "auklėjami diržu," labai greitai perpranta teigiamus paskatinimus. Vaikas visai kitaip žiūri į žmones, kurie su juo elgiasi kaip su lygiu asmeniu. Žinoma, veikiausiai jau minėjau, kad taip elgiasi tik itin aukšto socialinio intelekto tėvai, todėl nesitikiu, kad šis reiškinys natūraliai atsiras kiekvienoje šeimoje. Tačiau, būkit geri, nepradėkite svaidytis pavyzdžiais apie "probleminius vaikus," "neklaužadas" ar panašius atvejus, mat būtent tie atvejai turėtų būti iliustracijos netinkamo auklėjimo, galėčiau lažintis, jog visų vagiliaujančių vaikų tėvai vaikus "auklėja" mušdami.
Ne jei tiksliai kalbėjau apie Internato tipo įstaigas. O ne aukles. Apskritai kodėl manoma kad vaikas turi būti auklėjamas šeimoje? Ar komūnos užauginti vaikai būna blogesni?D3monas wrote:Dėl aukščiau iškelto klausimo apie profesionalų vaikų auginimą ir auklėjimą... Na, jei kas išgali - samdo aukles. Tiesa, kartais būna problemų, mat auklės nebūna vaikui autoritetai. Kiek esu stebėjęs auklių darbą - jos nesusitvarko su vaikais, mat vaikai prieš jas stengiasi parodyti, jog "čia jų teritorija." Yra auklių, kurios sugeba susitvarkyti su vaikais ir užsidirbti jų pagarbą įvairiais būdais, tačiau tai nėra paprasta, ypač, jei tėvai į vaikų auklėjimą iki tol žiūrėjo aplaidžiai..
Ne prie tokios išvados nepriėjome. Tai, kad jūs daug kartų tai kartojote dar nereiškia, kad visi su tuo sutikome. Be bausmės skatinimas praranda ženklią dalį savo efektyvumo, o kas yra bausmė sunku apibrėžti. Nes saldainio nepirkimas kai vaikas nori pilnai gali būti psichologinis smurtas prieš vaiką. Dėl ko galiu sutikti jog nereikia ekstremalių bausmių. Tačiau nereikia lygiai taip pat ir ekstremalaus skatinimo. Už pirmą 10 gautą mokykloje pirkti tikrą gaisrinę mašiną yra nepedagogišką .D3monas wrote:Kaip suprantu, lyg ir priėjome išvados, jog įmanoma vaikus auklėti visiškai nemušant ir nesmurtaujant psichiškai. Tačiau iškilo kita problema, kad tam nėra resursų ir laiko. Taip? Na, mano sprendimas gali būti kiek nepopuliarus, tačiau... Jei šeima neturi laiko, vietos, noro ir pinigų auginti vaikams... Tada tokia šeima ir neturėtų auginti vaikų. Sakyčiau, 4 pagrindiniai kriterijai vaikams atsirasti: laikas, vieta, noras ir pinigai. Visi šie faktoriai vienodai svarbūs planuojant vaikus ir, mano manymu, jei nors vienas iš jų nėra patenkinamas - nederėtų planuoti vaikų. Tiesa, jei visi šie faktoriai patenkinami, o tėvai turi pakankamai žinių apie įvairius vaikų auklėjimo metodus, tokioje šeimoje vaikai galėtų užaugti nepatirdami jokio smurto, ir jų geriausi draugai būtų jų tėvai..
O dėl kriterijų tai nesijaudinkite tie kas čia skaito greičiausiai su jumis sutinka ir elgiasi atitinkamai. Vat matote realus kriterijus vaiko susilaukimui yra gerokai mažesnis (apaisinimas ir gimdymas ir vsio o toliau žiūri kaip gaunasi). Vat tai tiesiog eskaluos didžiūlia demografinę problemą ir tiek.
Neįsivaizduoju kas yra "draugai" šiame kontekste. Kiek žmonių žinau tiek skirtingų nuomonių. Vienam Draugas tai žmogus su kuriuo gerą leisti laisvalaikį kitam žmogus kuris turi teisę rėžti tiesą į snuki. Mano atveju tėvai buvo draugais iki to amžiaus kai aš nesuabejojau jų autoritetu.D3monas wrote:Prisipažinkite atvirai, kiek iš jūsų gali pasigirti, kad jūsų tėvai jums taip pat yra ir geri draugai? (Ne ta prasme, kad "draugai," bet tikrų tikriausi draugai, kuriems galima pasipasakoti paslaptis, prašyti patarimo, prašyti pagalbos, pasiguosti, su kuriais jums malonu būti, etc.) O kiek iš jūsų vaikystėje jautė, jog tėvai yra jūsų priešai? Tai, žinoma, retoriniai klausimai, nenoriu kištis į jūsų gyvenimus. Tačiau, taip jau yra, kad tėvai dažniausiai būna vaikų priešai, bent jau vaiko galvoje sukasi tokia mintis.