Kaip pabaigti krizę per pusmetį

Abejoklis · 2012-06-24 20:06

Augustas wrote: O dabar kas vyksta? Kokį vaidmenį suvaidino A.Kubiliaus vyriausybė? Ar jai pasisekė ką nors padaryti, ar ne?

Kubiliaus režimas yra katastrofa. Jam pasisekė patrigubinti valdišką skolą, graikiškas likimas dabar daug arčiau.

Rationalis · 2012-06-24 20:45

Abejoklis wrote:JAV kreditas per 50 metų padidėjo 50 kartų. Kaip tau atrodo, konkrečiai kurio verslo kredito burbulas nepaveikė?

2008-aisiais pagrindiniai sektoriai, kurie buvo krizės katalizatoriai, tai NT, statybų ir bankininkystės sektoriai. Anticiklinė ekonominės politikos vykdymas turi neleisti susidaryti tiems burbulams, o, krizės metu, turi padėti išsaugoti tuos sektorius, kurie normaliomis sąlygomis funkcionuotų normaliai.

Nu bet tu ir ideologizuotas su tuo savo libertarizmu... Jaučiuosi kaip debatuodamas su vienu tokiu komunistu, visur matančiu klasių kovą ir galio santykus.

Abejoklis · 2012-06-24 21:23

Pamiršai tokias "smulkmenas" sekusias iš kredito burbulo, kaip valdžios burbulas, importo burbulas, akcijų burbulas, karo burbulas, obligacijų, švietimo burbulas ir medicinos burbulas.

Rationalis · 2012-06-24 21:58

Ar mes tikrai kalbam apie tą patį? Kaip matau, tu imi vardinti visus tuos sektorius, kurių kainos didėjo ilgalaikėje perspektyvoje, kartu su visom kitom kainom. Aš turiu omeny tuos sektorius, kurių kainos padidėjo per trumpą laikotarpį bei atsirado burbulas ir kurie ėmė kelti grėsmę ekonomikai krizės pavidalu.

Nesuprantu, tu čia specialiai kalbi apie kitus dalykus? Juk tų sektorių kainų, kurios susidarė ilgalaikėje perspektyvoje, neįmanoma grąžinti be tūkstantinės defliacijos, o tai jau keltų pavojų patiems šiuolaikinės ekonomikos pamatams.

Abejoklis · 2012-06-24 23:12

Burbulo susidarymo trukmė yra nesvarbi, bet tų visų burbulų pradžia maždaug susiveda į septyniasdešimtuosius, kai doleris buvo atrištas nuo aukso. Visi burbulai turi bendrą savybę - jie sprogsta. Pasibaigus galimybei finansuoti tą burbulinę veiklą skolomis, atpigs ir akcijos, ir obligacijos, ir valdžia, ir daugybė kitų dalykų. Graikijoje tą jau galima stebėti: obligacijų vertė taip skubiai mažėja, kad jau nieko nebeverta.

Abejoklis · 2012-06-24 23:17

Šiuo metu JAV apie 40% federalinės valdžios veiklos yra finansuojama skolinimusi - akivaizdus burbulas. kas nutiks tam pertekliniam 40% valdžios kai nebegalės skolintis? Kaip tai paveiks karus ir nuo valdiškų subsidijų išpampusį švietimą, mediciną ir profsąjungų burbulą?

Abejoklis · 2012-06-24 23:32

Rationalis wrote: Juk tų sektorių kainų, kurios susidarė ilgalaikėje perspektyvoje, neįmanoma grąžinti be tūkstantinės defliacijos, o tai jau keltų pavojų patiems šiuolaikinės ekonomikos pamatams.

Visų pirma tie pamatai yra netikę, ir šiuolaikė ekonomika skurdina žmones vietoje to, kad turtintų. Vidutinis amerikietis yra 40% mažiau turtingas negu prieš 5 metus.

The typical American family's net worth plunged by 40 percent between 2007 and 2010, from $126,400 to $77,300, wiping out two decades of gains and thrusting the typical family's wealth back to 1992 levels

http://www.theatlantic.com/business/arc ... ph/258372/

Tad šiuolaikinė ekonomika nėra jokia vertybė.

Antra, fundamentalūs ekonomikos pokyčiai įvyksta kai turi įvykti nepaisant tamstos, ekonomistų, lobistų ar prezidentų kaprizų. Ar romėnų ekonomistams ir politikams patiko 1500 metų trukmės nekilnojamojo turto kainos nuosmukis Romoje? Ne, bet pokyčiams tai reikšmės neturi.

Rationalis · 2012-06-25 00:28

Kylant kainoms ilgalaikėje perspektyvoje ekonomika spėja apsiprasti. Juk jei metinė infliacija sudarytų 4 proc., tai per 100 metų valiuta nuvertėtų (100/(72/4)=100/18=apie 5,5 karto, bet ekonomika dėl to nežlugs, o spės apsiprasti. Dėl kainų kilimo ilgalaikėje perspektyvoje neverta nerimauti. Kaip ir minėjau, pagrindinė problema, dėl kurios ir vyksta žymiai spartesnis kainų kilimas trumpalaikiame laikotarpyje, yra perdaug lengvi kreditai. Ekonominio gerbūvio metu palūkanos yra permažos, atsargų likvidumui užtikrinti neišsaugoma, vykdoma ekspansyvinė ekonominė politika, trūkstama finansų sktoriaus reguliavimų. Tai, kad doleris buvo atrištas nuo aukso, yra suprantama, nes doleris juk buvo pasaulinė valiuta, visi dolerį pripažino, visos šalys turėjo atsargų dolerių banknotais, o JAV vyriausybė jau nebeturėjo tiek aukso atsargų, kad, pareikalavus, ji būtų galėjusi visus dolerius, esančius pasaulyje, atiduoti auksu. Anticiklinė ekonominė politika ir finansų sektoriaus (bankininkystės) reguliavimas turi potencialą sėkmingai pakeisti aukso standarto saugumo poreikį be aukso standartui būdingų neigiamų savybių, tokių kaip kaip ribotumas ar galimybių ženkliau kovoti su recesijomis ne vien fiskalinėmis, bet ir monetarinėmis priemonėmis.

Kas dėl JAV - pagrindinė problema yra net ne tas JAV biudžeto deficitas (juk ekonominio sunkmečio laikotarpiais šalys visada turėjo juos), bet tai, kad nebuvo politinės valios pernelyg išlaidauti ekonominio gerbūvio laikais. JAV skola nebuvo nuosekliai mažinama, o dabar, kai skolintis reikia ir reikia daug, tai kelia papildomas problemas.

Vidutinis amerikietis yra 40 proc. mažiau turtingas nei prieš 5 metus? Wow... Iš kurt ši informacija? Juk JAV per 5 metus nebuvo nei labai didelės infliacijos, nei ženklaus vidutinio darbo užmokesčio mažėjimo. Vienintelis dalykas, dėl kurio tu galėtum bandyti kabintis, tai pinigų spausdinimas. Bet tas spausdinimas nepaveikė realios dolerio pirkimo galios, nes labai didelė dalis tų naujų pinigų iškeliavo į kitas šalis dengiant prekybos sąskaitos deficitą. Kinija šiuo metu turi apie 2 trilijonus JAV dolerių. Sutinku, tokie dideli disbalansai nėra labai geras dalykas, tačiau Kinijos konkurencingumas tai nulemia.

EDIT: tik dabar pamačiau tavo lenteles dėl 40 proc. sumažėjimo. Tą sumažėjimą lėmė ne didelė infliacija ar vidutinių pajamų kritimas, bet tiesiog nusmukusios NT kainos. Anksčiau NT turtas buvo pervertintas, ir tai statistikoje dirbtinai sukėlė vidutinį namų ūkių turtą. Tai tik dar geriau parodo, kas būna kai nebūna vykdoma anticiklinė ekonominė politika. Jos reikėjo jau nuo 1992-ųjų.

Būtent, ekonomikos pokyčiai turi vykti savaime - dėl to reikia, kad būtų užtikrinta kuo stabilesnė ekonominė aplinka. Pernelyg didelis kišimasis į ekonomiką ekonominio gerbūvio metu naudojant skatinamąsias ekonominės politikos priemones, kaip buvo naudojama, prie gero neprives. Visiškas nesikišimas vėlgi nėra pats geriausias būdas dėl ekonomikai būdingo nestabilumo, krizių ir pnš. Nesikišti krizės metu vėlgi reiškia gilesnę ekonominę duobę ir ilgesnį atsigavimą nei galima. Kitais žodžiais tariant, nei pernelyg greitas augimas bumo metu, nei pernelyg greitas nuosmukis krizės metu ekonomikos pažangai neatsiliepia teigiamai. Vienintelis būdas kaip ekonomika pagal savo rinkos dėsnius gali kisti yra ekonomikai esant stabiliai. O stabilią ekonomiką gali užtikrinti anticiklinė ekonominė politika.

Abejoklis · 2012-06-25 00:33

Rationalis wrote: Vidutinis amerikietis yra 40 proc. mažiau turtingas nei prieš 5 metus? Wow... Iš kurt ši informacija?

Taip nutiko todėl, kad tipinio amerikono pagrindinis turtas yra jo namas. Atpigus namams, išnyko 40% amerikonų turto. Dėkok pinigų padirbinėtojų išpūstam namų burbului.

Abejoklis · 2012-06-25 00:39

Rationalis wrote:Anticiklinė ekonominė politika ir finansų sektoriaus (bankininkystės) reguliavimas turi potencialą sėkmingai pakeisti aukso standarto saugumo poreikį be aukso standartui būdingų neigiamų savybių

Bet tik fantazijų šalyje. O realybėje, kaip matome, tai nesuveikė ir šalys įklimpo į skolas, burbulus, infliaciją, turtinę nelygybę ir ekonominį nuosmukį.

Rationalis · 2012-06-25 00:48

Realybėje reguliavimas nesuveikė kaip tinkama todėl, kad, vietoje anticiklinės politikos buvo naudojama prociklinė. Ekonominio gerbūvio metu palūkanų normos buvo dar labiau mažinamos, biudžetinės išlaidos - taip pat, nesukaupti rezervai. Naudojant Keinsizmą taip, kaip rekomendavo būtent pats kūrėjas, suprastum, kad aukso standartas nebūtinas ekonominiam stabilumui užtikrinti.

Abejoklis wrote:
Rationalis wrote: Vidutinis amerikietis yra 40 proc. mažiau turtingas nei prieš 5 metus? Wow... Iš kurt ši informacija?
Taip nutiko todėl, kad tipinio amerikono pagrindinis turtas yra jo namas. Atpigus namams, išnyko 40% amerikonų turto. Dėkok pinigų padirbinėtojų išpūstam namų burbului.

Na taip, pamačius tavo reduotą paveikslėlį aš tai supratau. Bet tai kaip tik parodo, kad anticiklinė ekonominė politika yra būtina tam, kad, esant ekonominiam pakilimui, tokie NT burbulai dėl lengvų paskolų nebekiltų.

Abejoklis · 2012-06-25 01:11

Jei nesuveikė, vadinasi politinių pinigų pranašumas prieš auksą yra tik teorinis (ir aptinkamas tik klaidingose teorijoje) bet ne praktinis.

Rationalis · 2012-06-25 01:19

Nesuveikė dėl to, kad buvo naudojamas priešingai nei numatyta.

Abejoklis · 2012-06-25 01:23

Rationalis wrote:Nesuveikė dėl to, kad buvo naudojamas priešingai nei numatyta.

Politika turi savo dėsnius, ir ne viskas veikia taip sufantazuota utopijose.
Visada yra poreikis prispausdinti pinigų rinkėjų papirkinėjimui, nepriklausomai nuo ciklo fazės.
Kai yra priėjimas prie spausdinimo mašinos, kažkas ja pasinaudos savo labui.

Rationalis · 2012-06-25 01:28

Libertarizmas yra utopija, o ne keinsizmas. Matau, kad pradėjai pulti nebe pačią keinsistinę teoriją, bet jos įgyvendinimo neatitikimus pagal realų poreikį. Štai čia būtent ir esminė problema. Naudojant tinkamai, Keinsistinė ekonominė mintis gali tinkamai padėti reguliuoti ekonomiką.

Ekonominio reguliavimo išvengti nepavyks dėl ekonomikos prigimtinio nestabilumo. Tad vietoje to, kad tu kovotum su ekonominiu reguliavimu apskritai, siųlau tau pasisakyti už tinkamą ekonominį reguliavimą. Nuo to bus visiems geriau.

Abejoklis · 2012-06-25 02:33

Liberalizmas buvo puikiai veikianti sistema - aukso standarto metais buvo mažai karų, augo ekonomikos, karaliai nevogė iš savo valstybių, turtėjo žmonės, pinigai nenuvertėjo. O su rinkų nestabilumu nėra reikalo kovoti- kainos signalizuoja paklausos pasiūlos pokyčius ir naujas galimybes turtėti.

Nepolitinių pinigų reguliuoti nereikia, jie puikiausiai patys sutvarko prekybos balansus ir apriboja pinigų padirbinėjimą, nuo kurio šiandien kenčiame.

Tuo tarpu tavo utopijos neveikia. Bent jau ne demokratijoje. Iš biblijos žinome, kad veikė faraonams, o iš demokratijos sėkmingų pavyzdžių neturime.

Bill Bonner paaiškina kodėl:

Keynes took a page from the Old Testament. Government should act like an enlightened Egyptian Pharaoh, he didn’t say, but should have. It should run surpluses in the fat years and deficits in the lean years…thus flattening out the pattern of boom and bust.

Pharaoh was no dope. He stored up grain for seven years, when the harvests were bountiful. Then, when the seven lean years came, he released the grain to the people. Problem solved.

Keynes believed that modern government could do the same thing. But Pharaoh was not running a democracy. He had no voters to answer to. So, if he wanted to store grain in the fat years, he could do so.

In theory, the US government could do the same. But, in fact, it never runs significant surpluses. There are too many people who want too much bread and too many circuses. And you don’t win votes by denying the voters what they want. So, in practice, the feds run deficits even in the fat years! Last year, before the downturn really started to bite, the US federal government ran the biggest deficit in history – nearly half a trillion dollars.

Read more: The Battle of the World Financial System Drags On http://dailyreckoning.com/the-battle-of ... z1ylJ0D1qH

Rationalis · 2012-06-25 15:14

Bill Maher puikiai nurodo pagrindinę keinsizmo ekonominės minties problemą - politikų populizmą. Jo keliama problema ištie egzistuoja ir yra labai svarbi. Norint šią problemą išspręsti riekia sąmoningos visuomenės. Tokias visuomėnes kol kas turi tik Skandinavijos šalys, kurių vyriausybės ilgą laiką turėjo biudžeto proficitą. Taigi, tokia sąmoninga visuomenė ir politikų atsakomybė yra įmanoma, tačiau tam pasiekti reikia labai didelio įdirbio.

Augustas · 2012-06-25 20:07

Abejoklis wrote: Jei nesuveikė, vadinasi politinių pinigų pranašumas prieš auksą yra tik teorinis (ir aptinkamas tik klaidingose teorijoje) bet ne praktinis.

Čia yra kelios problemos. Pirma, auksas yra geras pinigas tik esant senovinėm ir viduramžiškom technologijom. Šiuolaikinėm technologijom esant, auksas tampa paprasčiausia žaliava pramoninėje gamyboje, panašiai, kaip ir nafta, geležis, varis ir kt. naudingos iškasenos. Ką darom? Ieškom kito pakaitalo vietoj aukso ar dar kažką kita sugalvojam? Antra, popieriniai pinigai iš tikrųjų yra padengti prekėmis. Infliacija kyla tada, kai pinigų kiekis yra didesnis nei prekių kiekis, kurį pagamina pramonė. O kas trukdo vyriausybei išlaikyti tokį pinigų kiekį, atitinkantį realųjį prekių kiekį, kurį pagamina pramonė? Trečia, popierinių pinigų nesuveikimo priežasčių gali būti ir daugiau, nei tik gerb. Abejoklio minimas aukso standarto atsisakymas. Tiesą sakant, aš manau, kad pagrindinių popierinių pinigų nesuveikimo priežasčių reikia ieškoti žmonių moralės pokyčiuose.