Nežinau kur tu čia matai kokią skriaudą. Pinigų kaina visiems vienoda, kas yra solidaru ir socialiai teisinga. Ne taip kaip mūsų dabartinėje situacijoje, kur politikams ir bankininkams nieko nekainuoja sau prisispausdinti pinigų ir išleisti juos mersedesams, įtakai pirkti, ir panašiems parazitiniams tikslams.Augustas wrote: Teisingai, pinigams brangstant prekės pinga, ir pramonėje dirbantys nebegauna savo uždirbtų pinigų dalies. Tai kur čia iš tikrųjų vagystė?
Kaip pabaigti krizę per pusmetį
Nagi gautum popierėlį, kur parašyta, kad turi X bačkų juodojo aukso, kurį iš tavęs nupirktų Šveicarijos bankininkas, ir tau sumokėtų Šveicarijos žaliavų krepšeliu padengtais pinigais. Prašau, nesakyk, kad siūlai atsisakyti ir visų vertybinių popierių.Abejoklis wrote:Tai neabejotinai yra geresnis variantas negu niekuo nepadengti pinigai, ir istorijoje bandytas. Per prancūzų revoliuciją buvo išduodami pinigai padengti žemės sklypais, o Vokietija per hiperinfliaciją išleido grūdais padengtus pinigus. Patogumas to yra menkesnis negu aukso- nežinočiau kaip parsivežti iš banko ir kur laikyti išgrynintą naftą ar grūdus, nei kaip tą naftą padėti į Šveicarijos banką.
Be to, tiek aukso, tiek žaliavų atveju daugumai žmonių užtektų vien žinoti, kad yra galimybė gauti savo dalį žaliavų, ne tai, kad jie ja reguliariai naudotųsi. Tuo tarpu abiem atvejais masinis "bank run" scenarijus būtų vienodai žalingas - valstybė liktų be pagrindo savo pinigams dengti, taigi be pinigų.
Pinigų išgryninimas karts nuo karto yra gėris, jei tai karts nuo karto nevyks, tai pinigų padirbinėtojai prispausdins daugiau popieriaus negu turi jį padengiančių vertybių. Kas beje istoriškai nuolat ir nutikdavo, kai žmonės pasiklaudami žulikais uždelsdavo išgryninti popierinius pažadus.
Parduoti naftą tarpininkams yra aiškiai geriau negu nieko, bet tai yra išvestinis kelių lygių pažadais grįstas ir atitinkamai nepalyginamai rizikingesnis dalykas už aukso monetą kišenėje.
Parduoti naftą tarpininkams yra aiškiai geriau negu nieko, bet tai yra išvestinis kelių lygių pažadais grįstas ir atitinkamai nepalyginamai rizikingesnis dalykas už aukso monetą kišenėje.
Čia nelabai supratau, ką turi omenyje - kad pavieniai asmenys išgrynins pinigus, ar kad visi iš karto. Pirmuoju atveju tai ir su dabartine sistema nėra problemos - tu bet kada gali savo popierinę algą iškeisti į fizinį auksą arba aukso vertybinius popierius, o likusius pinigus pravalgyti. Tokiu būdu tavo ekspozicija infliacijos rizikai bus tikrai minimali, o reikalui esant auksą gana lengvai galima vėl paversti į pinigus - tikslių skaičių neturiu po ranka, bet įtariu, kad aukso fjučeriai yra absurdiškai likvidūs.Abejoklis wrote:Pinigų išgryninimas karts nuo karto yra gėris
Dabar, jei tavo teiginys buvo apie didelės dalies pinigų išgryninimą tuo pat metu, norėčiau pamatyti, kaip toks modelis užtikrins visuomenės funkcionavimą, kai valdžia liks be aukso, kuriuo galėtų padengti pinigus ir apmokėti už viešas paslaugas. Tik nepradėk vėl svaigti apie tai, kad privatus sektorius viską pasidarys pats - jau esi ne kartą pagautas už kiaušų su klausimais dėl socialinių problemų, ekologijos ir pan, ir nė karto nepateikei net pakenčiamo atsakymo.
Tam yra ir paprastesnių priemonių, nebūtina sugriauti visą finansinę sistemą, kad pažiūrėtum, kiek gerai ji veikė iki sugriovimo.Abejoklis wrote:jei tai karts nuo karto nevyks, tai pinigų padirbinėtojai prispausdins daugiau popieriaus negu turi jį padengiančių vertybių.
Kaip jau sakiau, tu gali tai padaryti bet kuriuo momentu ir su dabartine sistema. Ilgalaikė investicija į akcijas ar žaliavas apsaugos tave nuo infliacijos, o žiūrėk dar ir dividendų uždirbs. Kam dėl tokios smulkmenos keisti visą sistemą?Abejoklis wrote:Kas beje istoriškai nuolat ir nutikdavo, kai žmonės pasiklaudami žulikais uždelsdavo išgryninti popierinius pažadus.
Aukso moneta į kišenę irgi ateis greičiausiai per tarpininkus (nebent kokią kasyklėlę turi po namu paslėpęs). O dėl rizikos, tai kažin kas rizikingiau ir kartu brangiau - fizinio aukso laikymas, ar investavimas į išvestinius aukso instrumentus, fondus ir panašiai.Abejoklis wrote:Parduoti naftą tarpininkams yra aiškiai geriau negu nieko, bet tai yra išvestinis kelių lygių pažadais grįstas ir atitinkamai nepalyginamai rizikingesnis dalykas už aukso monetą kišenėje.
Kuo čia dėtas valdžios auksas? Jei žmonės už savo aukso sertifikatus atsiims SAVO auksą, nuo to niekieno kito aukso nepamažės. Nebent bankai išdavė daugiau aukso sertifikatų, negu turi aukso, kas yra apgavystė. Masinis aukso atsiėmimas ir padeda atskleisti tokias apgavystes.Vilius wrote:jei tavo teiginys buvo apie didelės dalies pinigų išgryninimą tuo pat metu, norėčiau pamatyti, kaip toks modelis užtikrins visuomenės funkcionavimą, kai valdžia liks be aukso, kuriuo galėtų padengti pinigus ir apmokėti už viešas paslaugas.
Kur išsiimi banknotus, ten gali gauti ir auksą be jokių tarpininkų.Vilius wrote:Aukso moneta į kišenę irgi ateis greičiausiai per tarpininkus
Būdavo įprasta gauti auksą bet kuriame banknotus išduodančiame banke, kaip ir parašyta ant banknoto.
Yra daug priežasčių, kodėl tai nėra geriausias sprendimas:Vilius wrote: Ilgalaikė investicija į akcijas ar žaliavas apsaugos tave nuo infliacijos, o žiūrėk dar ir dividendų uždirbs.
1. Dėl infliacijos nominaliai pabrangus nuosavybei, teks sumokėti kapitalo prieaugio mokestį.
2. Naftos cisternos nepaslėpsi po čiužiniu ir neperneši per sieną kai valdžia užsigeis turtą nacionalizuoti. Ypač lietuviai tą turėtų suprasti patyrę valdiško nusavinimo tragediją.
3. Infliacinėje aplinkoje akcijos nėra labai gera investicija - Weimaro infliacijos bėgyje akcijų savininkai patyrė 30% nuostolį.
4. Žmonės turėtų atsiskaityti tuo kuo jiems labiau priimtina, o ne tuo kuo jiems liepia nusikaltėliai.
Ok. Prašoviau truputį.Abejoklis wrote:Kuo čia dėtas valdžios auksas?
Bet tada vis vien lieka problema, kad žmonės atsiėmę savo auksą liks be pinigų, todėl bus priversti vieni kitiems mokėti tuo pačiu auksu, arba barteriu, kas pripažinkime nėra patogu.
O tai tos monetos pačios atriedės iki keityklos be jokių transporto ir saugojimo kaštų? Jei nesi aukso kasykla, vienoje ar kitoje vietoje tarpininkų niekaip neišvengsi.Abejoklis wrote:Kur išsiimi banknotus, ten gali gauti ir auksą be jokių tarpininkų.
Jei gerai pamenu, Lietuvoje šis mokestis netaikomas, jei akcijas išlaikai virš metų. Ilgalaikiam investuotojui tai neturėtų būti problema.Abejoklis wrote:1. Dėl infliacijos nominaliai pabrangus nuosavybei, teks sumokėti kapitalo prieaugio mokestį.
Prašau nesakyk, kad tu čia apie Snorą...Abejoklis wrote:2. Naftos cisternos nepaslėpsi po čiužiniu ir neperneši per sieną kai valdžia užsigeis turtą nacionalizuoti. Ypač lietuviai tą turėtų suprasti patyrę valdiško nusavinimo tragediją.
Nacionalizavimą galima tiesiog uždrausti konstitucijoje, arba uždėti valdžiai kitokį apynasrį, ne feodalinėje visuomenėje gyvename.
Įdomu, kiek prie to nuostolio prisidėjo pati infliacija, ir kiek bendras ekonomikos nuosmukis. Aš nesakiau, kad akcijos yra nuo visų galų saugi investicija (tokių investicijų tiesiog nėra), bet nuo infliacijos ji apsaugo.Abejoklis wrote:3. Infliacinėje aplinkoje akcijos nėra labai gera investicija - Weimaro infliacijos bėgyje akcijų savininkai patyrė 30% nuostolį.
Iš principo būtų įdomu pamatyti veikiančią sistemą, kurioje veikia kelių skirtingų institucijų (tame tarpe privačių) išleisti pinigai, bet įtariu, kad situacija gautųsi panaši kaip su dabartiniais interneto mokėjimo provideriais - turi pinigų PayPal sistemoje, bet negali nusipirkti knygų iš Amazon, nes pastaroji nepriima PayPal mokėjimų, ir panašiai. Įtariu ilgalaikėje perspektyvoje vis vien laimėtų vieni pinigai, nes tai būtų tiesiog patogiau. Ir aš nematau didelės problemos patikėti šią funkciją valstybei, kuri paprastai turi bent kažkokią atskaitomybę prieš visuomenę, priešingai nei privatūs bankai.Abejoklis wrote:4. Žmonės turėtų atsiskaityti tuo kuo jiems labiau priimtina, o ne tuo kuo jiems liepia nusikaltėliai.
Geras, uždėti valdžiai apynasrį 
Valdžiai priklauso visa kariuomenė ir policija, ji pati sau rašo įstatymus, pati save teisia, pati sau interpretuoja konstituciją. Suvaldyti valdžią neįmanoma net teoriškai. Ir tai žinoma ne vienintelė situacija kai gali tekti slaptai gabenti pinigus į užsienį - dar gali nutikti karai, revoliucijos, ir t.t. Vėlgi lietuviams tas turėtų būti akivaizdu, per paskutinį šimtmetį patyrus tiek daug okupacijų - ir lenkų, ir Lenino, ir kaizerio, ir nacių, ir Stalino.
Valdžiai priklauso visa kariuomenė ir policija, ji pati sau rašo įstatymus, pati save teisia, pati sau interpretuoja konstituciją. Suvaldyti valdžią neįmanoma net teoriškai. Ir tai žinoma ne vienintelė situacija kai gali tekti slaptai gabenti pinigus į užsienį - dar gali nutikti karai, revoliucijos, ir t.t. Vėlgi lietuviams tas turėtų būti akivaizdu, per paskutinį šimtmetį patyrus tiek daug okupacijų - ir lenkų, ir Lenino, ir kaizerio, ir nacių, ir Stalino.
Kaip Šiaurės Korėjos gyventojas, gana neblogai rašai lietuviškai, sveikinu. Nes tai ką tu aprašei man niekaip neprimena tų daugiau ar mažiau demokratiškų valstybių, kuriose teko gyventi. Net Kazachstane, kuris pagal Europos standartus yra beveik pavyzdinė autokratija valdžia nėra tokia jau absoliuti, kaip gali pasirodyti.Abejoklis wrote:Valdžiai priklauso visa kariuomenė ir policija, ji pati sau rašo įstatymus, pati save teisia, pati sau interpretuoja konstituciją.
Tikrai? Kurioje demokratijoje teismai, kariuomenė, policija, prokuratūra yra nevaldiški? Įdomu, kodėl žmonėms atrodo, kad šis valdžios aspektas yra skirtingas demokratijoje ir nedemokratijoje. Skirtumas tėra tame kaip žmonės pakliūna į valdžią , o ne tame kaip jie tvarkosi užgrobę valdžią.
kad ir rusijoj.. laimi tas kas daugiausia pinigu turi tiek teismuose tiek gatvese kur policijos itaka.Abejoklis wrote:Kurioje demokratijoje teismai, kariuomenė, policija, prokuratūra yra nevaldiški? <...>
bet kodel tokie asmenys kaip jus niekada nesirenka tokiu "nuostabiu" valstybiu o renkasi tas baisias demokratiskas valstybes kaip airija ar jav?
Last edited by son on 2012-06-29 22:05, edited 1 time in total.
siaip akcija is esmes yra imones dalis. kadangi infliacija daugiau maziau veikia visus sektorius automatiskai tai persiduoda imonem neskaitant jau to kad akcijos kotiruojamos birzose neatspindi tikrosios imones padeties (yra sakanciu kad ne ratio sprendzia bet akcijos kaina viska rodo bet cia nesigilinsim i ta teorija). manau geriausias siu dienu blizguti "facebook". tad investicijos i akcijas yra ir vadinamos vienu rizikingiausiu veiksniu nes tavo pelnas ar nuostoliai priklausys nuo imones veiklos rezultatu kurios tu nevaldai (nebent esi pagrindinis akcininkas). zinoma rizikingumu neprilygsta kai kuriem isvestiniem instriumentam bet..Vilius wrote: Aš nesakiau, kad akcijos yra nuo visų galų saugi investicija (tokių investicijų tiesiog nėra), bet nuo infliacijos ji apsaugo
kas del abejoklio tai nera jokiu problemu supirkineti jam patinkancias zaliavas tiek tiesiogiai ir laikyti jas uzkasant stiklainiuose tiek pirkti zaliavu certifikatus susimokant mokescius imonem uz tu zaliavu saugojima (tas pats ka reiketu susimoketi valstybei uz aukso saugojima ir administravima). tad dabartiniai pinigai ne vienam libertarui netrukdo savo darbo vaisiu pasidengti ne skolos ar isipareigojimu popieriais o tikrom zaliavom. o asmenim kurie vis vien didziaja dali ju pravalgo ar net ima paskolas pragyvenimui infliacija (kuri dazniausiai skatina ekonomikos vystymasi) rupi maziausiai.
Singapūro diktatūra yra populiari emigracijos kryptis tarp žmonių bėgančių iš Amerikos demokratijos, kuri nesidrovi kankinti žmones be teismo amžinai uždarytus kalėjimuose ir be teismo žudyti piliečius pagal biurokratų sudarytus sąrašus.son wrote:kad ir rusijoj.. laimi tas kas daugiausia pinigu turi tiek teismuose tiek gatvese kur policijos itaka.Abejoklis wrote:Kurioje demokratijoje teismai, kariuomenė, policija, prokuratūra yra nevaldiški? <...>
bet kodel tokie asmenys kaip jus niekada nesirenka tokiu "nuostabiu" valstybiu o renkasi tas baisias demokratiskas valstybes kaip airija ar jav?
Man žavu skaityti Sono sapaliones apie tai kaip vos beprasimaitinantinantiems žmonėms nerūpi brangstantis maistas. Vietoje to tie alkani debilai džiaugiasi kylančia ekonomika! Nors ta suaktyvėjusi ekonominė veikla gal tėra arabų bombardavimas ir keleivių graibymas už kiaušų aerouostuose.
Yra tokia populiari ir kvaila teorija, kuri sako, kad didesnė ekonomika ir apyvarta yra gėris, bet kaip matome realybėje nepaisant augančio BVP gyventojų turtas susitraukė jau 40 proc.
Yra tokia populiari ir kvaila teorija, kuri sako, kad didesnė ekonomika ir apyvarta yra gėris, bet kaip matome realybėje nepaisant augančio BVP gyventojų turtas susitraukė jau 40 proc.