Undinė wrote:Be kitų blogybių, neapgalvotas pats veikimo mechanizmas: kodėl kažkas visame pasaulyje diegs naujausias technologijas? jei ir
diegs, tai savo kieme, kur žmonėms patinka krapštytis ir iš ko nauda tiesioginė ir asmeninė o kodėl prie tavo bananų palmės kažkas technologijas įdiegs, jei iš to niekam jokios naudos nėra? sėdėk savo lūšnelėj, ir niekam neįdomu, kad neturi elektros, nes niekam neapsimoka tau ją
parduoti
Logiška, kad pirmiausia tos technologijos būtų diegiamos kur didesnis gyventojų tankumas, ar kur yra daugiau išteklių. Bet ilgainiui, diegti ir "užmirštuose" kraštuose technologijas ir vystyti aplinką bus būtina, kad nekiltų nesantaika bei kariniai nesutarimai.
Atsakymas RB:
1. Linkčiau nesutikti su teiginiu "žmonių poreikiai yra neriboti". Taip, žmonės nori automobilių, indaplovių, šaldytuvų ir visokių kitokių prietaisų. Išteklių, reikalingų šitų poreikių patenkinimui, ateityje reikės nenumaldomai daugiau.
Bet tai vis tiek liks santykinai mažas dydis, lyginant su visų pasaulio išteklių kiekiu. Abejoju, ar kada nors vieno žmogaus poreikiams patenkinti reikės zetadžaulio energijos ir tūkstančių tonų metalo. Tai būtų beprasmiška. Turėkit omeny, kad gaminami nauji prietaisai sunaudoja vis mažiau energijos, išteklių, bei gali būti laisvai perdirbami.
Kas kita dėl gyventojų skaičiaus. Geriamojo vandens ateityje gali masiškai pritrūkti, bet visa tai dėl a) nereguliuojamo gimstamumo (prastas švietimas, gyvenimo kokybė), bei b) neefektyvaus vandens naudojimo. Pavyzdžiui, dabar vandenį, kurį galima gerti, nuleidžiam su išmatom į klozetą. O juk galima tam panaudot vandenį iš kriauklės.
Tad kaip paskirstysim ribotus išteklius?
Kurdami energiją taupančius, efektyvesnius, tvarius daiktus, namus, transportą, gamyklas. Mažiau išteklių, laiko ir energijos nuostolių tenkinant poreikius = daugiau išteklių, energijos kitų žmonių poreikiams patenkinti. Ir be abejo, per švietimą ir gerėjančią gyvenimo kokybę kontroliuodami gyventojų skaičių.
Kai kompiuterių trūks taške A ir taške B, kur pirma juos siųsime?
Savaime aišku, visiškai trūkumo išvengti negalėsime. Tad internete/televizijoje būtų skelbiama, kokių daiktų trūksta, ir kada jie bus gauti. Kas dėl pirmumo, tai jei taško A ir B kompiuterių poreikių santykis 3:1, tai atitinkamai pagaminti 3 kompiuteriai keliautų į A, o vienas į B. Viską kontroliuotų kompiuterinės sistemos.
Jei automobiliu naudotis norės ir Jonas, ir Petras
Automobiliai - velniškai neefektyvus susisiekimas. Jei Jonas ir Petras šiandieniniame mieste nuvažiuoja į darbą, jie palieka automobilius aikštelėje stovėti 8 valandoms. Bet automobiliui nereikia ilsėtis! Tuo labiau nereikalingai užimti vietą! Ateities mieste galėtų būti kombinuojami viešasis transportas, PRT ir kelionės dviračiu ar pėsčiomis. Dabar tingiu aiškint, kas yra PRT ir kaip veikia tikrai efektyvus bei saugus transportas, tad siūlyčiau pasidomėt apie "personal rapid transit" susisiekimą. Tokia jau veikia Masdaro mieste, JAE.
2. Kiek tik įmanoma darbų būtų automatizuoti. Kiek procentų žmonių dirbtų, tebus lašas jūroje, lyginant su šiandiena.
Nejaugi, jūsų manymu, tik pinigai skatina žmogų dirbti? Kodėl tada dirba Bilas Geitsas, kiti turtuoliai, kodėl kuria atsiskyrę menininkai, kodėl žmonės dirba savanoriškai, be atlygio?
3. Jeigu daugybė žmonių pritars/palaikys Veneros projekto siekius, tai šaliai turint išteklių bus įmanoma daug ką tobulinti. Žmonių, robotų pagalba.
Pasikartosiu, kad pinigų išnykimas bus laipsniškas ir tik tada, kada įmanomas. Panašiai, kaip ir demokratijos įsigalėjimas.
4. Nematote, kokie robotai ir naujosios technologijos yra sukurtos? Jeigu tokių gamyklų/miestų/transporto kol kas nedaug, nereiškia, kad jų neįmanoma pastatyt.
5. Kompiuterinės sistemos turės jutiklius visur. Žemės ūkyje būtų renkami duomenys, pavyzdžiui, koks dirvos drėgnumas, kokia tam tikrų cheminių medžiagų koncentracija dirvoje. Transporte - kokie keleivių, krovinių srautai. Elektros jėgainėse - kiek energijos pagaminta, kiek dar trūksta.
Miestuose: kiek kokių prekių trūksta. Ir taip toliau. Taip
žymiai efektyviau būtų paskirstomi ištekliai. Tokių duomenų kiekių žmogaus protas nepajėgus apdoroti, tą gali padaryti tik superkompiuteriai: tiksliai, be klaidų. Todėl logiška, kad superkompiuteriai tinkamesni šiam darbui.
Pvz., jau dabar superkompiuteriai renka duomenis apie CO2 kiekį atmosferoje, vandens garų kiekį, uraganus, ugnikalnius, žemės drebėjimus.
6.
aš, pvz., nenoriu dalintis savo automobiliu su kitais, be to, man patogu jį laikyti savo kieme, o ne kas kartą eiti jo pasiimti iš kažkokios „bibliotekos“
Personal rapid transit.
Jeigu žmonėms patogiau kokį daiktą turėti namuose - tebūnie. Bet koks "malonumas" sandėliuke laikyt daiktą, naudojama keliskart metuose? Visiškai nebūtina, o ir vietos prarandama. Tad rečiau naudojamus daiktus būtų logiška pasiimti iš "bibliotekos". Tarp kitko, tas pasiėmimas mažai ką bendro turėtų su knygos paėmimu iš bibliotekos šiandien. Būtų taip: sėdi namuose. Sugalvoji, kad tau prireikė kokio molberto. Balsu tą pasakai. Duomenys persiunčiami į sandėlius ir molbertas automatiškai pristatomas į namus. Kitas atvejis. Tarkim, sugalvojai, kad tau nereikia molberto. Pasakai balsu ir tas molbertas išvežamas į tą patį sandėlį - "biblioteką".
7. Veneros projekto tikslas - po pilnametražio filmo, parodančio ištekliais paremtos ekonomikos veikimą, bandyti pastatyti pirmąjį miestą. Jame būtų demonstruojami nauji automatizuotos statybos metodai, naujoviški namai, įvairių sistemų veikimas, būtų įkurtos mokslinės įstaigos, tiriančios, kas dar gali būti tobulinama. Jeigu modelis pasiseks, galės būt statomi antras miestas, trečias miestas ir t. t. Galų gale turbūt žmonės pamatys ir supras tokio
gyvenimo privalumus ir galbūt vis daugiau žmonių pasisakys už ištekliais paremtos ekonomikos vystymą.
Tai nebus lengva ir greita. Viskas turi vykti palaipsniui.
Pavyzdžiui, nemanau, kad krepšininkai pradėjo mėtyti kamuolius "iš riešo" dėl to, kad jiems kažkas liepė. Paprasčiausiai jie suprato, kad taip daug didesnė tikimybė pataikyti į krepšį. Vėlgi viskas įvyko palaipsniui, jie mokėsi vieni iš kitų ir darė tai, kas efektyviau, perėmė patirtį.
Jeigu ateisi ir pradėsi beatodairiškai griauti esamą sistemą, žadėdamas apie "šviesų rytojų" - nieko nepasieksi.
Griauti, naikinti, įtikinėti Veneros projektas nesiūlo. Jis siūlo parodyti.
8.
The promise of remote-controlled automation is finally making headway in manufacturing settings and maintenance applications. The original machine-based vision of automation—powerful super-robots without people to tend them—underestimated the importance of communications. Today, this is purely a matter of networked intelligence, now well developed and widely available.
Communications support of a very high order is now available for automated processes: lots of sensors, very fast networks, quality diagnostic software and flexible interfaces—all with high levels of reliability and pervasive access to hierarchical diagnosis and error-correction advisories
through centralized operations.
With technology available today, fully automated factories in a truly realistic sense are quickly becoming an accepted fact. The term “lights out” has been used to describe fully automated factories. Human hands never touch the products during the manufacturing process. IBM already has a keyboard assembly factory in Texas that is already totally lights out. A few engineers and technicians are on-site to support the machines producing computer keyboards. People drive trucks up to the factory doors, delivering raw materials and picking up finished products. The factory operates 24 hours a day, seven days a week, with down time only for scheduled maintenance or repair.
You may recall the old automation wisecrack, “The fully automated factory of the future employs only one man and a dog. The dog is there to make sure the man doesn’t touch anything, and the man is there to feed the dog.”
Iš
http://www.automationworld.com/informat ... ch-reality
FANUC, the Japanese robotics company, has been operating a "lights out" factory for robots since 2001.[6] "Robots are building other robots at a rate of about 50 per 24-hour shift and can run unsupervised for as long as 30 days at a time. "Not only is it lights-out," says Fanuc vice president Gary Zywiol, "we turn off the air conditioning and heat too."
Iš
http://en.wikipedia.org/wiki/Lights_out_(manufacturing)
The Economist wrote:Many of the new production methods in this next revolution will require fewer people working on the factory floor. Thanks to smarter and more dexterous robots, some lights-out manufacturing is now possible. <...> Many other factories use processes such as laser cutting and injection moulding that operate without any human intervention. And additive manufacturing machines can be left alone to print day and night. <...> Investing in robots can be worthwhile for mass manufacturers like carmakers, who remain the biggest users of such machines, but even in highly automated car factories people still do most of the final assembly. And for small and medium-sized businesses robots are generally too costly and too inflexible.
But the next generation of robots will be different. Not only will they be cheaper and easier to set up, they will work with people rather than replacing them. They will fetch and carry parts, hold things, pick up tools, sort items, clean up and make themselves useful in myriad other ways. <...> Additive manufacturing, like anything else digital, is already becoming both cheaper and more effective.
Iš
http://www.economist.com/node/21552897
Robots initially cost a lot of money, but other than maintenance and the occasional repair, their ongoing costs are very low.
Iš
http://www.catalogs.com/info/technology ... -jobs.html