Taigi, norečiau pasiteirauti ar visgi yra kažkoks genetinis ryšis tarp intelekto ir rasės?
Žiūrint į statistinius IQ rezultatus pamatysime jog tikrai egzistuoja akivaizdus skirtumai tarp skirtingu etninių grupių, pvz azijiečiai vidutinškai turi aukštesni IQ negul baltaodžiai, bet baltaodžiai turi aukštesnį vidutinį IQ negul juodaodžiai. Galima ginčitys jog IQ testas nėra tinkamiausias rodiklis matuoti intelektą ir aš tam pritariu. Tačiau geresnio testo kol kas kaip ir nėra. Taipogi būtų galima ginčytis jog švietimas turi labai svarbia rolę vystant žmoguas intelektualinį suvokima, ir to tikrai neįmanoma paneigti.
Išvis sunku apibrėžti kas gi išvis yra tas intelektas ar intelektualus žmogus, bet aš įvardinčiau tai kaip tam tikrą mąstymą susietą su tam tikrom savybėm. Svarbiausiai manau, kad žmogus remtųsi akivaizdžiais loginiais įrodimais, gebėtų pagrįsti savo požiųri/nuomonę, būtų objektvyvus ir imlus kitų nuomonei, bei nedvejodamas pakeistų savo poziciją, jeigul būtų pateikti stipresni argumentai nei jo asmeniniai ties tam tikra pozicija. Aišku galima ištisus mokslinius straipsnius rašyt apie intelektą, tačiau manau jog visgi mano pastarasis sakinys ganėtinai tiksliai susumuoja kas gi aš asmeniškai manau yra intelektas. Tačiau problema ta, jog mano išvardintų savybes būtų labai sunku pamatuoti empiriškai.
Taipogi norėčiau paminėti tam tikrus fizioliginius skirtimus kuriuos esu pastebėjas - pvz. juodaodžiu fizioliginę sandarą. Jeigul pasižiūresime į JAV, konkrečiau -į NBA lygą pastebėsime jog didžiąją daugumą krepšinio žaidėjų sudaro juodaodžiai amerikiečiai, tačiau kas idomiausiai kad statistiškai juodaodžių yra gerokai mažiau nei baltaodžių, tad galime daryti prielaidą, jog juodaodžiai vidutiniškai aukštesni, fiziškai stipresni, ištvermingesni ir tt. Taipogi pažiūrėjus į geriausius maratoninkus - vėlgi juodaodžiai, neretai iš Kenijos. Greičiausi vyrai bėgikai - visi juodaodžiai iš Jamaikos arba iš JAV. Taigi kur gi aš krypstu su šiais visais pastebėjimais? Ogi noriu iškelti hipotezę, kad jeigul visgi profesionaliame sporte galime pastebeti dažna koreliaciją tarp rasės ir sportinių pasiekimų, galima būtų iškelti prieladaidą kad iš tiesų egzistuoja fiziologinai skirtumai tarp skirtingų rasių. Tad, jeigul viena rasė yra fiziškai stipresnė, galbūt kita gali buti psichologiskai, intelektuoliai stipresnė?
Intelektas, Genetika ir Rasė
Na, visų pirma, tai fiziniai dalykai skiriasi nuo psichinių. Tiesiog jei viena rasė yra fiziškai stipresnė, tai kita yra fiziškai silpnesnė.
Kalbant apie intelekto testus, tai tie skirtumai yra aiškinami kultūriniais skirtumais, apie ką savo pranešime pamiršai paminėti. Šiaip intelekto testai dažniausiai adaptuojami bei standartizuojami kiekvienoje šalyje atskirai, imant reprezentacinę tos šalies gyventojų imtį.
Be to, tarpusavyje intelekto testai skiriasi. Pvz., yra takusis ir kristalizuotas intelektas (juos galima sutikti ir kitais pavadinimais, bet dabar užkrito). Takusis intelektas – tai iš esmės neverbaliniai gebėjimai, manau į tai įeitų ir logikos dėsnių išmanymas ir pan. Ir aš manau, kad tai ir yra tai, kas laikytina tikru intelektu. Vienas testų, matuojančių takųjį intelektą – tai Raveno progresuojančių matricų testas.
Kristalizuotas intelektas – tai sukauptos žinios. Aš jį labai kritikuoju, kadangi tie testai numato kažkokias bendras žinias, kurias žmogus turėtų žinoti. Tačiau realiai vienas žmogus gali žinoti vienus dalykus daugiau, kitas – kitus. Gali būti žmogus, žinantis tokius bendrus dalykus, turintis gerą bendrąjį išsilavinimą, bet daugiau visiškai nieko neišmanantis. Ir jo IQ bus aukštesnis negu žmogaus, tų bendrų dalykų neišmanančio, arba net išmanančio juos labiau, ir tuo pačiu išmanančio daug labiau kitas sritis. Žodžiu, kristalizuotas intelektas – labai slidus dalykas. Ir jis labiausiai veikiamas kultūros. Dauguma intelekto testų apima abiejų intelekto rūšių užduotis.
Kalbant apie intelekto testus, tai tie skirtumai yra aiškinami kultūriniais skirtumais, apie ką savo pranešime pamiršai paminėti. Šiaip intelekto testai dažniausiai adaptuojami bei standartizuojami kiekvienoje šalyje atskirai, imant reprezentacinę tos šalies gyventojų imtį.
Be to, tarpusavyje intelekto testai skiriasi. Pvz., yra takusis ir kristalizuotas intelektas (juos galima sutikti ir kitais pavadinimais, bet dabar užkrito). Takusis intelektas – tai iš esmės neverbaliniai gebėjimai, manau į tai įeitų ir logikos dėsnių išmanymas ir pan. Ir aš manau, kad tai ir yra tai, kas laikytina tikru intelektu. Vienas testų, matuojančių takųjį intelektą – tai Raveno progresuojančių matricų testas.
Kristalizuotas intelektas – tai sukauptos žinios. Aš jį labai kritikuoju, kadangi tie testai numato kažkokias bendras žinias, kurias žmogus turėtų žinoti. Tačiau realiai vienas žmogus gali žinoti vienus dalykus daugiau, kitas – kitus. Gali būti žmogus, žinantis tokius bendrus dalykus, turintis gerą bendrąjį išsilavinimą, bet daugiau visiškai nieko neišmanantis. Ir jo IQ bus aukštesnis negu žmogaus, tų bendrų dalykų neišmanančio, arba net išmanančio juos labiau, ir tuo pačiu išmanančio daug labiau kitas sritis. Žodžiu, kristalizuotas intelektas – labai slidus dalykas. Ir jis labiausiai veikiamas kultūros. Dauguma intelekto testų apima abiejų intelekto rūšių užduotis.
No shit, SherlockCitrinas wrote:galima būtų iškelti prieladaidą kad iš tiesų egzistuoja fiziologinai skirtumai tarp skirtingų rasių.
Pavyzdžiui, hmmmm tamsesnė odos spalva? Skirtingi veido bruožai?Klausimas ne tame ar egzistuoja skirtumai tarp skirtingų "rasių" (jei giliau pasidomėtum, pamatytum koks iš tiesų skystas yra tas terminas) protinių ar fizinių gebėjimų. Klausimas, ar mes į tuos menkus skirtumus turėtume kreipti kokį nors dėmesį kalbėdami apie santykius tarp visuomenės grupių, rašydami įstatymus ar tiesiog kasdieniniame gyvenime. Ir į šį klausimą yra gana aiškus atsakymas - ne. Pagalvok, jei jau pradėsime visuomenę skirstyti į "kvailesnius" ir "gudresnius" (tarkim pagal IQ), tai kam apsiriboti tik grupavimu pagal odos spalvą? Gal tada tiesiog visiems visuomenės nariams padarykim intelekto testus, ir juos sugraduokime į "gerus", "geresnius" ir "niekam tikusius". Ar tikrai žmonių suskirtumas į tokias lentynėles būtų kam nors naudingas?
Akivaizdu, kad mes visi esame labai skirtingi, tačiau iš istorijos matome, kad žmonės gyvena gerokai darniau, jei apsimetame, kad esame "lygūs". Bent jau kai kuriuose kontekstuose - niekas gi tau neliepia "lygiai" paskirtyti savo draugus tarp visų Lietuvos tautinių mažumų, tarp vyrų/moterų, kairiarankių/dešniarankių ir panašiai.
Ar taip supratau - pagrindinis klausimas buvo:
kai du žmonės auga ir vystosi vienodomis salygomis ar jų intelektas skirsis dėl rasės skirtumo?
Ta prasme ar ryšys tarp rasės ir intelekto yra priežastinis ar tiesiog koreliuoja?
Šiaip klausimas įdomus, tik abejoju ar būtų galima jį spręsti pasitelkiant statistiką. Reiktų kreiptis į genetikus, gal kokį intelekto geną rado
kai du žmonės auga ir vystosi vienodomis salygomis ar jų intelektas skirsis dėl rasės skirtumo?
Ta prasme ar ryšys tarp rasės ir intelekto yra priežastinis ar tiesiog koreliuoja?
Šiaip klausimas įdomus, tik abejoju ar būtų galima jį spręsti pasitelkiant statistiką. Reiktų kreiptis į genetikus, gal kokį intelekto geną rado
Vyrų intelektas, greičiausiai, aukštesnis vėlgi dėl kultūros įtakos – mergaitės ir berniukai auklėjami skirtingai. Vyrams labai pabrėžiamas racionalumo svarbumas, todėl jie labiau išvysto savo intelektą, o moterys tuo tarpu investuoja į savo grožį.
Tai taip išeina kad smulkesnio sudėjimo žmonės kvailesni už tuos kurie stambūs ir drūti?Abejoklis wrote:Matomai todėl vyrų intelektas ir yra aukštesnis. Tuo tarpu tai, kad banginiui reikia didelių smegenų valdyti didelę uodegą, mūsų rūšiai nėra aktualu.
The mean IQ scores between men and women vary little. Wikipedia. Jeigu jūsų teorija paaiškina/numato faktus kurių nėra, reiškia bloga teorija.Kita wrote:Vyrų intelektas, greičiausiai, aukštesnis vėlgi dėl kultūros įtakos – mergaitės ir berniukai auklėjami skirtingai. Vyrams labai pabrėžiamas racionalumo svarbumas, todėl jie labiau išvysto savo intelektą, o moterys tuo tarpu investuoja į savo grožį.
Faktas, remiantis tamstos paties wikipedine nuoroda yra:VYTS wrote: The mean IQ scores between men and women vary little. Wikipedia. Jeigu jūsų teorija paaiškina/numato faktus kurių nėra, reiškia bloga teorija.
Jackson and Rushton found males aged 17–18 years had average of 3.63 IQ points in excess of their female equivalents.[49] A 2005 study by Helmuth Nyborg found an average advantage for males of 3.8 IQ points.[50] Colom et al. (2002) found 3.16 higher IQ points for males [54]
http://en.wikipedia.org/wiki/Sex_and_psychology
Atsžvelgiant į tai, kad juodaodžiai ir baltaodžiai ilgą laiką gyveno skirtingoje aplinkoje, arba į tai, kad vyrai ir moterys vykdė skirtingas funkcijas, būtų nepaprastai keista, jei evoliucija nebūtų nulėmusi tam tikrų skirtumų.
A priori teigti, kad IQ (nenaudoju žodžio „intelektas“, nes ne visai aišku, kas tai yra ir kaip tai matuoti) ar gabumai tam tikram dalykui yra vienodi, o bet kokie skirtumai gali būti nulemti tik kultūrinės aplinkos, man atrodo tiek pat pagrįsta, kaip ir įrodinėti, kad Norvegijoje gimęs ir augęs bušmenas bus aukštas ir baltas, o kaip berniukas auklėjama mergaitė užsiaugins ūsus.
A priori teigti, kad IQ (nenaudoju žodžio „intelektas“, nes ne visai aišku, kas tai yra ir kaip tai matuoti) ar gabumai tam tikram dalykui yra vienodi, o bet kokie skirtumai gali būti nulemti tik kultūrinės aplinkos, man atrodo tiek pat pagrįsta, kaip ir įrodinėti, kad Norvegijoje gimęs ir augęs bušmenas bus aukštas ir baltas, o kaip berniukas auklėjama mergaitė užsiaugins ūsus.
Niekas ir nesako, kad intelektą lemia vien aplinka, kultūra. Aš pati laikausi požiūrio, kad intelektą 80 proc. lemia genai. Tačiau nemanau, kad genai lemia skirtumus tarp lyčių, rasių ir pan. Jie lemia skirtumus tarp atskirų individų.
Šiaip evoliucinė psichologija sako, kad žmogaus psichika jau 10 000 metų nebeevoliucionuoja, kadangi evoliucijai reikia pastovių sąlygų, o per tą laiką žmogaus gyvenimo būdas pernelyg greitai kito, todėl jokie pokyčiai neįsitvirtino. Taigi, tos skirtingos funkcijos nelabai galėjo turėti įtakos, kadangi jos nebuvo pastovios.
Šiaip evoliucinė psichologija sako, kad žmogaus psichika jau 10 000 metų nebeevoliucionuoja, kadangi evoliucijai reikia pastovių sąlygų, o per tą laiką žmogaus gyvenimo būdas pernelyg greitai kito, todėl jokie pokyčiai neįsitvirtino. Taigi, tos skirtingos funkcijos nelabai galėjo turėti įtakos, kadangi jos nebuvo pastovios.
Genai gali koreliuoti su rase arba lytimi lygiai taip pat, kaip koreliuoja genai, lemiantys išorės bruožus.Kita wrote:Niekas ir nesako, kad intelektą lemia vien aplinka, kultūra. Aš pati laikausi požiūrio, kad intelektą 80 proc. lemia genai. Tačiau nemanau, kad genai lemia skirtumus tarp lyčių, rasių ir pan. Jie lemia skirtumus tarp atskirų individų.
Trumpiau tariant, tu manai, kad per 10 000 metų žmogaus genai, atsakingi už intelektą, nepasikeitė?Šiaip evoliucinė psichologija sako, kad žmogaus psichika jau 10 000 metų nebeevoliucionuoja, kadangi evoliucijai reikia pastovių sąlygų, o per tą laiką žmogaus gyvenimo būdas pernelyg greitai kito, todėl jokie pokyčiai neįsitvirtino. Taigi, tos skirtingos funkcijos nelabai galėjo turėti įtakos, kadangi jos nebuvo pastovios.
Gali, bet tai yra spėlionės, kol neįrodyta, kad tikrai taip ir yra.Vajezus wrote:Genai gali koreliuoti su rase arba lytimi lygiai taip pat, kaip koreliuoja genai, lemiantys išorės bruožus.
Taip mano evoliucinė psichologija. Aš asmeniškai ne visoms jos idėjoms pritariu. Šiaip net lyginant senesnes kartas su jaunesnėmis (dažniausiai atliekant skerspjūvio tyrimus), yra atrandama, kad jaunesnių kartų intelektas aukštesnis nei senesnių. Bet tai vėlgi paaiškinama per aplinkos poveikį – dabar geresnės gyvenimo sąlygos, daugiau žmonių gauna aukštesnį išsilavinimą, labiau prieinami mokslai, tuo tarpu anksčiau kai kurie baigdavo tik pradinę mokyklą, o gal net ir jos nebaigdavo.Vajezus wrote:Trumpiau tariant, tu manai, kad per 10 000 metų žmogaus genai, atsakingi už intelektą, nepasikeitė?
Faktas: rasės (arba lytys) tarpusavyje skiriasi. (Kodėl – jau aiškinau, nebent gali pateikti teoriją, kodėl evoliucinis spaudimas, pakeitęs fizinę kūno sandarą, nepalietė jokių mąstymo procesų.) Taigi, reikia įrodinėti, kad konkretūs bruožai sutampa.Kita wrote:Gali, bet tai yra spėlionės, kol neįrodyta, kad tikrai taip ir yra.
Funkcijos tiek kalbant apie lytis, tiek apie rases buvo ganėtinai pastovios. Moterys šimtus tūkstančių metų gimdė ir augino vaikus bei buvo rinkėjos, kol vyrai buvo medžiotojai. Analogiškai su rasėmis. Ir jei šis evoliucinis spaudimas nulėme tai, kad raumenų masės skirtumas matuojamas dešimtimis procentų, būtų labai keista, jei IQ būtų vienodas. Tai įmanoma, bet tai reikėtų traktuoti kaip įdomų ir netikėtą sutapimą (kurį reikia įrodyti), o ne kaip išankstinę poziciją.Kita wrote:Niekas ir nesako, kad intelektą lemia vien aplinka, kultūra. Aš pati laikausi požiūrio, kad intelektą 80 proc. lemia genai. Tačiau nemanau, kad genai lemia skirtumus tarp lyčių, rasių ir pan. Jie lemia skirtumus tarp atskirų individų.
Šiaip evoliucinė psichologija sako, kad žmogaus psichika jau 10 000 metų nebeevoliucionuoja, kadangi evoliucijai reikia pastovių sąlygų, o per tą laiką žmogaus gyvenimo būdas pernelyg greitai kito, todėl jokie pokyčiai neįsitvirtino. Taigi, tos skirtingos funkcijos nelabai galėjo turėti įtakos, kadangi jos nebuvo pastovios.
Skirtumai tarp individų egzistuoja, to niekas neginčyja. Ir jie gali būti žymiai didesni nei vidurkio skirtumas tarp lyčių. Aš visiškai sutinku, kad atskira moteris gali būti fiziškai daug stipresnė už atskirą vyrą. Bet, tikiuosi, nebandysime ginčyti, kad vidutinis vyras yra fiziškai stipresnis, aukštesnis, pasižymi procentiškai didesne skeleto ir raumenų mase, lyginant su vidutine moterimi? Tai kodėl teiginys apie IQ vidurkio skirtumus atrodo toks neįtikėtinas?
Teiginys, kad „evoliucijai reikia pastovių sąlygų“, vertas atskiros temos. Trumpai pasakysiu, kad jis labai smarkiai kertasi su tuo, ką šiuo metu žinome apie evoliuciją.