Mutualizmas ir kitos į rinką orientuotos socializmo sistemos

[Transgresija]

Gerai pagalvokime kas būtų jei bandytume uždrausti viską kas yra pavojinga ir nesveika. Kiekvieną kartą kažką leisdami mes sukeliame galimybes piktnaudžiavimui, todėl laisvių apribojimai yra saugumo kaina. Klausimas tik kur sustoti, nes kitokiu atveju turėsime totalitarizmą, kuriame viską spręs ekspertai. Negalėsime rizikuoti savo sveikata vardan malonumų. Pvz. jei bus nustatyta, kad analinis seksas labai pavojingas (gali sukelti tiesiosios žarnos vėžį), tai jis galės būti uždraustas. Aš kažkaip linkęs į tai, kad reikia kuo daugiau atsakomybės perleisti ant pačio individo galvos, turint galvoje ir kuo platesnį ir lygesnį nuosavybės paskirstymą (demokratija darbovietėje siūlyta Džono Stiuarto Milio, Proudhoniškasis rinkos socializmas). Sprendimai turi būti priimami lokaliai, o ne centralizuotu būdu. Čia aš nekalbu kažką absoliutindamas, yra vietų kur galima pritaikyti vienokias, ar kitokias valstybinės kontrolės formas. Labai įtariai žiūriu į bet kokių galių perleidimą valstybei pagrinde dėl ekonominės kalkuliacijos problemos ir esu agnostikas (iki kažkokio lygio) kalbant apie geriausią būdą pasiekti laimę ir gerovę. Manyčiau, kad minimalūs standartai maksimaliai laisvei didžiausiam skaičiui žmonių yra kuo didesnė lokali ir individuali savo darbo priemonių kontrolė ir autonomija nuo kitų intervencijos, visus teisėtus santykius suvokiant kaip kooperaciją ir savitarpio pagalbą. Laisvė komunikuoti ir bendradarbiauti su kuo nori ir tuo pačiu atmesti netinkamus variantus yra tas pagrindas, kuris geriausiai atspindi viso ekonominio organizmo poreikius (kaip individų visumos spontanišką veiklą). Tikslas nėra primityviai suvokiama betvarkė, bet federalistinė socialinė tvarka, jungianti nepriklausomus ekonominius vienetus, kurią Friedrichas Hayekas vadino extended order, arba paprasčiausiai policentrine tvarka (Remigijaus Šimašiaus naudojamas terminas - teisinis pliuralizmas). Skirtingai nei naivųjį libertarizmą propaguojančios asmenybės, aš laikausi grynai dialektinės pozicijos šitų problemų klausimų ir nemanau, kad galima drastiškai teigti, jog toks dalykas kaip teritorinė prievartos monopolija nėra reikalinga. Tam, kad atsisakyti dabartinių valdymo formų reikia svajoti ne apie bevaldystę, bet apie naujas valdymo perspektyvas tai ribotai laisvei sukurti ir praplėsti, o taip pat apie naujas laisvės perspektyvas ribojant suvereno galią.

Argumentacija sekanti:

1. Valstybės ir religijos atskyrimas. Pagalvokime kodėl mes to norime, kokios priežastys?
2. Tos pačios priežastys tinka ekonomikos ir valstybės atskyrimui, arba psichiatrijos ir valstybės atskyrimui (mano antipsichiatrinė gaida), ar švietimo ir valstybės atskyrimui.
3. Nuoseklus sukuliaristas yra vienoks, ar kitoks klasikinis liberalas, tą reikia pripažinti. Ne veltui valstybėje yra matomas pavojus, kai ji užsiima tuo kas mus liečia asmeniškai. Juk mes tikriausiai visi suprantame, kad geriau darbdavių turgus, nei vienas darbdavys monopolistas. Geriau religijos pasirinkimo laisvė ir laisvė nuo religijos, nei valstybės primesta religija, ar ateizmas. Kai valstybė sodina į kalėjimą už netinkamą žolę kišenėje - kažkas yra giliai supuvę mūsų teisinėje sistemoje. Atominių bombų lyginimas su vyno taure, ar žolės suktinuku yra visiškai absurdiškas.

[RB]

Na, papilstei iš tuščio į kiaurą. O dabar konkrečiai suformuluok, kaip tos „naujos valdymo perspektyvos tai ribotai laisvei sukurti ir praplėsti, o taip pat naujos laisvės perspektyvos ribojant suvereno galią“ atrodys?

[Transgresija]

Kitaip sakant, ganytojiškas požiūris kitų žmonių atžvilgiu yra bažnytinės kontrolės rekonstrukcija. Ganytojiška kultūra, kylanti iš šeimos institucijos ir besiplečianti nuo darželio iki kariuomenės/darbovietės yra kalėjimo (panoptikono) pritaikymas visose srityse. Šitas giliai krikščioniškas rūpestis Kitu iš tikrųjų yra ne laisvės ženklas, bet disciplinos pasireiškimas. Grožis tame, kad žmonės yra ginami nuo jų pačių. Prostitucija, nepilnamečių lytiniai santykiai, pornografija, narkotikų vartojimas... Visa tai yra nusikaltimai be aukų, o tiksliau - be nusikaltėlių, nebent mums užtektų beprotybės teigti, kad žmogus gali nusikalsti prie save, prieš savo prigimtį.

[Transgresija]

Na, papilstei iš tuščio į kiaurą. O dabar konkrečiai suformuluok, kaip tos „naujos valdymo perspektyvos tai ribotai laisvei sukurti ir praplėsti, o taip pat naujos laisvės perspektyvos ribojant suvereno galią“ atrodys?

Konstitucinė respublika paremta nuosavybės teisės reforma - jos susiejimu su tiesioginiu naudojimu, landlordizmo panaikinimas (manorializmo liekana dar nuo feodalinės santvarkos laikų). Žemė - valstiečiams, darbo priemones - darbininkams. Intelektualinės nuosavybės panaikinimas. Kai nuosavybės teisė bus susieta su realiu jos naudojimu, kapitalizmo struktūra žlugs, nes darbininkai negalės būti atskirti nuo darbo priemonių (the end of exclusion and alienation). Žemės ir kito nekilnojamojo turto nuosavybės teisės priklausytų tiems, kurie tiesiogiai ją naudoja (de jure ir de facto nuosavybės dialektinė sintezė). Konkrečius senaties terminus (kada nenadojama nuosavybė praranda šeimininką) apspręstų vienoks, ar kitoks politinis konsensusas (parlamente, ar visuotiniame tiesioginės demokratijos susirinkime - tarkime internetu). Toliau galima gilintis, bet manau, kad nuosavybės teisė yra gera pradžia dekonstrukcijai ir socialinio teisingumo rekonstrukcijai. Reikia padaryti galą korporaciniam robber baron kapitalizmui. Mano siekis - demokratija darbovietėse, rinkos ekonomika, minimali (kad ir ką tai reikštų) teisinė valstybė, kaip modernios demokratinės valstybės esencija.

Ateityje pasiekus postscarcity išsivystymo lygį būtų galima sukurti netgi komunizmą, ar kažką arti to. Pirmasis nuosavybės kriterijus - joks neribotas resursas negali būti laikomas nuosavybe, nuosavybe gali būti laikomi tik fiziniai objektai. To pasekmė turėtų būti visiškas intelektualinės nuosavybės panaikinimas ir intelektualinio komunizmo įvedimas.

[RB]

Konstitucinė respublika paremta nuosavybės teisės reforma - jos susiejimu su tiesioginiu naudojimu, landlordizmo panaikinimas (manorializmo liekana dar nuo feodalinės santvarkos laikų). Žemė - valstiečiams, darbo priemones - darbininkams. Intelektualinės nuosavybės panaikinimas. Kai nuosavybės teisė bus susieta su realiu jos naudojimu, kapitalizmo struktūra žlugs, nes darbininkai negalės būti atskirti nuo darbo priemonių (the end of exclusion and alienation). Žemės ir kito nekilnojamojo turto nuosavybės teisės priklausytų tiems, kurie tiesiogiai ją naudoja (de jure ir de facto nuosavybės dialektinė sintezė).

Ir kur šitie kliedesiai man jau matyti. O kaip bus su kapitalo kaupimu? Kokio velnio darbininkui komunizme investuoti į gamybą, o ne pragerti viską?
O kas yra „naudojimas“? Jei paskelbsiu visą Žemės rutulį draustiniu, tai čia bus mano naudojama nuosavybė ar ne?

Pirmasis nuosavybės kriterijus - joks neribotas resursas negali būti laikomas nuosavybe, nuosavybe gali būti laikomi tik fiziniai objektai. To pasekmė turėtų būti visiškas intelektualinės nuosavybės panaikinimas ir intelektualinio komunizmo įvedimas.

Uhu, puiku. Žinoma, tu paaiškinsi, koks idiotas ir kodėl investuos, pvz., į naujų vaistų kūrimą ar kad ir filmo pastatymą, jei automatiškai praras į juos visas teises vos sukūręs?

[Transgresija]

Teisėje jau dabar yra suvokiami tokie dalykai kaip property abandonment. Skaityti: Squatting. Užtektų tik pritaikyti šitą tvarką kitose srityse. Aišku, nebūtinai visose srityse ir netaikant kaip absoliuto. Tame procese egzistuotų laiko išmatavimas, o tai reiškia, kad galėtume nustatyti kada nusavinimas yra galimas, po kiek laiko savininkas netenka savo teisių.

[Transgresija]

O kaip bus su kapitalo kaupimu?

Manyčiau, kad šitas elementas išliks.

Kokio velnio darbininkui komunizme investuoti į gamybą, o ne pragerti viską?

Komunizme ribotų resursų nebus, todėl viską pragerti bus tiesiog neįmanoma. Aš kalbu apie rinkos sistemą, kurioje darbininkai taptų akcininkais, arba savininkais. Jie patys taptų kapitalistais ir valdytų turtą rinkdami vadovybę, ar kitokiu demokratiniu būdu. Investuojama bus su tuo pačiu tikslu - užsikalti pinigų. Tiesiog įmonės kontrolė būtų ne vieno asmens, ar grupelės rankose, bet visų darbininkų rankose. Minimum jie bent jau būtų akcininkais. Čia juk ta pati analogija dėl privataus Vilniaus karaliaus. Tas pats ir su įmonėm, jos turi būti darbininkų nuosavybe. Kapitalo kaupimą stabdys ribotos nuosavybės teisės, nenaudoji - prarandi teises. Tokiu būdu nebus įmanoma vienam žmogui turėti visą įmonę, ar miestą. Juk savo darbą su Vilniumi sumaišo ne vienas žmogus, tas pats ir su įmonėmis. Vilniuje gyvena ir dirba labai daug žmonių, todėl neteisinga būtų jei jis priklausytų kažkam vienam kas galbūt čia net nėra buvęs (feodalizmas). Kapitalizmas yra tik mikrofeodalizmo forma. Jau konkrečiau sunkiai išeitų paaiškinti ką noriu pasakyti.

O kas yra „naudojimas“? Jei paskelbsiu visą Žemės rutulį draustiniu, tai čia bus mano naudojama nuosavybė ar ne?

Nereikia čia užsiimti šiomis nesąmonėmis. Šlykštu skaityti. Teisėje puikiai žinoma kas yra nekilnojamojo turto apleidimas ir pan.

Uhu, puiku. Žinoma, tu paaiškinsi, koks idiotas ir kodėl investuos, pvz., į naujų vaistų kūrimą ar kad ir filmo pastatymą, jei automatiškai praras į juos visas teises vos sukūręs?

Dėl šito nesu visiškai tikras, bet kiek žinau faktas, kad aš galiu atsisiųsti filmą internetu neprivertė nebekurti filmų ir aš iki šiol vaikštau į kiną. Aš juk sakau, kad viskam yra ribos, nereikia nieko absoliutinti be reikalo. Reikia viską racionaliai apsvarstyti.

[RB]

Manyčiau, kad šitas elementas išliks.

Tu nemanyk, tu paaiškink, kaip ir kodėl.

Komunizme ribotų resursų nebus, todėl viską pragerti bus tiesiog neįmanoma.

Žemė, oras, vanduo, energija, darbas, maistas, metalai, mediena, bet kokios prekės – riboti resursai. Tai jų komunizme nebus? A, na taip, pamenu, bent jau daugelio prekių iš tiesų nebūdavo...

Nereikia čia užsiimti šiomis nesąmonėmis. Šlykštu skaityti. Teisėje puikiai žinoma kas yra nekilnojamojo turto apleidimas ir pan.

Ne, tai tu man paaiškink. Ar bus komunizme draustiniai ir parkai, ar ne?

Dėl šito nesu visiškai tikras, bet kiek žinau faktas, kad aš galiu atsisiųsti filmą internetu neprivertė nebekurti filmų ir aš iki šiol vaikštau į kiną.

Šiuo metu galioja autorių teisų apsaugos įstatymai, prieš filmų siuntimąsi internetu yra kovojama, o kino teatras privalo sumokėti gamintojui už teisę tą filmą naudoti. Jei „nesi visai tikras“, gal dar ankstoka kurti geresnę visuomenės santvarką?

[Transgresija]

Tu nemanyk, tu paaiškink, kaip ir kodėl.

Paprasčiausiai todėl, kad egzistuos kooperatyvinės akcinės bendrovės, kurios kaups kapitalą. Lygiai taip pat kaip ir dabar egzistuoja hierarchija paremtos korporacijos. Skirtumas tik tas, kad konkrečioje įmonėje visi dirbantieji bus akcininkais. Principas analogiškas, įmonė egzistuos tam, kad kaupti pelną. Šitoje vietoje aš atsisakau Proudhono nusistatymo prieš pelną, bet nesu tikras dėl palūkanų ir nuomos. Padarius mano minėtą nuosavybės teisės reformą nuoma beveik išnyks, nes a) beveik visi nuomininkai nusavins savo šeimininkų turtą ir patys turės savo turtą, b) išnuomoti ilgesniam laikui bus pavojinga dėl ankščiau paminėtų nuosavybės apleidimo taisyklių.

Žemė, oras, vanduo, energija, darbas, maistas, metalai, mediena, bet kokios prekės – riboti resursai. Tai jų komunizme nebus? A, na taip, pamenu, bent jau daugelio prekių iš tiesų nebūdavo...

Tu klaidingai mane supratai, aš manau, kad ateityje gamybos būdas pasikeis ir mums galbūt net nereikės dirbti. Visai įmanoma, kad įvyks industrinė robotizacija ir žmogaus darbas turės galimybę išnykti. Tik tokiu atveju galėsime sukurti pakankamai resursų tam, kad visų pamatiniai poreikiai būtų patenkinti taip kaip tik įmanoma. Neriboti resursai tikriausiai niekada ir neegzistuos, bet visai įmanoma, kad jų bus tiek, kad visi galės turėti patogų gyvenimą (resource-based economy). Kol gamybos būdas nepasikeis jokio komunizmo nebus ir reikės taikytis su tuo ką turime. Kol kas turėsime taikytis su vienokia, ar kitokia socializmo forma.

Ne, tai tu man paaiškink. Ar bus komunizme draustiniai ir parkai, ar ne?

Kaip jau minėjau spekuliuoti apie komunizmą kol kas nėra didelio pagrindo. Aš nesu komunistas per se, mano pažiūros gali būti įvardintos kaip socialiai orientuotas klasikinis liberalizmas, kurio tikslas yra sukurti social equilibrium.

Šiuo metu galioja autorių teisų apsaugos įstatymai, prieš filmų siuntimąsi internetu yra kovojama, o kino teatras privalo sumokėti gamintojui už teisę tą filmą naudoti. Jei „nesi visai tikras“, gal dar ankstoka kurti geresnę visuomenės santvarką?

Įmanomas toks variantas, kad galėtų būti renkamas mokestis iš kurio būtų finansuojami visokie projektai. Kiek žinau piratavimo lygis Pasaulyje yra toks didelis, kad pagal šitą logiką visi autorinių teisių turėtojai jau seniai turėjo bankrutuoti. Galbūt šitoje vietoje nesu teisus. Kaip jau sakiau, dėl šito dalyko dar nesu tikras ir nieko blogo tame nematau. Aš besiremdamas Karlu Popperiu galiu teigti, kad tiek moksle, tiek politikoje dogmatizmas ir nepakankamai lankstus protas užkerta kelią bet kokiam minčių progresui, todėl diskusija ir demokratinis procesas turi būti paremtas skepticizmu.

Radau šiek tiek informacijos šia tema (buvo po ranka)... Man įdomūs realūs empiriniai faktai ir skaičiai, o ne teoriniai pamąstymai "kas būtų, jeigu būtų".

“INTELLECTUAL PROPERTY”: A LIBERTARIAN CRITIQUE Kevin A. Carson

This is borne out by F. M. Scherer's testimony before the Federal Trade Commission in 1995.83
Scherer spoke of a survey of 91 companies in which only seven "accorded high significance to patent
protection as a factor in their R & D investments." Most of them described patents as "the least
important of considerations." Most companies considered their chief motivation in R & D decisions to
be "the necessity of remaining competitive, the desire for efficient production, and the desire to expand
and diversify their sales." In another study, Scherer found no negative effect on R & D spending as a
result of compulsory licensing of patents. A survey of U.S. firms found that 86% of inventions would
have been developed without patents. In the case of automobiles, office equipment, rubber products,
and textiles, the figure was 100%.
The one supposed exception was drugs, according to Scherer, of which 60% would not have been
invented. But it's likely Scherer underestimated the effect of drug patents in discouraging or distorting
innovation. For one thing, drug companies get an unusually high portion of their R & D funding from
the government, and many of their most lucrative products were developed entirely at government
expense. And Scherer himself cited evidence to the contrary. The reputation advantage for being the
first into a market is considerable. For example in the late 1970s, the structure of the industry and
pricing behavior was found to be very similar between drugs with and those without patents. Being the
first mover with a non-patented drug allowed a company to maintain a 30% market share and to charge
premium prices. We have already seen, in the previous chapter, the extent to which the direction of
innovation of skewed by considerations of gaming the patent system and patent trolling the
competition. The majority of R & D expenditure is geared toward developing "me, too" drugs: in
essence slightly different versions of existing drugs, tweaked just enough to justify repatenting. And of
the enormous R & D expenditures which patents are allegedly necessary to allow the drug companies
to recoup, a majority goes not to developing the actual drug that goes to market, but to securing patent
lockdown on all the possible major variations of that drug.

[Transgresija]

Na įmonės darbuotojai jau dabar gali būti akcininkais, tereikia nusipirkti įmonės, kurioje jie dirba akcijų.Paprastai jos daug nekainuoja. Tiesa aš pats dirbdamas įmonėje greičiausiai nepirkčiau tos įmonės akcijų, arba jos sudarytų tik mažesnę mano akcijų portfelio dalį. Turėti vien tos įmonės akcijas, kurioje ir pats dirbi yra nereikalinga rizika. Jeigu įmonė bankrutuotų, ne tik lieki be darbo, bet ir visos tapo investicijos tampa bevertėmis.

Aš turiu omenyje, kad dabartinių savininkų turtas turėtų būti nusavintas ir visi darbininkai turėtų automatiškai tapti akcininkais. Nesuprantu kodėl būti savininku/dalininku yra bereikalinga rizika, jei būtent taip ir funkcionuoja dabartinė kapitalistinė sistema.

Nelabai suprantu ką turi galvoje sakydamas, kad tik naudodamas gali turėti teises į tą nuosavybę. Jeigu kalbi apie realų, fizinį savo turto naudojimą, tai manau kad tavo pasiūlymas yra destruktyvus ir kvailas.

Gali naudoti dalį įmonės turto, bet tau priklauso tarkime visos įmonės akcijų dalis. Galimas ir toks variantas. Investavimas ir toliau galėtų egzistuoti, bet galbūt kitokia forma. Negalėtum tapti savininku, galėtum tik skolinti pinigus, ar pan. Tam būtų terpė.

[RB]

Paprasčiausiai todėl, kad egzistuos kooperatyvinės akcinės bendrovės, kurios kaups kapitalą. Lygiai taip pat kaip ir dabar egzistuoja hierarchija paremtos korporacijos. Skirtumas tik tas, kad konkrečioje įmonėje visi dirbantieji bus akcininkais.

Akcininkai investuoja tam, kad gautų didesnius dividendus ir galėtų valdyti įmonę. Jei darbuotojai lygiom teisėm valdo įmonę ir dalijasi jos produkcija, investuoti beprasmiška. Jei valdymo teisė ir teisė į pelną priklauso nuo investicijų, turime dabartinį kapitalizmą.

Tu klaidingai mane supratai, aš manau, kad ateityje gamybos būdas pasikeis ir mums galbūt net nereikės dirbti. Visai įmanoma, kad įvyks industrinė robotizacija ir žmogaus darbas turės galimybę išnykti. Tik tokiu atveju galėsime sukurti pakankamai resursų tam, kad visų pamatiniai poreikiai būtų patenkinti taip kaip tik įmanoma.

Aha. O dar kada nors iš kosmoso atskris ateiviai ir sukurs mums rojų. Gal grįžkime prie realių sąlygų?
Resursai yra riboti. Poreikiai neriboti. Kaip tu padalinsi tuos ribotus resursus neribotiems poreikiams tenkinti?

Kaip jau minėjau spekuliuoti apie komunizmą kol kas nėra didelio pagrindo. Aš nesu komunistas per se, mano pažiūros gali būti įvardintos kaip socialiai orientuotas klasikinis liberalizmas, kurio tikslas yra sukurti social equilibrium.

Neišsisukinėk nuo klausimo. Ar tavo aprašytoje santvarkoje įmanomi draustiniai, ir jei taip – kokiu būdu.

Įmanomas toks variantas, kad galėtų būti renkamas mokestis iš kurio būtų finansuojami visokie projektai. Kiek žinau piratavimo lygis Pasaulyje yra toks didelis, kad pagal šitą logiką visi autorinių teisių turėtojai jau seniai turėjo bankrutuoti.

Pagal kokią „logiką“? Bankrutuoja jie tada, kai parduotų kūrinių skaičius nepadengia sąnaudų. Pvz., kompiuterinių žaidimų rinkoje prieš 5-10 metų nuostolingų projektų skaičius siekė 80 %.

Radau šiek tiek informacijos šia tema (buvo po ranka)... Man įdomūs realūs empiriniai faktai ir skaičiai, o ne teoriniai pamąstymai "as būtų, jeigu būtų".

Čia kaip tik ir yra „kas būtų, jeigu būtų“, o ne realūs faktai, kaip vyksta progresas visuomenėje be patentų. Kalbant apie „realius faktus ir skaičius“ „many“ ar „most“ nėra realūs skaičiai. Beje, įdomu, kad autorius vienose vietose besąlygiškai remiasi Scherer teiginiais, o kai jie jam neparankūs, juos staiga atmeta. Valstybinis finansavimas čia visiškai nesvarbus. Faktas, kad daugelis vaistų nebūtų sukurta be patentų (tuo labiau, kad komunistinėje sistemoje valstybės ir nebus, ar ne?) Aš jau nekalbu apie tai, kad čia visiškai ignoruojamas pagrindinis autorių teisių objektas – meno kūriniai (knygos, muzika, filmai, programos, žaidimai).

[RB]

Investavimas ir toliau galėtų egzistuoti, bet galbūt kitokia forma. Negalėtum tapti savininku, galėtum tik skolinti pinigus, ar pan. Tam būtų terpė.

Aha. Puikus pasiūlymas. Skolink pinigus Petrui, neturėdamas jokios teisės kontroliuoti, kaip jis juos naudos Bet jei aš paskolinu pinigus, tai aš jais nesinaudoju, ir jie, pagal komunistinius principus, nusavinami. Puikus pasiūlymas

[Transgresija]

Investavimas ir toliau galėtų egzistuoti, bet galbūt kitokia forma. Negalėtum tapti savininku, galėtum tik skolinti pinigus, ar pan. Tam būtų terpė.

Aha. Puikus pasiūlymas. Skolink pinigus Petrui, neturėdamas jokios teisės kontroliuoti, kaip jis juos naudos Bet jei aš paskolinu pinigus, tai aš jais nesinaudoju, ir jie, pagal komunistinius principus, nusavinami. Puikus pasiūlymas

Kodėl tu manai, kad absoliučiai viskas turėtų būti priklausoma nuo nuosavybės-naudojimo principo? Aš kol kas kalbėjau tik apie nekilnojamą turtą, o ne apie seną švarką spintoje. Viskam yra kontekstas, juk tai ne koks kategorinis imperatyvas. Pinigai yra skolinami įmonėms ir be jos akcijų įsigijimo.

[RB]

Kodėl tu manai, kad absoliučiai viskas turėtų būti priklausoma nuo nuosavybės-naudojimo principo? Aš kol kas kalbėjau tik apie nekilnojamą turtą

O kuo tas nekilnojamas turtas toks jau ypatingas? O gamybinės staklės gamykloje arba laboratorijos įranga priklausys darbininkams ar kapitalistui?

[Transgresija]

Akcininkai investuoja tam, kad gautų didesnius dividendus ir galėtų valdyti įmonę. Jei darbuotojai lygiom teisėm valdo įmonę ir dalijasi jos produkcija, investuoti beprasmiška. Jei valdymo teisė ir teisė į pelną priklauso nuo investicijų, turime dabartinį kapitalizmą.

Tokias investicijas pakeistų pinigų skolinimas, arba tokio dalyko kaip "tradiciškai suprantamas kapitalistinis investavimas" beveik nebeliktų. Investuotojo įmonės kontrolė galėtų būti gaunama tik ribotam laikui. Vėliau investuotojas galėtų gauti dalį pelno, bet negalėtų turėti tiesioginės kontrolės įmonei. Įmonės valdymas būtų paremtas darbininkų ir administracijos bendradarbiavimu. Turtas neturėtų būti skirstomas po lygiai, bet bendra egalitarinė tendencija galėtų būti išlaikyta.

Kaip tu padalinsi tuos ribotus resursus neribotiems poreikiams tenkinti?

Kaip aš galiu kalbėti apie tai, jei gamybos būdas dar nėra pasikeitęs? Poreikiai nėra neriboti jei kalbame apie pamatinius poreikius. Galime pradėti nuo maisto, transporto ir kitų patogumų... Dabar komunizmui nėra galimybių egzistuoti, todėl nėra apie ką kalbėti. Tai labai tolimos ateities santvarkos perspektyva.

Neišsisukinėk nuo klausimo. Ar tavo aprašytoje santvarkoje įmanomi draustiniai, ir jei taip – kokiu būdu.

Draustiniai galėtų būti valstybiniai ir neutralūs nuosavybės požiūriu. Saugomi nuo intervencijos. Kaip jau minėjau, nuosavybės-naudojimo principas neturėtų būti suprantamas kaip siūloma dogma, jis galėtų būti pritaikytas ten kur tai yra naudinga. Olandijoje pastatų atveju tas buvo legalu iki 2010m. Skvotai ten buvo pilnai legalus dalykas.

[RB]

Įmonės valdymas būtų paremtas darbininkų ir administracijos bendradarbiavimu. Turtas neturėtų būti skirstomas po lygiai, bet bendra egalitarinė tendencija galėtų būti išlaikyta.

Bereikšmiai lozungai.

Kaip aš galiu kalbėti apie tai, jei gamybos būdas dar nėra pasikeitęs? Poreikiai nėra neriboti jei kalbame apie pamatinius poreikius.

Tai ir nekalbėk. O gal prasminga būtų padiskutuoti apie tai, kaip veiks rojus, kurį sukurs mano jau minėti iš kosmoso nusileidę ateiviai? Ne pamatiniai poreikiai, kaip suprantu, nebus tenkinami – kiekvienas gaus saują ryžių, kibirą vandens ir gana? Ima priminti diskusiją su Mefiso.

Draustiniai galėtų būti valstybiniai ir neutralūs nuosavybės požiūriu. Saugomi nuo intervencijos.

OK, parkai valstybiniai, draustiniai valstybiniai. Bet kas juos prižiūrės? Pagal pamatinius principus, prižiūrėtojai turėtų tapti savininkais, bet dabar tai jau staiga neveikia?
O visa kita? Jei aš priešais namą pievelę atsitvėriau, čia naudojama žemė ar ne? Jei aš įsirengiau hipodromą, kuriame kartą per metus (per mėnesį? per savaitę? per dieną) jodinėju – čia naudojama žemė ar ne?

[Transgresija]

Kodėl tu manai, kad absoliučiai viskas turėtų būti priklausoma nuo nuosavybės-naudojimo principo? Aš kol kas kalbėjau tik apie nekilnojamą turtą

O kuo tas nekilnojamas turtas toks jau ypatingas? O gamybinės staklės gamykloje arba laboratorijos įranga priklausys darbininkams ar kapitalistui?

Yra du variantai: 1. konkretūs daiktai priklausys naudotojams. 2. įmonės akcijos priklausys darbininkams. Gali būti visaip. Tam konkretizuoti reikalinga nauja teisinė sistema.

[Transgresija]

Tai ir nekalbėk.

Tai, kad tu mane nori paversti komunistu, kai juo tikrai nesu.

OK, parkai valstybiniai, draustiniai valstybiniai. Bet kas juos prižiūrės? Pagal pamatinius principus, prižiūrėtojai turėtų tapti savininkais, bet dabar tai jau staiga neveikia?

Principai turi kontekstą ir negali būti visur taikomi vien todėl, kad tai šventi principai. Jeigu gamta yra labai naudingas ir svarbus dalykas, tai jos išsaugojimas aukščiau tokių principų. Manau, kad kiekvienai taisyklei gali būti daug išimčių.

O visa kita? Jei aš priešais namą pievelę atsitvėriau, čia naudojama žemė ar ne? Jei aš įsirengiau hipodromą, kuriame kartą per metus (per mėnesį? per savaitę? per dieną) jodinėju – čia naudojama žemė ar ne?

Olandijoje tai buvo taip:

In the Netherlands, if a building is empty and not in use for twelve months, and the owner has no pressing need to use it (such as a rental contract starting in the next month), then it can be used, legally, by someone who needs to squat. The only illegal aspect was forcing an entry, if that was necessary. When a building was squatted, it is normal to send the owner a letter and to invite the police to inspect the squat. The police check whether the place is indeed lived in by the squatter—in legal terms, this means there must be a bed, a chair, a table and a working lock on the door which the squatter can open and close.

http://en.wikipedia.org/wiki/Squatting#Netherlands

galima įsivaizduoti... Pastatų ir žemės apleidimas yra apibrėžtas daugelio valstybių teisėje. Jei savininko nesugebama rasti ir kažkas jau seniausiai nėra naudojama, tai dažniausiai tampa valstybine žeme, ar išparduodama. Juk viskas labai paprasta, tik nereikia tikėtis kažkokių konkrečių taisyklių būtent šiame forume. Juk teisė nėra toks paprastas dalykas, jei pradedama gilintis į detales.