Truputeli ne i tema: matau kad esi uzsirases Kaunas/Londonas - gali man pasakyti ka veiki Londone?visu pirma tai atsakymas kad zmogus neisskirtinis gyvis nei kiti esantys gamtoj ir visi susimoka kaina del savo sugebejimu/nesugebejimu. voras sueda muse nes toji nepajegi pasipriesinti liutas gazele jei si silpnesne nei kitos ir napajegi pabegti ir tt
kokie tie zmones? tai tie kurie gyvena is pasalpu ar auku nes nesugeba patys uzsidirbti tai tie kurie isnaudojami nes nesugeba pasipriesinti tai tie kurie skriaudziami nes nesugeba apsiginti. visi susimokam savo kaina ir visu ji skirtinga nepriklausomai ar tai zmogus ar kitas gyvis.
Veneros projektas
-
VytautasTVP
- naujokas
- Posts: 28
- Joined: 2012-10-15 12:45
- Location: Kaunas
- Contact:
-
VytautasTVP
- naujokas
- Posts: 28
- Joined: 2012-10-15 12:45
- Location: Kaunas
- Contact:
Apie tai negalvojau, bet manau kad tikrai surastumemRated wrote:Vytautai yra kokių dalykų kurių venera neišspręstų ?
Ta prasme, bedarbių ir benamių turėtų būti ne mažuma, o dauguma, ir „Veneros“ projektas tuo pasirūpins?VytautasTVP wrote:Tai visur ju mazuma, bet tai nereiskia kad taip turi buti!Pirmiausia, tai pernelyg viską dramatizuoji. Išsivysčiusiose valstybėse prašyti išmaldos tenka mažai kam, o bedarbių ir benamių yra mažuma.
Nereiškia, kad jų išvis turi būtiRB wrote:Ta prasme, bedarbių ir benamių turėtų būti ne mažuma, o dauguma, ir „Veneros“ projektas tuo pasirūpins?VytautasTVP wrote:Tai visur ju mazuma, bet tai nereiskia kad taip turi buti!Pirmiausia, tai pernelyg viską dramatizuoji. Išsivysčiusiose valstybėse prašyti išmaldos tenka mažai kam, o bedarbių ir benamių yra mažuma.
-
VytautasTVP
- naujokas
- Posts: 28
- Joined: 2012-10-15 12:45
- Location: Kaunas
- Contact:
„Kviečiame iš esmės pertvarkyti mūsų kultūrą taip, kad tokios amžinos problemos kaip karas, skurdas, badas, skola ir nereikalinga žmonių kančia būtų ne tik vengtinos, bet ir visiškai nepriimtinos. Siekdami kažko mažiau paprasčiausiai kartosime šias dabartinei sistemai būdingas problemas.“ – Jacque Fresco
The Venus Project (TVP) yra pramoninio dizainerio ir socialinio inžinieriaus Jacque Fresco viso gyvenimo darbas. Jacque Fresco kartu su savo kolege Roxanne Meadows dabar gyvena Venus miestelyje, Floridoje.
Tai organizacija, siekianti taikios ir darnios pasaulinės civilizacijos. Ji siekia pakelti visuomenės lygį, panaudojant šiandienines žinias ir metodus. „Venus“ projekto principai remiasi mokslo ir technologijų pritaikymu žmonių ir visuomenės reikalams. Projektas palaiko ištekliais paremtą ekonomiką (RBE-resource based economy).
Humaniškai pritaikydami mokslą ir technologijas socialiniam modeliui ir sprendimų priėmimui, galime pakeisti deficitinę, korupcijos kupiną aplinką į kai ką daug labiau organizuoto, subalansuoto, žmogiško, stabilaus ir produktyvaus. Kad tai pasiektume, privalome suprasti kas esame, kur esame, ką turime, ko norime ir kaip pasieksime savo tikslus. Dabartinė padėtis sako mums ne tik kad reikia judėti kita kryptimi – mums būtina tai padaryti. Ekonominė sistema griūva vis didesniu greičiu, o pasaulinis nedarbas greitai gali pakilti iki dar neregėto lygio. Tuo pat metu naikinama aplinka, ir mes artėjame prie „ribos, kai nebebus kelio atgal“.
Dabartiniai socialinio elgesio metodai yra neveiksmingi sprendžiant aplinkos naikinimo, žmonių konflikto, skurdo, korupcijos ir kitas problemas, griaunančias žmonių darnaus bendro gyvenimo galimybes Žemėje. Atėjo metas mums užaugti kaip giminei ir iš esmės išsiaiškinti, kokios yra tikros problemos ir jų sprendimo būdai, kad ir kokie nepatogūs, netradiciniai ir svetimi jie atrodytų.
Labai svarbu, kad pradėjusieji šį darbą trumpam stabtelėtų ir pagalvotų apie požiūrį, kuris jiems buvo įskiepytas. Turint omenyje žmonių vertybių ir ideologijų gausą, kartu su vis augančia tam tikrų idėjų, tradicijų ar pasaulio suvokimų įtaka, kai kuriems žmonėms gali būti itin sudėtinga ir netgi skaudu peržvelgti ir atsikratyti kokio nors labai branginamo požiūrio, kurį jie taip ilgai laikė teisingu. Šis prisirišimas, kartu su informacijos trūkumu, gali būti didžiausia kliūtis susipažįstant su TVP. Atėjo laikas praplėsti ekonomikos, tradicijų bei valstybės primetamo požiūrio ribas ir pažvelgti bendrai į žmoniją bei ją supančią aplinką. Laikas pažvelgti į Žemę kaip į vientisą, gyvą organizmą, savyje talpinantį nesuskaičiuojamas gyvybės formas, sujungtas tarpusavyje vienoje bendruomenėje.
Jei gamta mus ko nors ir išmokė, tai kad vienintelis pastovus dalykas yra pokytis. Nėra tokio dalyko kaip utopija. Todėl norėdami produktyviai augti kaip viena šeima, turime išmokti keisti savo požiūrį. Jeigu šitą pristatomą projektą priimsite objektyviai ir atvirai, tikime, kad čia pateiktos mintys padės produktyviai, humaniškai ir efektyviai pertvarkyti jūsų požiūrį į pasaulį, save ir žmonijos ateitį.
RBE remiasi esamais ištekliais, o ne prekyba. Visos prekės ir paslaugos prieinamos nenaudojant valiutos, kredito, mainų ar kitokių skolos bei vergystės formų. Šio naujo socialinio modelio tikslas yra išvaduoti žmoniją nuo monotoniškų kasdienių profesijų, kurios socialinei plėtrai neturi jokios reikšmės, tuo pačiu naudojant naują paskatinimo sistemą, paremtą asmeninių tikslų išpildymu, švietimu, visuomeniškumu ir kūribiškumu, o ne šiandieninėje visuomenėje dominuojančiomis paviršutiniškomis pelno, nuosavybės ar galios vertybėmis. „Venus“ projektas suvokia, kad Žemėje gausu išteklių ir kad šiandieniniai pasenę išteklių paskirstymo metodai yra nebereikalingi, jų rezultatas yra visiškai priešingas žmonijos išlikimui. Monetarinė sistema buvo sukurta prieš tūkstančius metų nepritekliaus laikotarpiu. Pagrindinė jos funkcija buvo paskirstyti prekes ir paslaugas pagal įdėtą darbą. Tai visiškai nesusiję su mūsų galimybėmis kurti prekes ir paslaugas.
Tobulėjančios technologijos palaipsniui išstumia žmogaus vaidmenį ekonomikoje. Šis pokytis vienaip ar kitaip pakeis visuomenę. Arba visos žmonijos ir socialinės gerovės labui panaudodami pažangias technologijas sukursime naują visuomenės modelį, kuriame žmogui nereikės tarnauti norint išgyventi, arba nueisime chaoso ir suirutės keliu, kur nedarbo ir nusikalstamumo lygis bus itin aukštas, žiaurūs policinės valstybės metodai bus naudojami slopinti nepaklusnumą, o gamtiniai ištekliai taps dar labiau išnaudojami ir naikinami.
RBE iš esmės turi būti pasaulinė, nes maksimali gerovė įmanoma tik visam pasauliui susivienijus. Tai nėra subjektyvus požiūris. Žemė yra priemonių rinkinys, kupinas galimybių sukurti technologijų, maisto ir energijos perteklių. Jei neišmatuosime visų Žemės išteklių ir nežiūrėsime į planetą kaip į tarpusavyje sąveikaujantį organizmą, mūsų galimybės bus ribotos. Deja, šiandieninis pasaulis suskaldytas pagal komercinę konkurenciją, religines grupes ir primityvius nacionalistinius ego, todėl šiandien labai sunku sukurti pasaulinę išteklių valdymo sistemą. Tai dar viena priežastis, dėl ko monetarinė sistema yra žalinga mūsų išlikimui, nes ji natūraliai riboja bendravimą tarp genčių. Kalbant apie ideologijas, laikas nustumti į šalį religinius bei tautinius skirtumus ir suvokti, kad mes visi gyvename vienoje planetoje ir visi turime tuos pačius poreikius. Tik tada, kai pasaulio žmonės sugebės bendradarbiauti, galėsime pasiekti darną ir tikrą progresą.
Statistika rodo, kad žmogaus darbą vis labiau keičia automatinės mašinos, todėl nedarbas auga, o žmonių perkamoji galia mažėja. Laikui bėgant, dėl šio reiškinio taip sumažės žmonių perkamoji galia, kad visa monetarinė sistema sugrius, nes nebebus svarbu, kaip pigiai pagaminami produktai – žmonės paprasčiausiai neturės už ką šias prekes įsigyti, todėl šis „cikliško vartojimo“ mechanizmas sustos. Dėl tos pačios priežasties šiandien matome sąmoningą technologinės plėtros stabdymą tam, kad žmonės turėtų darbo. Pagrindinė technologijų funkcija yra išlaisvinti žmones nuo darbo! Mums reikalingas naujas socialinis modelis, paremtas technologinių galimybių kėlimu žmonijos išlaisvinimui nuo darbo bei gamybos efektyvumo didinimui. Norėti mažiau yra nepriimtina.
Remdamiesi moksliniu metodu bei loginiu mąstymu, galime sudaryti tokį pramoninės gamybos metodų planą:
Pirmas žingsnis: surašyti visos planetos išteklius.
Labai svarbu suprasti, ką šioje planetoje turime, nes tai parodo mūsų galimybes. Naudodamiesi šia informacija, nuolat galėsime pritaikyti pramoninę gamybą atsiradusiems trūkumams kompensuoti, o remdamiesi esamais ištekliais bei svarbiausiais jų panaudojimo būdais, galėsime matematiškai apskaičiuoti, kaip tiksliausiai paskirstyti žaliavas. Visiems retiems ištekliams iš karto būtų ieškomi pakaitalai. Kiekviename planetos sektoriuje pastatydami elektroninius jutiklius, siunčiančius informaciją apie išteklius į centrinę duomenų bazę, galėtume tiesiogiai stebėti esamų išteklių kiekį ir iškart reaguoti į bet kokius trūkumus ar problemas. Ši pasaulinio išteklių stebėjimo sistemos idėja yra visiškai įgyvendinama, net jei ir atrodo sudėtinga. Tiesą sakant, JAV kariuomenė ir Pentagonas gynybos tikslais jau naudoja palydovus Žemei stebėti. Šias priemones galėtume pritaikyti ne žmonių, o aplinkos stebėjimo tikslais.
Antras žingsnis: nuspręsti, ką reikia pagaminti.
Ko mums reikia? Tai labai sudėtingas klausimas, nes, išskyrus maistą, vandenį ir būstą, dauguma žmonių neturi supratimo, ko jie iš tikrųjų nori ar ko jiems reikia, nes neturi pakankamai žinių apie
šiandieninį technologijų lygį. Tai, ko manome norintys, yra tiesioginis visuomenės žinių apie technologijų lygį rezultatas.
Žmogus, kurio namuose gausu dulkių, sakys: „Man reikia dulkių siurblio.“ Tačiau ar tikrai? Galbūt jam reikia slėgio reguliavimo sistemos namuose, kad dulkės į namus nepatektų, arba elektrostatinių oro filtrų, sunaikinančių dulkes ir ore esančias bakterijas. Kitaip tariant, jei kritiškai pažvelgsime į tai, ko mums reikia fizine prasme, pamatysime, kad tai nuolat keičiasi. Mokslas ir technologijos yra praktinių žmonių poreikių matavimo būdas, todėl visi kuriami gaminiai turi būti pažangūs tiek, kiek technologiškai įmanoma. Dabartinė monetarinė sistema, kurioje neveiksmingi ir atgyvenę gaminiai kuriami tik ekonomikai ir sistemai palaikyti, neturi galimybių ar poreikio kurti itin pažangias priemones. Taip yra todėl, kad dauguma šiandien gaminamų produktų apskritai neegzistuotų, jei pramonė sutelktų dėmesį į tai, kas geriausiai patenkina visuomenės poreikius.
Trečias žingsnis: optimizuoti gamybos metodus ir kelti gaminių ilgaamžiškumą.
Kurdami sau stalą, stengtumėmės padaryti taip, kad jis tarnautų kuo ilgiau. Tai logiška, ar ne? Jei stalas sulūžtų, tai reikštų, kad turime pasigaminti naują, įdėdami daugiau darbo ir daugiau išteklių. Būtų logiška manyti, kad visi gaminiai yra kuriami taip, kad jų ilgaamžiškumas būtų kuo didesnis, kiek technologiškai įmanoma.
Deja, dabartinėje sistemoje vyksta atvirkštinis procesas, nes, kaip minėjome anksčiau, šiuolaikinė monetarinė sistema remiasi nereikalinga įvairove ir planiniu susidėvėjimu. Be šių dalykų, ekonomika sugriūtų. Šis mechanizmas yra labai žalingas. Siaubinga, kaip žmonės gali ramiai sėdėti ir ginti monetarinės sistemos polinkį švaistyti. Sveikesniame pasaulyje gaminiai būtų ilgaamžiai.
Ketvirtas žingsnis: rasti gaminių ir paslaugų paskirstymo žmonėms būdus.
Paskirstymo būdai taip pat priklausytų nuo technologijų lygio. Pavyzdžiui, gamyba gali tapti tokia sklandi, kad produktas būtų gaminamas tik tada, kai žmogus jo paprašo. Nepaisant to, paprasčiausia būtų sukurti į sandėlius panašius paskirstymo centrus su automatine pristatymo sistema. Kadangi tokioje sistemoje pinigai nebūtų naudojami, nebūtų jokio tikslo kaupti daiktus. Taip pat nėra reikalo kažko vogti, kai viskas visiems laisvai prieinama... juk parduoti vistiek nepavyktų.
Atsižvelgiant į tai, kad ištekliais paremtoje ekonomikoje visi gaminiai būtų ilgaamžiai, šiandieninės vartotojiškos kultūros vertybės taip pat išnyktų. Jau nekalbant apie kitas reklamos primetamas iškrypusias vertybes, verčiančias žmones jaustis godžiais, menkaverčiais ar neišmanėliais. Šioje naujoje sistemoje reklama neegzistuotų, neskaitant bendros informacijos apie gaminius tiems, kuriems jos reikia. Norintis įsigyti daiktą žmogus tikriausiai turėtų prisijungti prie pasaulinės duomenų bazės, išsirinkti daikto funkciją, pasirikti daiktą ir jį užsakyti. Pagamintas produktas iš karto būtų pristatytas užsakovui.
Penktas žingsnis: optimizuoti visų pasenusių ar nebeveikiančių gaminių perdirbimą.
Šis žingsnis iš tiesų prasideda gamybos stadijoje, nes kiekvienas produktas kuriamas taip, kad ateityje jį būtų galima perdirbti. Idealiu atveju, visi gaminiai būtų kokybiški ir perdirbami. Šitoks strateginis planavimas užtikrintų pasenusių produktų perdirbimą, maksimaliai sumažinant atliekas.
Mes neturėtume kovoti prieš šią ateitį. Turėtume atvirai ją pasitikti. Kibernetizacija yra žmonijos Išsilaisvinimo deklaracija, paleidžianti mus nuo nuobodžių darbų ir atverianti naujas galimybes žmonių potencialui bei tyrinėjimams. Norbertas Vyneris, vadinamas „kibernetizacijos tėvu“, yra sakęs:
„Prirakinti žmones prie irklų ir naudoti juos kaip energijos šaltinį yra žmogaus pažeminimas, bet lygiai taip pat žemina tai, kad jiems priskiriami monotoniški darbai gamyklose, kur tereikia naudotis vos milijonąja smegenų dalimi.“
Ištekliais paremtoje ekonomikoje žmonės nepriima sprendimų, jie juos suranda naudodamiesi moksliniu metodu paremtomis pažangiomis technoliginėmis priemonėmis. Nėra „konservatoriško“ ar „liberalaus“ būdo sukurti lėktuvą. Tai kodėl turėtume taikyti šį pasenusį požiūrį šiandieninei visuomenei? Kai suprasime, kad visuomenė yra technologinis išradimas, o jo komponentai niekuo nesiskiria nuo lėktuvo komponentų, suprasime, kad mūsų „valdžios“ suvokimas turi būti mokslinis. „Politika“ jau paseno, nes šis procesas yra subjektyvus ir mažai remiasi mokslu. Politika yra monetarinės sistemos ir nepritekliaus produktas. Turime kurti naują, kintančią paradigmą – nuo nepritekliaus dalinimosi problemos turime pereiti prie gausos sukūrimo ir paskirstymo.
Žinoma, dauguma žmonių dažnai klausia, o kaip demokratija? Ar ši sistema demokratiška? Kaip žmonės dalyvaus sistemos valdyme? Kaip išrinksime tarpdisciplinines komandas?
Demokratija šiandieniniame pasaulyje tėra iliuzija. Visada taip buvo. Žmonės tiki, kad turi
„pasirinkimą“ dabartinėje sistemoje, nes kartą per keletą metų gali balsuoti už iš anksto pasiūlytą kandidatą. Išrinkus valdžią, visuomenė nebetenka galios. Ar balsavote už prezidento patarėjus? Ar balsavote už mokesčių didinimą? Ar balsavote už kelių ir elektros linijų tiesimą? Ar balsavote už karą? Ne, nebalsavote.
Tradicinis „dalyvaujamosios demokratijos“ suvokimas yra tiesiog žiaurus pokštas. Visuomenei primetama kontrolės iliuzija, kai monetarinės valdžios elitas ir toliau veikia tik pagal savo interesus. Niekada jokioje šalyje dar nebuvo tikros demokratijos ir nebus, kol naudosime monetarinę sistemą, skatinančią nepriteklių.
Tai kaip gi gali žmonės dalyvauti ištekliais paremtoje ekonomikoje? Visų pirma, jie naudosis centrine duomenų baze, kuri tikriausiai bus panaši į interneto tinklapį. Ja naudotis galės visi žmonės. Įvedus pasiūlymą, centrinė duomenų bazė, remdamasi istorinėmis žiniomis bei informacija iš visų mokslinių sričių, išanalizuos ir patikrins pasiūlymą, ar jis moksliškai ir technologiškai įmanomas, taip pat atsižvelgiant į tai, kokius geriausius metodus ir išteklius galima naudoti jam įgyvendinti. Jei pasiūlymas logiškas ir jam įgyvendinti užtenka išteklių, jis bus perduodamas tarpdisciplininėms komandoms, kurios užtikrins ir prižiūrės jo įgyvendinimą sistemoje.
Šias tarpdisciplinines komandas išrinks ir suburs centrinė duomenų bazė, remdamasi tuo, kaip tie žmonės jau prisidėjo prie sistemos tobulinimo. Tai būtų tikri „rinkimai“, remiantis žmogaus darbais, o ne pažadais. Tradicinės „korupcijos“ baimė visuomenėje neturės jokio pagrindo, nes iš jos nebus jokios naudos. Tarpdisciplininės komandos negaus „užmokesčio“ jokia forma, nes jų pažiūros pasikeis ir jie supras, kad geriausias atlygis yra visuomenės gerovės vaisiai, todėl jie prisidės, nes norės tai daryti! Tai gali būti sunku suvokti tiems, kurie visiškai tiki monetarinės sistemos siūloma atlygio sistema ir mano, jog vienintelis tikras „paskatinimas“ yra pinigai. Tačiau faktas tas, kad kasdien milijonai žmonių visame pasaulyje savanoriškai prisideda prie visuomenės gerinimo. Tai neįtikėtinas kolektyvinės žmonių dvasios triumfas, nes net nesveikoje savanaudiškumą skatinančioje monetarinėje sistemoje, žmonės visteik stengiasi padėti vieni kitiems ir visuomenei be jokio atlygio. Ateityje, kibernetizuotos pramonės sistemoje dirbantys žmonės tai darys todėl, kad tarnauti žmonijai yra garbė. Jie supras, kad jiems patiems naudinga gerinti žmonių gyvenimo kokybę bei visuomenės gerovę. Ištekliais paremtoje ekonomikoje atlygis būtų nuolatinis visuomenės tobulėjimas.
Ištekliais paremtoje ekonomikoje dalyvauti galės kiekvienas, nes visos problemos iš esmės yra techninės. Prisidėjimo laipsnis priklauso nuo žmogaus išsilavinimo ir sugebėjimo formuluoti problemų sprendimus. Štai kodėl taip svarbu išplėsti ugdymą. Šiandieninėje visuomenėje žmonėms nesuteikiama pakankamai informacijos ir išsilavinimo. Tokiu būdu valdžia laiko juos savo rankose. Ištekliais paremtoje ekonomikoje, švietimo sistemos tikslas būtų užauginti kuo protingesnius ir kiek įmanoma labiau informuotus žmones. Kodėl? Todėl, kad tokiu būdu kiekvienas gali prisidėti prie socialinės evoliucijos ir pagerinti žmonių gyvenimus.
The Venus Project (TVP) yra pramoninio dizainerio ir socialinio inžinieriaus Jacque Fresco viso gyvenimo darbas. Jacque Fresco kartu su savo kolege Roxanne Meadows dabar gyvena Venus miestelyje, Floridoje.
Tai organizacija, siekianti taikios ir darnios pasaulinės civilizacijos. Ji siekia pakelti visuomenės lygį, panaudojant šiandienines žinias ir metodus. „Venus“ projekto principai remiasi mokslo ir technologijų pritaikymu žmonių ir visuomenės reikalams. Projektas palaiko ištekliais paremtą ekonomiką (RBE-resource based economy).
Humaniškai pritaikydami mokslą ir technologijas socialiniam modeliui ir sprendimų priėmimui, galime pakeisti deficitinę, korupcijos kupiną aplinką į kai ką daug labiau organizuoto, subalansuoto, žmogiško, stabilaus ir produktyvaus. Kad tai pasiektume, privalome suprasti kas esame, kur esame, ką turime, ko norime ir kaip pasieksime savo tikslus. Dabartinė padėtis sako mums ne tik kad reikia judėti kita kryptimi – mums būtina tai padaryti. Ekonominė sistema griūva vis didesniu greičiu, o pasaulinis nedarbas greitai gali pakilti iki dar neregėto lygio. Tuo pat metu naikinama aplinka, ir mes artėjame prie „ribos, kai nebebus kelio atgal“.
Dabartiniai socialinio elgesio metodai yra neveiksmingi sprendžiant aplinkos naikinimo, žmonių konflikto, skurdo, korupcijos ir kitas problemas, griaunančias žmonių darnaus bendro gyvenimo galimybes Žemėje. Atėjo metas mums užaugti kaip giminei ir iš esmės išsiaiškinti, kokios yra tikros problemos ir jų sprendimo būdai, kad ir kokie nepatogūs, netradiciniai ir svetimi jie atrodytų.
Labai svarbu, kad pradėjusieji šį darbą trumpam stabtelėtų ir pagalvotų apie požiūrį, kuris jiems buvo įskiepytas. Turint omenyje žmonių vertybių ir ideologijų gausą, kartu su vis augančia tam tikrų idėjų, tradicijų ar pasaulio suvokimų įtaka, kai kuriems žmonėms gali būti itin sudėtinga ir netgi skaudu peržvelgti ir atsikratyti kokio nors labai branginamo požiūrio, kurį jie taip ilgai laikė teisingu. Šis prisirišimas, kartu su informacijos trūkumu, gali būti didžiausia kliūtis susipažįstant su TVP. Atėjo laikas praplėsti ekonomikos, tradicijų bei valstybės primetamo požiūrio ribas ir pažvelgti bendrai į žmoniją bei ją supančią aplinką. Laikas pažvelgti į Žemę kaip į vientisą, gyvą organizmą, savyje talpinantį nesuskaičiuojamas gyvybės formas, sujungtas tarpusavyje vienoje bendruomenėje.
Jei gamta mus ko nors ir išmokė, tai kad vienintelis pastovus dalykas yra pokytis. Nėra tokio dalyko kaip utopija. Todėl norėdami produktyviai augti kaip viena šeima, turime išmokti keisti savo požiūrį. Jeigu šitą pristatomą projektą priimsite objektyviai ir atvirai, tikime, kad čia pateiktos mintys padės produktyviai, humaniškai ir efektyviai pertvarkyti jūsų požiūrį į pasaulį, save ir žmonijos ateitį.
RBE remiasi esamais ištekliais, o ne prekyba. Visos prekės ir paslaugos prieinamos nenaudojant valiutos, kredito, mainų ar kitokių skolos bei vergystės formų. Šio naujo socialinio modelio tikslas yra išvaduoti žmoniją nuo monotoniškų kasdienių profesijų, kurios socialinei plėtrai neturi jokios reikšmės, tuo pačiu naudojant naują paskatinimo sistemą, paremtą asmeninių tikslų išpildymu, švietimu, visuomeniškumu ir kūribiškumu, o ne šiandieninėje visuomenėje dominuojančiomis paviršutiniškomis pelno, nuosavybės ar galios vertybėmis. „Venus“ projektas suvokia, kad Žemėje gausu išteklių ir kad šiandieniniai pasenę išteklių paskirstymo metodai yra nebereikalingi, jų rezultatas yra visiškai priešingas žmonijos išlikimui. Monetarinė sistema buvo sukurta prieš tūkstančius metų nepritekliaus laikotarpiu. Pagrindinė jos funkcija buvo paskirstyti prekes ir paslaugas pagal įdėtą darbą. Tai visiškai nesusiję su mūsų galimybėmis kurti prekes ir paslaugas.
Tobulėjančios technologijos palaipsniui išstumia žmogaus vaidmenį ekonomikoje. Šis pokytis vienaip ar kitaip pakeis visuomenę. Arba visos žmonijos ir socialinės gerovės labui panaudodami pažangias technologijas sukursime naują visuomenės modelį, kuriame žmogui nereikės tarnauti norint išgyventi, arba nueisime chaoso ir suirutės keliu, kur nedarbo ir nusikalstamumo lygis bus itin aukštas, žiaurūs policinės valstybės metodai bus naudojami slopinti nepaklusnumą, o gamtiniai ištekliai taps dar labiau išnaudojami ir naikinami.
RBE iš esmės turi būti pasaulinė, nes maksimali gerovė įmanoma tik visam pasauliui susivienijus. Tai nėra subjektyvus požiūris. Žemė yra priemonių rinkinys, kupinas galimybių sukurti technologijų, maisto ir energijos perteklių. Jei neišmatuosime visų Žemės išteklių ir nežiūrėsime į planetą kaip į tarpusavyje sąveikaujantį organizmą, mūsų galimybės bus ribotos. Deja, šiandieninis pasaulis suskaldytas pagal komercinę konkurenciją, religines grupes ir primityvius nacionalistinius ego, todėl šiandien labai sunku sukurti pasaulinę išteklių valdymo sistemą. Tai dar viena priežastis, dėl ko monetarinė sistema yra žalinga mūsų išlikimui, nes ji natūraliai riboja bendravimą tarp genčių. Kalbant apie ideologijas, laikas nustumti į šalį religinius bei tautinius skirtumus ir suvokti, kad mes visi gyvename vienoje planetoje ir visi turime tuos pačius poreikius. Tik tada, kai pasaulio žmonės sugebės bendradarbiauti, galėsime pasiekti darną ir tikrą progresą.
Statistika rodo, kad žmogaus darbą vis labiau keičia automatinės mašinos, todėl nedarbas auga, o žmonių perkamoji galia mažėja. Laikui bėgant, dėl šio reiškinio taip sumažės žmonių perkamoji galia, kad visa monetarinė sistema sugrius, nes nebebus svarbu, kaip pigiai pagaminami produktai – žmonės paprasčiausiai neturės už ką šias prekes įsigyti, todėl šis „cikliško vartojimo“ mechanizmas sustos. Dėl tos pačios priežasties šiandien matome sąmoningą technologinės plėtros stabdymą tam, kad žmonės turėtų darbo. Pagrindinė technologijų funkcija yra išlaisvinti žmones nuo darbo! Mums reikalingas naujas socialinis modelis, paremtas technologinių galimybių kėlimu žmonijos išlaisvinimui nuo darbo bei gamybos efektyvumo didinimui. Norėti mažiau yra nepriimtina.
Remdamiesi moksliniu metodu bei loginiu mąstymu, galime sudaryti tokį pramoninės gamybos metodų planą:
Pirmas žingsnis: surašyti visos planetos išteklius.
Labai svarbu suprasti, ką šioje planetoje turime, nes tai parodo mūsų galimybes. Naudodamiesi šia informacija, nuolat galėsime pritaikyti pramoninę gamybą atsiradusiems trūkumams kompensuoti, o remdamiesi esamais ištekliais bei svarbiausiais jų panaudojimo būdais, galėsime matematiškai apskaičiuoti, kaip tiksliausiai paskirstyti žaliavas. Visiems retiems ištekliams iš karto būtų ieškomi pakaitalai. Kiekviename planetos sektoriuje pastatydami elektroninius jutiklius, siunčiančius informaciją apie išteklius į centrinę duomenų bazę, galėtume tiesiogiai stebėti esamų išteklių kiekį ir iškart reaguoti į bet kokius trūkumus ar problemas. Ši pasaulinio išteklių stebėjimo sistemos idėja yra visiškai įgyvendinama, net jei ir atrodo sudėtinga. Tiesą sakant, JAV kariuomenė ir Pentagonas gynybos tikslais jau naudoja palydovus Žemei stebėti. Šias priemones galėtume pritaikyti ne žmonių, o aplinkos stebėjimo tikslais.
Antras žingsnis: nuspręsti, ką reikia pagaminti.
Ko mums reikia? Tai labai sudėtingas klausimas, nes, išskyrus maistą, vandenį ir būstą, dauguma žmonių neturi supratimo, ko jie iš tikrųjų nori ar ko jiems reikia, nes neturi pakankamai žinių apie
šiandieninį technologijų lygį. Tai, ko manome norintys, yra tiesioginis visuomenės žinių apie technologijų lygį rezultatas.
Žmogus, kurio namuose gausu dulkių, sakys: „Man reikia dulkių siurblio.“ Tačiau ar tikrai? Galbūt jam reikia slėgio reguliavimo sistemos namuose, kad dulkės į namus nepatektų, arba elektrostatinių oro filtrų, sunaikinančių dulkes ir ore esančias bakterijas. Kitaip tariant, jei kritiškai pažvelgsime į tai, ko mums reikia fizine prasme, pamatysime, kad tai nuolat keičiasi. Mokslas ir technologijos yra praktinių žmonių poreikių matavimo būdas, todėl visi kuriami gaminiai turi būti pažangūs tiek, kiek technologiškai įmanoma. Dabartinė monetarinė sistema, kurioje neveiksmingi ir atgyvenę gaminiai kuriami tik ekonomikai ir sistemai palaikyti, neturi galimybių ar poreikio kurti itin pažangias priemones. Taip yra todėl, kad dauguma šiandien gaminamų produktų apskritai neegzistuotų, jei pramonė sutelktų dėmesį į tai, kas geriausiai patenkina visuomenės poreikius.
Trečias žingsnis: optimizuoti gamybos metodus ir kelti gaminių ilgaamžiškumą.
Kurdami sau stalą, stengtumėmės padaryti taip, kad jis tarnautų kuo ilgiau. Tai logiška, ar ne? Jei stalas sulūžtų, tai reikštų, kad turime pasigaminti naują, įdėdami daugiau darbo ir daugiau išteklių. Būtų logiška manyti, kad visi gaminiai yra kuriami taip, kad jų ilgaamžiškumas būtų kuo didesnis, kiek technologiškai įmanoma.
Deja, dabartinėje sistemoje vyksta atvirkštinis procesas, nes, kaip minėjome anksčiau, šiuolaikinė monetarinė sistema remiasi nereikalinga įvairove ir planiniu susidėvėjimu. Be šių dalykų, ekonomika sugriūtų. Šis mechanizmas yra labai žalingas. Siaubinga, kaip žmonės gali ramiai sėdėti ir ginti monetarinės sistemos polinkį švaistyti. Sveikesniame pasaulyje gaminiai būtų ilgaamžiai.
Ketvirtas žingsnis: rasti gaminių ir paslaugų paskirstymo žmonėms būdus.
Paskirstymo būdai taip pat priklausytų nuo technologijų lygio. Pavyzdžiui, gamyba gali tapti tokia sklandi, kad produktas būtų gaminamas tik tada, kai žmogus jo paprašo. Nepaisant to, paprasčiausia būtų sukurti į sandėlius panašius paskirstymo centrus su automatine pristatymo sistema. Kadangi tokioje sistemoje pinigai nebūtų naudojami, nebūtų jokio tikslo kaupti daiktus. Taip pat nėra reikalo kažko vogti, kai viskas visiems laisvai prieinama... juk parduoti vistiek nepavyktų.
Atsižvelgiant į tai, kad ištekliais paremtoje ekonomikoje visi gaminiai būtų ilgaamžiai, šiandieninės vartotojiškos kultūros vertybės taip pat išnyktų. Jau nekalbant apie kitas reklamos primetamas iškrypusias vertybes, verčiančias žmones jaustis godžiais, menkaverčiais ar neišmanėliais. Šioje naujoje sistemoje reklama neegzistuotų, neskaitant bendros informacijos apie gaminius tiems, kuriems jos reikia. Norintis įsigyti daiktą žmogus tikriausiai turėtų prisijungti prie pasaulinės duomenų bazės, išsirinkti daikto funkciją, pasirikti daiktą ir jį užsakyti. Pagamintas produktas iš karto būtų pristatytas užsakovui.
Penktas žingsnis: optimizuoti visų pasenusių ar nebeveikiančių gaminių perdirbimą.
Šis žingsnis iš tiesų prasideda gamybos stadijoje, nes kiekvienas produktas kuriamas taip, kad ateityje jį būtų galima perdirbti. Idealiu atveju, visi gaminiai būtų kokybiški ir perdirbami. Šitoks strateginis planavimas užtikrintų pasenusių produktų perdirbimą, maksimaliai sumažinant atliekas.
Mes neturėtume kovoti prieš šią ateitį. Turėtume atvirai ją pasitikti. Kibernetizacija yra žmonijos Išsilaisvinimo deklaracija, paleidžianti mus nuo nuobodžių darbų ir atverianti naujas galimybes žmonių potencialui bei tyrinėjimams. Norbertas Vyneris, vadinamas „kibernetizacijos tėvu“, yra sakęs:
„Prirakinti žmones prie irklų ir naudoti juos kaip energijos šaltinį yra žmogaus pažeminimas, bet lygiai taip pat žemina tai, kad jiems priskiriami monotoniški darbai gamyklose, kur tereikia naudotis vos milijonąja smegenų dalimi.“
Ištekliais paremtoje ekonomikoje žmonės nepriima sprendimų, jie juos suranda naudodamiesi moksliniu metodu paremtomis pažangiomis technoliginėmis priemonėmis. Nėra „konservatoriško“ ar „liberalaus“ būdo sukurti lėktuvą. Tai kodėl turėtume taikyti šį pasenusį požiūrį šiandieninei visuomenei? Kai suprasime, kad visuomenė yra technologinis išradimas, o jo komponentai niekuo nesiskiria nuo lėktuvo komponentų, suprasime, kad mūsų „valdžios“ suvokimas turi būti mokslinis. „Politika“ jau paseno, nes šis procesas yra subjektyvus ir mažai remiasi mokslu. Politika yra monetarinės sistemos ir nepritekliaus produktas. Turime kurti naują, kintančią paradigmą – nuo nepritekliaus dalinimosi problemos turime pereiti prie gausos sukūrimo ir paskirstymo.
Žinoma, dauguma žmonių dažnai klausia, o kaip demokratija? Ar ši sistema demokratiška? Kaip žmonės dalyvaus sistemos valdyme? Kaip išrinksime tarpdisciplinines komandas?
Demokratija šiandieniniame pasaulyje tėra iliuzija. Visada taip buvo. Žmonės tiki, kad turi
„pasirinkimą“ dabartinėje sistemoje, nes kartą per keletą metų gali balsuoti už iš anksto pasiūlytą kandidatą. Išrinkus valdžią, visuomenė nebetenka galios. Ar balsavote už prezidento patarėjus? Ar balsavote už mokesčių didinimą? Ar balsavote už kelių ir elektros linijų tiesimą? Ar balsavote už karą? Ne, nebalsavote.
Tradicinis „dalyvaujamosios demokratijos“ suvokimas yra tiesiog žiaurus pokštas. Visuomenei primetama kontrolės iliuzija, kai monetarinės valdžios elitas ir toliau veikia tik pagal savo interesus. Niekada jokioje šalyje dar nebuvo tikros demokratijos ir nebus, kol naudosime monetarinę sistemą, skatinančią nepriteklių.
Tai kaip gi gali žmonės dalyvauti ištekliais paremtoje ekonomikoje? Visų pirma, jie naudosis centrine duomenų baze, kuri tikriausiai bus panaši į interneto tinklapį. Ja naudotis galės visi žmonės. Įvedus pasiūlymą, centrinė duomenų bazė, remdamasi istorinėmis žiniomis bei informacija iš visų mokslinių sričių, išanalizuos ir patikrins pasiūlymą, ar jis moksliškai ir technologiškai įmanomas, taip pat atsižvelgiant į tai, kokius geriausius metodus ir išteklius galima naudoti jam įgyvendinti. Jei pasiūlymas logiškas ir jam įgyvendinti užtenka išteklių, jis bus perduodamas tarpdisciplininėms komandoms, kurios užtikrins ir prižiūrės jo įgyvendinimą sistemoje.
Šias tarpdisciplinines komandas išrinks ir suburs centrinė duomenų bazė, remdamasi tuo, kaip tie žmonės jau prisidėjo prie sistemos tobulinimo. Tai būtų tikri „rinkimai“, remiantis žmogaus darbais, o ne pažadais. Tradicinės „korupcijos“ baimė visuomenėje neturės jokio pagrindo, nes iš jos nebus jokios naudos. Tarpdisciplininės komandos negaus „užmokesčio“ jokia forma, nes jų pažiūros pasikeis ir jie supras, kad geriausias atlygis yra visuomenės gerovės vaisiai, todėl jie prisidės, nes norės tai daryti! Tai gali būti sunku suvokti tiems, kurie visiškai tiki monetarinės sistemos siūloma atlygio sistema ir mano, jog vienintelis tikras „paskatinimas“ yra pinigai. Tačiau faktas tas, kad kasdien milijonai žmonių visame pasaulyje savanoriškai prisideda prie visuomenės gerinimo. Tai neįtikėtinas kolektyvinės žmonių dvasios triumfas, nes net nesveikoje savanaudiškumą skatinančioje monetarinėje sistemoje, žmonės visteik stengiasi padėti vieni kitiems ir visuomenei be jokio atlygio. Ateityje, kibernetizuotos pramonės sistemoje dirbantys žmonės tai darys todėl, kad tarnauti žmonijai yra garbė. Jie supras, kad jiems patiems naudinga gerinti žmonių gyvenimo kokybę bei visuomenės gerovę. Ištekliais paremtoje ekonomikoje atlygis būtų nuolatinis visuomenės tobulėjimas.
Ištekliais paremtoje ekonomikoje dalyvauti galės kiekvienas, nes visos problemos iš esmės yra techninės. Prisidėjimo laipsnis priklauso nuo žmogaus išsilavinimo ir sugebėjimo formuluoti problemų sprendimus. Štai kodėl taip svarbu išplėsti ugdymą. Šiandieninėje visuomenėje žmonėms nesuteikiama pakankamai informacijos ir išsilavinimo. Tokiu būdu valdžia laiko juos savo rankose. Ištekliais paremtoje ekonomikoje, švietimo sistemos tikslas būtų užauginti kuo protingesnius ir kiek įmanoma labiau informuotus žmones. Kodėl? Todėl, kad tokiu būdu kiekvienas gali prisidėti prie socialinės evoliucijos ir pagerinti žmonių gyvenimus.
Bet apie ką mes kalbame - ar apie pagalbą kritiniais atvejais (senatvės, ligos, nedarbingumo ir t.t.), ar, kaip šiuo atveju - apie visų įmanomų sąlygų sudarymą savirealizacijai? Nes pirmuoju atveju aš sutinku, kad pagalba turi būti. O va antruoju... Nemanau, kad reikia persistengti. Yra tų galimybių ir neturtingiems siekti išsimokslinimo, kad ir toje pačioje Lietuvoje. Kad ir kaip realistiškai čia Vytautas stengtųsi pavaizduoti, kaip kokiam nors neturtingam vaikinui iš kaimo visi universitetai užtrenkia duris ir dar apspardo, taip tiesiog nėra. Na nebent jis nori žūtbūt - per langus ir visus įmanomus plyšius patekti į Itoną, tuomet tikriausiai kviečiama apsauga ir jis išprašomas lauk. Bet ko į tą Itoną eiti? Yra daugybė kitų galimybių. Kad reikia pasistengti - faktas. Tačiau ar kas nors sutiks sumokėti savo kišene, kad niekam nereikėtų stengtis? Ir kodėl tam, kuris stengiasi labiau, turėtų būti suteikti tokie patys šansai, kaip ir tam, kuris nesistengia visiškai? Kodėl vienodai galimybių save realizuoti turi tekti tiek tam, kuriam kažkokia veikla yra visas gyvenimas, tiek ir tas, kuriam tai tik užgaida? Nemanau, kad visuomenė turėtų stengtis panaikinti bet kokias konkurencijos apraiškas, nes šiek tiek konkurencijos yra sveika.Rated wrote:Manau visiškai priešingai. Šiandien toli gražu nuo galimybės išgelbėti visus, bet išgelbėti kiek įmanoma daugiau labai puikus dalykas.išgelbėti absoliučiai kiekvieną nelaimėlį yra tikrai nei tavo, nei mano, nei visuomenės darbas
Aš tai skeptiškai žiūriu į visokias visuomenių kaltes. Kai kalti visi, tai nekaltas nei vienas.Rated wrote:Dėl sistemos kaltumo tai ji toli gražu nuo tobulumo įmanomo tais resursais ir įrankiais kuriuos turime šiandien. Šiuo atveju kalta visuomenė, kad nesuformuoja sklandžiau veikiančio tarpusavio bendradarbiavimo sistemos. Taip pat kaip dėl Hitlerio šokinėjimų buvo kalta vokiečių visuomenė ar Stalino - visa sovietų sąjunga.
Taip, tu dramatizuoji. Ir dramatizuodamas iš esmės devalvuoji tas problemas, kurios iš tiesų svarbios. Nes žinai, yra kur kas rimtesnių problemų už stovėjimą eilėse ar už tai, kad kas nors neturi galimybės dirbti NASA, nors labai to nori, arba kad kas nors turi dirbti, kad galėtų nusipirkti valgyti. Tai juokinga. Be to, tai liečia ir mane - aš irgi stoviu parduotuvių eilėse, irgi dirbu. Tik nemanau, kad man taip blogai. Jei manyčiau - pasisamdyčiau koučerį, kad visas nesąmones iš galvos išmuštų.VytautasTVP wrote:As dramatizuoju? O gal tu tiesiog nori uzmerkti akis nes esamu momentu taves tai neliecia?! Tai visur ju mazuma, bet tai nereiskia kad taip turi buti! Kai tu sedetum siknos skylei taip nesneketum.
Kad ir tos pačios Skandinavijos valstybės.VytautasTVP wrote:Beje, pavardink man tas valstybes, kuriose praktiskai nera vargsu ir prasanciu ismaldos.
Tu man ne straipsnių ieškok, o tiesiog pavardink. Aš pats pasiieškosiu jei manysiu, kad verta. Šiais laikais informacijos srautai labai dideli ir reikia mokėti juos atsirinkti.VytautasTVP wrote:Apie tai buvo daug kur rasoma. Jeigu tikrai tau bus idomu, galesiu paieskoti straipsniu apie tai.O kas per išradimai? Ir iš kur tu apie juos žinai, jei jie paslėpti?
Jo, viskas žiauriai kraupu. Beveik kaip karas, badas ir raupai.VytautasTVP wrote:Kaip tu atrinksi kas yra gabus kas ne? Puse zmoniu neturi galimybes saves realizuoti ir parodyti savo gebejimus. Tie zmones net neturi galimybes leisti vaikus i darzeli. Tu bent zinai kiek kainuoja isleisti vaika i darzeli? Kiek kainuoja vaiko buvimas jame menesi laiko?
Pasakyk, kame yra problema - ar kad darželiai kainuoja daug, ar kad jie apskritai kainuoja? Nes, man rodos, tau iš principo nepatinka, kad kas nors apskritai kainuoja.
Man atrodo, kad mes čia apie skirtingas realybes kalbame. Nes tu taip kraupiai viską pieši, kad neatpažįstu, apie ką tu čia. Kas nori užsiimti paišybomis tas užsiima, nėra tai nei brangu nei ką, reikia tik laiko skirti. Ir mokslus galima baigti, dargi dykai, jei yra noro. O tenkinti kiekvieną užgaidą nematau visiškai jokios būtinybės ir net nemanau, kad tai kokia nors skriauda. Daugumai jaunųjų kompozitorių labai greitai nusibosta jų veikla, ir visi pianinai dūla kampuose nebenaudojami. Kas čia ekologiško ir draugiško gamtai kiekvienam tokiam "vunderkindui" duoti po pianiną vos tik šis jo užsigeis? Kvailystė ir tiek. Kas nori, tas ir be visų turtų savo svajonę kuria, o kas nori viską tik gauti, tai tik verkšlema, kad sistema kalta, dėl netinkamų popierėlių jam kažko neduoda. Siūlau tokiems vienytis ir patiems bendromis jėgomis susikurti sau gerovę, tik bijau, kad reikės dėti pastangų, o tai juk nepriimtina.VytautasTVP wrote:Vienas gal but noretu but operos dainininkas, kitas sokejas, trecias tapytojas, bet nei vienas is ju neturi pinigu baigti mokslus, nusipirkti reikiamo inventoriaus jo gebejimams ugdyti. Is tavo pozicijos tai vaizdas mazdaug toks: Fuck off, loozeriu gimes loozeriu ir mirsi. Kodel tavo vadinami nelaimeliai turi priklausyti nuo popereliu? Tau butu blogai jeigu visi turetu lygias galimybes? Kodel sistemos nuskriaustu zmoniu gelbejima nepadarius musu reikalu? To nepadarys jokia esama sistema, bet RBE issprestu daugeli esamu problemu: ekologija ir gamtos tarsa, skurdas, badas, bedarbyste, nusikalstamumas, karas, kreditai, zmoniu kancios ir ju isnaudojimas. Nepakanka priezasciu bent pasidometi alternatyvomis?
Kaip jau sakiau anksčiau - viena yra padėti nelaimėje ar sunkumuose. Tą visuomenė turi daryti. Kas kita - užsiimti laimės kūrimu. Šitą turi kiekvienas pasidaryti pats. Reikės dirbti ir stengtis? Taip. Ar tai žiauru? Visiškai ne.
Taigi čia jaunojo Paleckiuko rinkiminė programa... Pirma viską suskaičiuoti, tada nuspręsti, ką gaminti, tada užtikrinti tiekimą... Ar jis nėra kaip nors susijęs su TVP?VytautasTVP wrote:Pirmas žingsnis: surašyti visos planetos išteklius.
Antras žingsnis: nuspręsti, ką reikia pagaminti.
Trečias žingsnis: optimizuoti gamybos metodus ir kelti gaminių ilgaamžiškumą.
Ketvirtas žingsnis: rasti gaminių ir paslaugų paskirstymo žmonėms būdus.
Penktas žingsnis: optimizuoti visų pasenusių ar nebeveikiančių gaminių perdirbimą.
Last edited by Lionginas on 2012-10-17 12:31, edited 3 times in total.
Tai labai lengvai išsprendžiama. Išskiri atskirą biudžeto eilutę, nuo kažko nuimi finansavimą, kažkam uždedi mokesčius ir nebelieka nei išmaldos prašytojų, nei benamių. Tiesiog duodi jiems pinigų ir po butą. Jau geriau šitaip, nei dar vienas šviesaus rytojaus eksperimentas.Rated wrote:RB wrote:Nereiškia, kad jų išvis turi būtiVytautasTVP wrote:Ta prasme, bedarbių ir benamių turėtų būti ne mažuma, o dauguma, ir „Veneros“ projektas tuo pasirūpins?
Na aš nesiūlau visų įmanomų sąlygų realizacijai, tiesiog būstas, maistas, sveikata, patys pagrindiniai žmogaus poreikiai. Žinoma tie kurie dabar dirba, bus pozicijoje panašiai kaip užaugęs vaikas kuris vaikystėje buvo muštas. Maždaug mane mušė anksčiau, todėl dabar kiti turi būti mušami kaip aš buvau.Bet apie ką mes kalbame - ar apie pagalbą kritiniais atvejais (senatvės, ligos, nedarbingumo ir t.t.), ar, kaip šiuo atveju - apie visų įmanomų sąlygų sudarymą savirealizacijai? Nes pirmuoju atveju aš sutinku, kad pagalba turi būti. O va antruoju... Nemanau, kad reikia persistengti.
Žinoma rytoj tų 3 poreikių patenkinti negalima, kadangi nėra iš kieno kišenės, bet ateičiai su robotizacija neįsivaizduoju kitokio modelio, nebent nutiks taip, kad keli idiotai paims robotų monopolį ir žmones į vergiją paims, šiaip, dėl linksmumo.
Jei stovi 6 žmonės gatvėje ir ateina septintas ir pradeda mušti vieną iš 6 ir likę penki nieko nedaro, kol šeštas stipriai sužeidžiamas ar miršta aš kaltinsiu visus 5. Nebūtų nieko kalto jei mušimas būtų dykumoje kur niekas nematė ir negalėjo padėti. Žinoma teisiškai galbūt galima ginčyti ar nepadėjimas yra nusikaltimas, bet nubaustas ar ne tas žmogus kaltas. Dievas man objektyvų moralinį kodą perdavė, neginčyti ;D.Aš tai skeptiškai žiūriu į visokias visuomenių kaltes. Kai kalti visi, tai nekaltas nei vienas.
Kad objektyvų moralinį kodą perduoda Dievas, tai savaime aišku.Dievas man objektyvų moralinį kodą perdavė, neginčyti ;D.
Bet ginčai gali vykti dėl to, ar tikrai tai, ką sako Tamsta, gerb. Rated, yra objektyvu. 
P.S.
Tiksliau galėtų pasakyti teisininkas, bet aš manau, kad gerb. Rated šį kartą yra teisus.Jei stovi 6 žmonės gatvėje ir ateina septintas ir pradeda mušti vieną iš 6 ir likę penki nieko nedaro, kol šeštas stipriai sužeidžiamas ar miršta aš kaltinsiu visus 5. Nebūtų nieko kalto jei mušimas būtų dykumoje kur niekas nematė ir negalėjo padėti. Žinoma teisiškai galbūt galima ginčyti ar nepadėjimas yra nusikaltimas, bet nubaustas ar ne tas žmogus kaltas.
Jau dabar daug kas yra automatizuojama ir robotizuojama. O žmonės neišeina į užtarnautą poilsį tik todėl, kad atranda vis naujus poreikius. Pavyzdžiui, visi nori iPhonų.Rated wrote:Žinoma rytoj tų 3 poreikių patenkinti negalima, kadangi nėra iš kieno kišenės, bet ateičiai su robotizacija neįsivaizduoju kitokio modelio, nebent nutiks taip, kad keli idiotai paims robotų monopolį ir žmones į vergiją paims, šiaip, dėl linksmumo.
6 žmonės - tai ne visuomenė. Ką baustum 3 milijonų visuomenėje? Visus?Rated wrote:Jei stovi 6 žmonės gatvėje ir ateina septintas ir pradeda mušti vieną iš 6 ir likę penki nieko nedaro, kol šeštas stipriai sužeidžiamas ar miršta aš kaltinsiu visus 5. Nebūtų nieko kalto jei mušimas būtų dykumoje kur niekas nematė ir negalėjo padėti.Aš tai skeptiškai žiūriu į visokias visuomenių kaltes. Kai kalti visi, tai nekaltas nei vienas.
Žinoma, kad ir dabar robotizuojama, bet velniškai silpnai. Turbūt labiausiai paplitęs/naudingiausiais robotas šiandien tai bankomatas. Autobusus dar žmonės vairuoja, tai kokia čia automatizacija, akmens amžius ;D
Šiuo atveju nieko nesiūlau bausti, tik identifikuoju kaltus. O ir baudų gavo tarkim Vokietiją po pirmo ir antro pasaulinių karų. Valstybės biudžetas gavo baudos, nežinau skaitosi čia ar visi ar nė vienas.6 žmonės - tai ne visuomenė. Ką baustum 3 milijonų visuomenėje? Visus?
Robotai tuoj pakeis milijonus darbuotų - ir juodadarbių ir inteligentų. Nėra reikalo tą tendenciją ramstyti ideologijomis- niekas tos permainos nesustabdys net norėdamas.
http://www.ted.com/talks/andrew_mcafee_ ... _jobs.html
http://www.ted.com/talks/andrew_mcafee_ ... _jobs.html
O jei rimtai? Nes aš įtariu, kad toli gražu ne visi sutiks savanoriškai perleisti savo turtą jūsų organizacijai (tai yra, net jei ji pajudės iš mirties taško). Jūs gi suprantate, kad šioje planetoje absoliučiai viskas, kas turi bent kokią vertę jau kam nors priklauso? Ir netgi labai tikėtina, kad ženkli dalis tų savininkų nesibodės apginti savo nuosavybę ginklų pagalba. Tai jus stato į labai nepalankią konkurencinę padėtį, švelniai tariant. O ir į Marsą išsiųsti (ar uždaryti į psichiatrinę) nelabai išeina žmogaus, kuris turi kalašnikovą, kai tu pats jo neturiVytautasTVP wrote:Jeigu su sypsena - issiusciau i Marsa.