Tam nebūtinas centrinis planavimas, tiesiant geležinkelį (nesant nesantaikos, kai nori specialiai tokių bėgių kad lenkų traukinys negalėtų pravažiuoti) būtų derinamasi prie bendro standarto. Kokie du bėgių standartai realu, 27 - ne.Šešėlis wrote:Įsivaizduokime du elementarius geležinkelių infrastruktūros planavimo scenarijus:Taigi brangiai mokame uz centrini planavima ir reguliavima, o mainais negauname nieko, ko negalime pasidaryti patys.
1) geležinkelių gamybos ir tiesimo standartus (pvz., bėgių plotį) nustato kiekviena valstybė atskirai (27 kartus, 27 skirtingi bėgių pločiai) ir
2) šiuos standartus priima centrinė institucija (vieną kartą, vienas bėgių plotis).
Prašom apskaičiuoti, kiek pirmas scenarijus yra pigesnis už antrą ir kiek kartų geležinkelio infrastruktūra taps našesnė, kai traukiniai negalės išvažiuoti iš vienos šalies į kitą.
Euroskepticizmas Lietuvoje
Traukiniai tarp ne ES nares Sveicarijos ir ES salies Prancuzijos vaziuoja laiku.Šešėlis wrote: Prašom apskaičiuoti, kiek pirmas scenarijus yra pigesnis už antrą ir kiek kartų geležinkelio infrastruktūra taps našesnė, kai traukiniai negalės išvažiuoti iš vienos šalies į kitą (kaip tik labai realus pavyzdys – didelė geležinkelių dalis nėra suderinama, nes paveldėta prieš atsirandant europiniams standartams).
Vienodiems begiams nereikalingas nei bendras centrinis bankas, nei bendra kariuomene, nei bendras teismas, nei vienodi mokesciai.
Tu net nebandei atsakyt į klausimą.
Aiškumo sumetimais pasikartosiu: kiek galima sutaupyti sprendimus priimant individualiai, nesant centrinės institucijos?
Aiškumo sumetimais pasikartosiu: kiek galima sutaupyti sprendimus priimant individualiai, nesant centrinės institucijos?
Pirmą kartą girdžiu, kad centrinis bankas reguliuotų bėgių plotį.Vienodiems begiams nereikalingas nei bendras centrinis bankas, nei bendra kariuomene, nei bendras teismas, nei vienodi mokesciai.
Labai daug. Galima sutaupyti centriniu planuotoju sherimo saskaita, isvengiant brangiai kainuojanciu bet neaktualiu centriniu planuotoju sprendimu ir pan.Šešėlis wrote:Tu net nebandei atsakyt į klausimą.
Aiškumo sumetimais pasikartosiu: kiek galima sutaupyti sprendimus priimant individualiai, nesant centrinės institucijos?
Ne visada "vienas dydis tinka visiems".
Valstybės jokiu būdu nebendrauja ir jokiu būdu negali susitarti, nes jos visiškai nenori prekiauti kartu, nes laisvoji rinka ne apie laisvą bendradarbiavimą ir prekiavimą, bet užsidarymą savo mažuose pasaulėliuose. Toks tavo įsivaizdavimas?Šešėlis wrote:Ta prasme, atsisakyti centrinio planuotojo ir duoti tos pačios srities standartus priimti 27 kartus kiekvienai valstybei atskirai?
Man regis, tu nelabai supranti apie ką kalba eina. Kiekvienai valstybei savarankiškai nuspręsti kokius bėgius jai tiesti - pigiau, tačiau nepamiršk, kad valstybės mėgsta prekiauti ir bendradarbiauti, todėl tuos bėgius ties ne šiaip sau, bet apgalvojusios bendradarbiavimo galimybes. Tas pats rezultatas - vienodi bėgiai - įmanoma ir be viskam vadovaujančio viršininko. Jei tu įsivaizduoji, kad valstybės susigalvotų ir pradėtų gaminti skirtingo dydžio bėgius - tu bukas. Visų pirma, jei kalbėtume konkrečiai apie bėgius, jais turi važiuoti traukiniai. Kas gamina traukinių vagonus? Kiekviena šūdvalstybė nepajėgi išlaikyti gamyklų, gaminančių vagonus, vadinasi, rinka diktuoja tai, jog traukiniai būtų perkami iš vieno ar kelių gamintojų. Tai reiškia - vienodi vagonai, vienodi bėgiai, nes niekas neužsisakinėtų atskirai sau nestandartinių vagonų, mat jie kainuotų nestandartiškai daugiau, nei standartiniai. Got it? Tai nereiškia "velniop centrinį planavimą!", tai reiškia, kad tavo pavyzdys su traukinių bėgiais tikrai nepretenduoja į gerus argumentus prieš centrinį planavimą.Šešėlis wrote:Neįsiskaitei į klausimą ar jo nesupratai?
Parodyk, kaip tai yra pigiau.Kiekvienai valstybei savarankiškai nuspręsti kokius bėgius jai tiesti - pigiau
Na taip, geriau, kai bendradarbiauja valstybės po dvi, po tris, gal po keturias, bet jokiu būdu ne 27 iškarto, nes taip yra labai brangu, ir iš to beveik jokios naudos.valstybės mėgsta prekiauti ir bendradarbiauti
Įmanoma ir su riedučiais į Maskvą nuvažiuoti.Tas pats rezultatas - vienodi bėgiai - įmanoma ir be viskam vadovaujančio viršininko.
Leisk, atspėsiu – tu įsivaizduoji, kad pavyzdys pritaikomas tik techninių standartų srityje? (O šiaip ačiū už epitetą, manau, kad jis puikiai atspindi tavo požiūrį ne tik į konkrečius dalyvius, bet ir į šį forumą apskritai).Jei tu įsivaizduoji, kad valstybės susigalvotų ir pradėtų gaminti skirtingo dydžio bėgius - tu bukas.
O šiaip – valstybės susigalvoti nesuderinamus bėgius, televizijos transliacijos ar maisto kokybės kontrolės standartus gali, ir jos tai daro.
Jei taip sunku suvokti pavyzdį su traukiniais, gal kažkiek lengviau būtų, pvz., su palydovine radijo navigacija: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Lex ... 12:LT:HTML
Tai vis tik kiek kartų brangiau yra turėti vieną palydovinės navigacijos sistemų agentūrą negu 27?
Pritariu, nes tai būtų visiška nesąmonė.tavo pavyzdys su traukinių bėgiais tikrai nepretenduoja į gerus argumentus prieš centrinį planavimą
Palydovinę navigacijos sistemą jau sukūrė JAV (GPS), ES tolesnis ketinimas kurti Galileo man regis yra fail (rinka jau užimta), bet žinoma prove me wrong.Šešėlis wrote:Jei taip sunku suvokti pavyzdį su traukiniais, gal kažkiek lengviau būtų, pvz., su palydovine radijo navigacija: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Lex ... 12:LT:HTML.
primenu kad gps pirmine paskirtis yra karine o komercine tik antrine jos paskirtis. kadangi es dauguma valstybiu yra nato sudetyje tad jiem gps yra per akis o galileo turejo buti tik konkurencine komercines paskirties sistema kuriai vietos rinkoj nera nes tokiu sistemu kol kas uztenka vienos.VYTS wrote:Palydovinę navigacijos sistemą jau sukūrė JAV (GPS), ES tolesnis ketinimas kurti Galileo man regis yra fail (rinka jau užimta), bet žinoma prove me wrong.Šešėlis wrote:Jei taip sunku suvokti pavyzdį su traukiniais, gal kažkiek lengviau būtų, pvz., su palydovine radijo navigacija: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Lex ... 12:LT:HTML.
rusai del karines iniciatyvos jau baige projekta glonass. antrine paskirtis komercijai pasirode paveluota ir nebe konkurencinga tad imoniu nepritraukus beliko tenkintis tik svedu imone swepos.
Jei manytume, kad reikalingi valdiški standartai bėgiams, tai juos galima pasiskolinti iš kaimynų. Arba sutarti su kaimynais dėl standarto be jokių centralizuotų institucijų. Visgi nėra pagrindo teigti, kad valdininkai geriau už geležinkeliečius žino koks yra teisingas bėgių plotis ir geriau tą palikti pramonei spręsti. (Lietuvoje, kur geležinkelio monopolija priklauso valdžiai, žinoma viskas daroma atbulai).
Jei nebūtų centrinio planavimo - žmonės taupytų ir bėgius tiestų tik ten, kur juos tiesti apsimoka. Dabar - turime daug nenaudojamų bėgių, keleiviniai traukiniai nė velnio neneša pelno, tačiau jie vis vien važinėja. Kaip manai, apsimoka toks verslas? Nenaudojami bėgiai + nepelningi reisai = superinis derinys, ane?Šešėlis wrote:Ir kaip tai atsako į mano klausimą?
-
status_quo
- pradedantis
- Posts: 338
- Joined: 2008-07-17 14:09
Čia bus offtopikas. D3monai, pasiskaityk.
http://en.wikipedia.org/wiki/Beeching_Axe
Savo kukliomis ekonomijos žiniomis - nuostolingų maršrutų uždarinėjimas būtų krachas visam LG.
http://en.wikipedia.org/wiki/Beeching_Axe
Savo kukliomis ekonomijos žiniomis - nuostolingų maršrutų uždarinėjimas būtų krachas visam LG.
Tu gali mus visus čia apšviesti paaiškindamas, kaip tiksliai tai atsako į mano klausimą, susijusį su priešprieša tarp vieno didelio centrinio planavimo ir daug mažų?Jei nebūtų centrinio planavimo - žmonės taupytų ir bėgius tiestų tik ten, kur juos tiesti apsimoka.
Būtų puiku, ar ne?status_quo wrote:Čia bus offtopikas. D3monai, pasiskaityk.
http://en.wikipedia.org/wiki/Beeching_Axe
Savo kukliomis ekonomijos žiniomis - nuostolingų maršrutų uždarinėjimas būtų krachas visam LG.
LG dividendų tu negauni, o nuostolius padengti reikia.