Veneros projektas

Visos temos, susijusios su socialiniais mokslais.
VytautasTVP
naujokas
Posts: 28
Joined: 2012-10-15 12:45
Location: Kaunas
Contact:

2012-10-25 01:29

RB wrote:
VytautasTVP wrote:Neidomu? Rakinam ar tiesiog pamirstam sita tema. Nenoriu jusu varginti ir gaist laika veltui.
Neįdomu. Keli esminiai klausimai užduoti seniai, atsakymo į juos nėra ir diskusiją pradėjai pareiškimu, kad į juos net nesiruoši atsakinėti.
Jau nekalbu apie tai, kad akivaizdu, jog nepasižymi nei pakankamu išsilavinimu, nei intelektu, kad sugebėtum suprasti tau pateikiamus argumentus, kuriais aiškinama, kodėl šis projektas neįmanomas.

Kur ir ko neatsakes?
Sitas projektas neimanomas tik tavo galvoje, ir tai tik labai ribota laiko tarpa. Tavo supratimas kad tai neimanoma, tik pasako kad tu visiskai nesupranti kaip ta galima pasiekti.
Kas liecia mano issilavinima ir intelekta, tai man pakanka proto suprast, kad laikas keisti sistema.
Lionginas
senbuvis
Posts: 2192
Joined: 2011-10-03 09:35

2012-10-25 06:12

VytautasTVP wrote:a) Chuliganizmas ir girtokliavimas palaipsniui isnyks. TVP siulo pakeisti vertybes. Gerimai neisnyks, bet kad saikingas ju vartojimas bus, tai tikrai. Labai daug lemia kokioje aplinkoje zmogus yra uzauges, kokios vertybes jam skiepijamos. Aisku negaliu garantuoti kad nebus issisokimu - kas del panos, kas del dar kazko. Perejus prie RBE visi zmones pasikeis i geraja puse. Atmesk savo kategoriska nuomone apie sita sistema, ir pagalvok kiek gero sita sistema duotu zmogui. Zmogus zmogui butu artimesnis.
Kokiu būtent būdu TVP pakeis žmonių vertybes, kad jaunimas nebenorėtų prisigerti ar šiaip užsiimti chuliganizmu? Kad žmonės nuo RBE taps artimesni nieko nepaaiškina. Ar čia tiesiog yra išreikšta viltis, kad vertybės pačios kažkokiu būdu įsiskiepys - panašiai kaip laisvos rinkos apologetų viltys, kad laisva rinka vienu ar kitu būdu išspręs bet kokias problemas?
VytautasTVP wrote:b) Nebus tokiu dalyku, nes: zmones taps artimesni vienas kitam, nebus konfliktu del pragertos algos, neparnestu pinigu, isdulkintos kaimynes ir t.t. Tai yra kertines seimyniniu gincu problemos. Kaip taisykle, tokios problemos kyla zemesnio socialinio sluoksnio seimose. Mano biciulis dirba policijoje. Pasak jo, 99% vyksta del to ka as isvardinau ir tame socialiniame sluoksnyje.
Gal tavo draugas išvadas daro pagal tai, iš kokio socialinio sluoksnio sulaukia daugiausiai pranešimų? Juk kitų sluoksnių žmonės stengiasi tuos dalykus nuslėpti. Na, galiausiai, duomenys iš draugo - menkas argumentas. Visi mes turime draugų, visi draugai gali nukabinti skaičius nuo kur jiems patinka, o mes - juos šiek tiek padidinti pagal savo norus. Reikėtų žiūrėti į mokslinius tyrimus, o jų rezultatai tikrai ne tokie vienareikšmiški, pavyzdžiui: http://www.bukstipri.lt/uploads/Tyrimas ... is2008.pdf

Kadangi TVP labai propaguoja mokslinį problemų sprendimą, siūlau tai daryti ir čia, o ne draugų ar kaimynų paliudijimais remtis. Taigi klausimas iš esmės lieka - kaip bus sprendžiamos smurto šeimoje problemos?
VytautasTVP wrote:C) Visu pirma tai nebus jokiu atskiru regionu ir t.t.. Pasaulis bus viena didele seima. Jokiu sienu - sedi ir vaziuoji kur nori. TVP nepripazista jokiu valdziu, religiju ar diktatoriu. Prie RBE bus pereita tik visoms salims tai sutarus. Tos salys (nemanau kad tokiu bus) kurios tarkim nesutiktu jungtis i RBE ir naudoti pazangias technologijas + gauti resursus ir pagalba reikalui esant, galetu savistoviai savo salies viduje ir toliau pinigus paisytis. Nors kaip minejau, neisivaizduoju tokio varianto. Tiesiog zmones is tos salies visi pabegs :)
Ar tai, kad TVP nepripažįsta jokių valdžių ir diktatorių reiškia, kad bus kažkokie mechanizmai, trukdantys tokiems dalykams atsirasti? Ir ką reiškia religijų nepripažinimas? Kad TVP persekios bet kokias konkuruojančias ideologijas? Ar kad tiesiog bus joms abejinga, ir leis laisvai egzistuoti? Paaiškink prašau plačiau. Nes čia yra dvi alternatyvos - arba varžoma žodžių/minčių laisvė, neleidžiant atsirasti ar klestėti bet kokiai konkuruojančiai ideologijai, arba visa tai leidi, tačiau užtikrini apsaugą nuo tų, kurie kelia pavojų. Ar tu kokią nors kitą alternatyvą žinai? Kol kas tai aš matau tik tvirtinimus, kad nėra čia jokių problemų, nes žmonės tiesiog bus labai geri, nes bus aprūpinti materialiai. Bet tu visiškai pamiršti, kad žmonės dėl ideologijos, kartais destruktyvios, gali atsisakyti tos materialinės gerovės. Tu tiersiog negali garantuoti, kad jų jokiomis aplinkybėmis nepatrauks kokia nors charizmatiška asmenybė su savo idėjomis. To negali garantuoti jokios technologijos. Žmonės juk ne robotai, jie kartais elgiasi neracionaliai ir nenuspėjamai. Manau, TVP požiūris šioje vietoje visiškai atitrūkęs nuo realybės - viskuo apkaltinama monetarinė sistema. Naivu naivu naivu. Realybėje viskas kur kas labiau komplikuota.

Dėl žmonių pabėgimo, tai jie ir dabar gali bėgti iš blogų valstybių į geresnes. Bet, deja, ne viskas įmanoma. Kai kurie nebėga dėl tų pačių ideologinių priežasčių (vakarai - moraliai supuvę). Kai kurie - nes jų neišleidžia (pamėgink pereiti į Pietų Korėją iš Šiaurės). Kai kurie - nes jų neįleidžia. Jau seniai pasaulyje nebūtų likę visokių talibanų ir afganistanų, jei viskas būtų taip paprasta. Bet nėra.
VytautasTVP wrote:Deja, bet ne zmones viska priziures. Zmones nepajegus apdoroti tokio kiekio informacijos apie zeme. Tam turim kompiuterius ir daviklius, tegul jie dirba. Kartoju, bus perteklius, nebus pinigu - nebus korupcijos.
Kol kas aš girdžiu tik pažadus. Kas per kompiuteriai tai bus konkrečiai, kaip jie valdys paklausos patenkinimą?
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2012-10-25 20:12

Deja, bet ne zmones viska priziures. Zmones nepajegus apdoroti tokio kiekio informacijos apie zeme. Tam turim kompiuterius ir daviklius, tegul jie dirba. Kartoju, bus perteklius, nebus pinigu - nebus korupcijos.
Čia tik pastebėsiu, kad korupciją lemia ne pinigų egzistavimas, pinigai tik ją palengvina. O korupciją lemia moralinės vertybės. :ax: O apskritai vertinant Veneros projektą, tai iš tikrųjų viskas šiame projekte atsiremia į žmonių moralę.
RB
senbuvis
Posts: 5017
Joined: 2004-05-18 13:16

2012-10-26 15:41

VytautasTVP wrote:Deja, bet ne zmones viska priziures. Zmones nepajegus apdoroti tokio kiekio informacijos apie zeme. Tam turim kompiuterius ir daviklius, tegul jie dirba. Kartoju, bus perteklius, nebus pinigu - nebus korupcijos.
Ta prasme, įkiši man į užpakalį daviklį, kuris nustatys, ar man tikrai reikia „Ferrari“ ir kubietiško cigaro?
KestasN
naujokas
Posts: 2
Joined: 2013-07-17 21:07

2013-07-17 21:12

ar dar gyvas temos autorius?
as nesenioai perziurejes reklaminius filmus galiu toliau test tema su keltu kontraversiju
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-07-18 17:18

KestasN wrote:ar dar gyvas temos autorius?
as nesenioai perziurejes reklaminius filmus galiu toliau test tema su keltu kontraversiju
Deja, temos autorius yra dingęs. Tikriausiai todėl, kad jau nebenori tęsti diskusijos šia tema.
KestasN
naujokas
Posts: 2
Joined: 2013-07-17 21:07

2013-07-18 20:13

izvelgiau slapta kesla tuose filmuose...
veneros projektas renka norincius balsuot uz referendum, kad zemes istekliai priklausytu "visuomenei"
o ten jau prasideda idomybes :)
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2013-07-18 21:02

KestasN wrote:izvelgiau slapta kesla tuose filmuose...
veneros projektas renka norincius balsuot uz referendum, kad zemes istekliai priklausytu "visuomenei"
o ten jau prasideda idomybes :)
Tai nelabai kas slepia tai, Fresco pastoviai agituoja už resursais grįstą ekonomiką ir gamtos išteklių deklaravimą kaip visos žmonijos nuosavybę. Dabar gal tik pradeda į praktiką kažką daryti pradėti :)
Ernestas
naujokas
Posts: 4
Joined: 2013-07-29 18:24

2013-07-29 18:29

Sveiki. Gal yra norinčių prisidėti prie Venus projekto aktyvizmo? jei taip, pakvieskite mane į skype kontaktus, skype: pullas18finaly


The Venus project

Ištekliais grįsta ekonomika. Skirtas sutverti taikią globalią civilizaciją kurioje žmonija, technologijos ir gamta sugyventų darniai. Jis apibrėžia siekiamą alternatyvą, kad žmonių teisės būtų ne vien teisės aktai, bet gyvenimo būdas.

Albertas Einšteinas pasakė : niekada nenustokite užduoti klausimus.

aiškus pristatymas
https://www.youtube.com/watch?v=nCt1EBuC7v0

http://www.youtube.com/watch?v=G2CbSImF ... 18A2965498
O čia kaip visa tai padaryti mokslo įrodymais nuo 1:30:00.

o čia dar visokių įdomių video šia tema: https://www.youtube.com/channel/UCgccYq ... eos?view=0

Kyla klausimų arba norite prisidėti prie aktyvizmo? drąsiai kreipkitės ir klausimus užduokite: FB grupėje - The Venus Project Lietuva į jūsų klausimus atsakys dažnai ten apsilankantis Venus projekto koordinatorius Lietuvai Vytautas Krutulis, bei http://www.tvpactivism.lt forume lietuvių bendruomenė, klausimus galite užduoti ir man asmenine žinute ar rašydami čia. Arba rašykite į e-mail: Info@tvpactivism.lt

http://www.thevenusproject.com bei globali fb grupė: The Venus Project - Global

Ačiū. Galime turėti geriau nei turime.UNITE!!! Vienybės... (:
RB
senbuvis
Posts: 5017
Joined: 2004-05-18 13:16

2013-07-29 23:45

Ernestas wrote:Albertas Einšteinas pasakė : niekada nenustokite užduoti klausimus.
Klausimų šioje temoje uždavėme daug. Va atsakymų trūksta...
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-07-31 17:24

RB wrote:
Ernestas wrote:Albertas Einšteinas pasakė : niekada nenustokite užduoti klausimus.
Klausimų šioje temoje uždavėme daug. Va atsakymų trūksta...
Duokit Ernestui laiko, ir gal atsakymai bus. 8) O gal net bus geresni nei Vytauto TVP atsakymai. :)
Ernestas
naujokas
Posts: 4
Joined: 2013-07-29 18:24

2013-08-03 13:47

Sveiki tautiečiai, va atsakiau į keletąjūsų klausimų. Toje diskusijoje daug parašyta.. užduokit klausimus kas jus domina konkrečiai.
------------
1. Klausimas:

KestasN

izvelgiau slapta kesla tuose filmuose...
veneros projektas renka norincius balsuot uz referendum, kad zemes istekliai priklausytu "visuomenei"
o ten jau prasideda idomybes :)


1.Atsakymas:

Nelabai suprantu apie ką tu čia kalbi, bet pabandysiu pasakyti taip. Ištekliai priklausytų visuomenei, tai yra visiems pasaulio žmonėms.
Turime paskelbti Žemės išteklius visų pasaulio žmonių bendra nuosavybe. O tada juos panaudotume visam tam, ką mini Jacque Fresco, efektyviai ir nešvaistant bereikalingai.



2. Klausimas:

RB

Ta prasme, įkiši man į užpakalį daviklį, kuris nustatys, ar man tikrai reikia „Ferrari“ ir kubietiško cigaro?


2. Atsakymas:

Šioje iškreiptoje aplinkoje kurioje dabar gyvenam, tau greičiau kas nors ką įkiš, nei prie TVP. Nieks tau nieko nekiš. Šioje itin technologiškoje visuomenėje, sprendimai peremti tiesioginiu aplinkos, žmogaus, bei pramonės atsaku. Galite tai įsivaizduoti kaip per visą aplinką einančius elektrinius jungiklius iš miestų, fabrikų, sandėlių, paskirstymo centrų, susisiekimo tinklų. Visame pasaulyje renkančius duomenis, tikslesniems sprendimams. Sprendimai remiasi visuomenės poreikiais, o ne korpuraciniais ar privačiais interesasais.



3. Klausimas:

RB

Kokiu būdu paskirstysime ribotus išteklius (visi ištekliai yra riboti) neribotiems poreikiams (žmonių poreikiai yra neriboti) tenkinti? Kai kompiuterių trūks taške A ir taške B, kur pirma juos siųsime? Jei automobiliu naudotis norės ir Jonas, ir Petras (o Antanas apskritai norės turėti nuosavą „Ferrari“ kolekciją), kuriam iš jų suteiksime prioritetą?

3. Atsakymas:
Į šitą klausimą atsakė puikiai VytautasTVP.
Aš tik pridėsiu:
Ne visi ištekliai yra riboti... Energijos išgavimo ištekliai nėra riboti, saulės, vėjo, geoterminė, bangų, šilumos pokyčių ir t.t. visa tai yra atsinaujinantys ištekliai. Kas liecia ribotus isteklius, jiems yra kitos alternatyvos.
Tokio dalyko kaip ferrari nebebus, nes tokias mašinas gaminti nenaudinga ir nesaugu. Vienas iš transportų tipų bus , tolimųjų kelionių magnetinės levitacijos traukiniai, šiai dienai jie gali išviršyti 6500km/h greitį.
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-08-03 16:41

2. Klausimas:

RB

Ta prasme, įkiši man į užpakalį daviklį, kuris nustatys, ar man tikrai reikia „Ferrari“ ir kubietiško cigaro?


2. Atsakymas:

Šioje iškreiptoje aplinkoje kurioje dabar gyvenam, tau greičiau kas nors ką įkiš, nei prie TVP. Nieks tau nieko nekiš. Šioje itin technologiškoje visuomenėje, sprendimai peremti tiesioginiu aplinkos, žmogaus, bei pramonės atsaku. Galite tai įsivaizduoti kaip per visą aplinką einančius elektrinius jungiklius iš miestų, fabrikų, sandėlių, paskirstymo centrų, susisiekimo tinklų. Visame pasaulyje renkančius duomenis, tikslesniems sprendimams. Sprendimai remiasi visuomenės poreikiais, o ne korpuraciniais ar privačiais interesasais.
Ir jei gerb.RB užsinorės, pvz., kubietiško cigaro, jam tereikės paspausti jungiklį, ir kubietiškas cigaras atkeliaus paštu pas jį į namus?
Ernestas
naujokas
Posts: 4
Joined: 2013-07-29 18:24

2013-08-05 06:56

Augustas wrote:
2. Klausimas:

RB

Ta prasme, įkiši man į užpakalį daviklį, kuris nustatys, ar man tikrai reikia „Ferrari“ ir kubietiško cigaro?


2. Atsakymas:

Šioje iškreiptoje aplinkoje kurioje dabar gyvenam, tau greičiau kas nors ką įkiš, nei prie TVP. Nieks tau nieko nekiš. Šioje itin technologiškoje visuomenėje, sprendimai peremti tiesioginiu aplinkos, žmogaus, bei pramonės atsaku. Galite tai įsivaizduoti kaip per visą aplinką einančius elektrinius jungiklius iš miestų, fabrikų, sandėlių, paskirstymo centrų, susisiekimo tinklų. Visame pasaulyje renkančius duomenis, tikslesniems sprendimams. Sprendimai remiasi visuomenės poreikiais, o ne korpuraciniais ar privačiais interesasais.
Ir jei gerb.RB užsinorės, pvz., kubietiško cigaro, jam tereikės paspausti jungiklį, ir kubietiškas cigaras atkeliaus paštu pas jį į namus?


Jei bus nuspręsta gaminti cigarus, tai jis jį gauti galės.

Antras žingsnis: nuspręsti, ką reikia pagaminti.

Ko mums reikia? Tai labai sudėtingas klausimas, nes, išskyrus maistą, vandenį ir būstą, dauguma žmonių neturi supratimo, ko jie iš tikrųjų nori ar ko jiems reikia, nes neturi pakankamai žinių apie
šiandieninį technologijų lygį. Tai, ko manome norintys, yra tiesioginis visuomenės žinių apie technologijų lygį rezultatas.
Žmogus, kurio namuose gausu dulkių, sakys: „Man reikia dulkių siurblio.“ Tačiau ar tikrai? Galbūt jam reikia slėgio reguliavimo sistemos namuose, kad dulkės į namus nepatektų, arba elektrostatinių oro filtrų, sunaikinančių dulkes ir ore esančias bakterijas. Kitaip tariant, jei kritiškai pažvelgsime į tai, ko mums reikia fizine prasme, pamatysime, kad tai nuolat keičiasi. Mokslas ir technologijos yra praktinių žmonių poreikių matavimo būdas, todėl visi kuriami gaminiai turi būti pažangūs tiek, kiek technologiškai įmanoma. Dabartinė monetarinė sistema, kurioje neveiksmingi ir atgyvenę gaminiai kuriami tik ekonomikai ir sistemai palaikyti, neturi galimybių ar poreikio kurti itin pažangias priemones. Taip yra todėl, kad dauguma šiandien gaminamų produktų apskritai neegzistuotų, jei pramonė sutelktų dėmesį į tai, kas geriausiai patenkina visuomenės poreikius.

O kaip tas cigaras atsidurtų jo rankose?

Ketvirtas žingsnis: rasti gaminių ir paslaugų paskirstymo žmonėms būdus.

Paskirstymo būdai taip pat priklausytų nuo technologijų lygio. Pavyzdžiui, gamyba gali tapti tokia sklandi, kad produktas būtų gaminamas tik tada, kai žmogus jo paprašo. Nepaisant to, paprasčiausia būtų sukurti į sandėlius panašius paskirstymo centrus su automatine pristatymo sistema. Kadangi tokioje sistemoje pinigai nebūtų naudojami, nebūtų jokio tikslo kaupti daiktus. Taip pat nėra reikalo kažko vogti, kai viskas visiems laisvai prieinama... juk parduoti vistiek nepavyktų.
Atsižvelgiant į tai, kad ištekliais paremtoje ekonomikoje visi gaminiai būtų ilgaamžiai, šiandieninės vartotojiškos kultūros vertybės taip pat išnyktų. Jau nekalbant apie kitas reklamos primetamas iškrypusias vertybes, verčiančias žmones jaustis godžiais, menkaverčiais ar neišmanėliais. Šioje naujoje sistemoje reklama neegzistuotų, neskaitant bendros informacijos apie gaminius tiems, kuriems jos reikia. Norintis įsigyti daiktą žmogus tikriausiai turėtų prisijungti prie pasaulinės duomenų bazės, išsirinkti daikto funkciją, pasirikti daiktą ir jį užsakyti. Pagamintas produktas iš karto būtų pristatytas užsakovui.


Atsakyta. Na ponios dar klausimų, jei kas neaiškų, klauskit kol išaiškės! :)
Lionginas
senbuvis
Posts: 2192
Joined: 2011-10-03 09:35

2013-08-05 11:29

Ernestas wrote:Jei bus nuspręsta gaminti cigarus, tai jis jį gauti galės.

Antras žingsnis: nuspręsti, ką reikia pagaminti.

Ko mums reikia? Tai labai sudėtingas klausimas, nes, išskyrus maistą, vandenį ir būstą, dauguma žmonių neturi supratimo, ko jie iš tikrųjų nori ar ko jiems reikia, nes neturi pakankamai žinių apie
šiandieninį technologijų lygį. Tai, ko manome norintys, yra tiesioginis visuomenės žinių apie technologijų lygį rezultatas.
Žmogus, kurio namuose gausu dulkių, sakys: „Man reikia dulkių siurblio.“ Tačiau ar tikrai? Galbūt jam reikia slėgio reguliavimo sistemos namuose, kad dulkės į namus nepatektų, arba elektrostatinių oro filtrų, sunaikinančių dulkes ir ore esančias bakterijas. Kitaip tariant, jei kritiškai pažvelgsime į tai, ko mums reikia fizine prasme, pamatysime, kad tai nuolat keičiasi. Mokslas ir technologijos yra praktinių žmonių poreikių matavimo būdas, todėl visi kuriami gaminiai turi būti pažangūs tiek, kiek technologiškai įmanoma. Dabartinė monetarinė sistema, kurioje neveiksmingi ir atgyvenę gaminiai kuriami tik ekonomikai ir sistemai palaikyti, neturi galimybių ar poreikio kurti itin pažangias priemones. Taip yra todėl, kad dauguma šiandien gaminamų produktų apskritai neegzistuotų, jei pramonė sutelktų dėmesį į tai, kas geriausiai patenkina visuomenės poreikius.
Tiek parašyta, o į klausimą, kaip nuspręsti, ką gaminti, taip ir neatsakyta. Tik paminėta, kad tai labai sudėtingas klausimas ir mokslas duos visus atsakymus.

Tai dar kartą - kaip konkrečiai bus nuspręsta, ką gaminti?
Ernestas wrote:Sprendimai remiasi visuomenės poreikiais, o ne korpuraciniais ar privačiais interesasais.
O čia jau totalitarizmo užuomazgos. Privatūs poreikiai - blogis, o visuomeniniai - gėris. Ko noriu aš - nesvarbu, svarbu tai, ko nori visuomenė - žmonija, nacija, liaudis, partija. Tik viena problema - kas nustatys, kokie yra visuomenės poreikiai? Kaip rodo istorija, tuos poreikius visuomet nustatydavo tironai ir diktatoriai ir kiti platoniškieji išminčiai. Tai kokiems išminčiams šį kartą nuspręsime patikėti šią užduotį? Ir kodėl šį kartą viskas bus kitaip?
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-08-05 13:31

Lionginas wrote:Ir kodėl šį kartą viskas bus kitaip?
Jei gerai supratau, sprendimus priimtų kompiuteriai.
Lionginas
senbuvis
Posts: 2192
Joined: 2011-10-03 09:35

2013-08-05 13:47

Vilius wrote:
Lionginas wrote:Ir kodėl šį kartą viskas bus kitaip?
Jei gerai supratau, sprendimus priimtų kompiuteriai.
Vis tiek kažkas turės sugalvoti, kaip tiems kompiuteriams veikti. Tai man ir įdomu, kaip tai bus padaryta - balsavimu, tvirta ranka, metus kauliuką, ar dar kaip nors? Ar net nekalbu apie tokios sistemos priežiūrą - kažkas turės ją atlikti, daryti visokius pakeitimus, patobulinimus.
Ernestas
naujokas
Posts: 4
Joined: 2013-07-29 18:24

2013-08-05 14:52

Lionginas wrote:
Ernestas wrote:Jei bus nuspręsta gaminti cigarus, tai jis jį gauti galės.

Antras žingsnis: nuspręsti, ką reikia pagaminti.

Ko mums reikia? Tai labai sudėtingas klausimas, nes, išskyrus maistą, vandenį ir būstą, dauguma žmonių neturi supratimo, ko jie iš tikrųjų nori ar ko jiems reikia, nes neturi pakankamai žinių apie
šiandieninį technologijų lygį. Tai, ko manome norintys, yra tiesioginis visuomenės žinių apie technologijų lygį rezultatas.
Žmogus, kurio namuose gausu dulkių, sakys: „Man reikia dulkių siurblio.“ Tačiau ar tikrai? Galbūt jam reikia slėgio reguliavimo sistemos namuose, kad dulkės į namus nepatektų, arba elektrostatinių oro filtrų, sunaikinančių dulkes ir ore esančias bakterijas. Kitaip tariant, jei kritiškai pažvelgsime į tai, ko mums reikia fizine prasme, pamatysime, kad tai nuolat keičiasi. Mokslas ir technologijos yra praktinių žmonių poreikių matavimo būdas, todėl visi kuriami gaminiai turi būti pažangūs tiek, kiek technologiškai įmanoma. Dabartinė monetarinė sistema, kurioje neveiksmingi ir atgyvenę gaminiai kuriami tik ekonomikai ir sistemai palaikyti, neturi galimybių ar poreikio kurti itin pažangias priemones. Taip yra todėl, kad dauguma šiandien gaminamų produktų apskritai neegzistuotų, jei pramonė sutelktų dėmesį į tai, kas geriausiai patenkina visuomenės poreikius.
Tiek parašyta, o į klausimą, kaip nuspręsti, ką gaminti, taip ir neatsakyta. Tik paminėta, kad tai labai sudėtingas klausimas ir mokslas duos visus atsakymus.

Tai dar kartą - kaip konkrečiai bus nuspręsta, ką gaminti?
Ernestas wrote:Sprendimai remiasi visuomenės poreikiais, o ne korpuraciniais ar privačiais interesasais.
O čia jau totalitarizmo užuomazgos. Privatūs poreikiai - blogis, o visuomeniniai - gėris. Ko noriu aš - nesvarbu, svarbu tai, ko nori visuomenė - žmonija, nacija, liaudis, partija. Tik viena problema - kas nustatys, kokie yra visuomenės poreikiai? Kaip rodo istorija, tuos poreikius visuomet nustatydavo tironai ir diktatoriai ir kiti platoniškieji išminčiai. Tai kokiems išminčiams šį kartą nuspręsime patikėti šią užduotį? Ir kodėl šį kartą viskas bus kitaip?


Miela, malonu Lionginai, kad domiesi ir užduodi klausimus, gaudyk penkis.

Labai plačiai aš apėmiau, perskaitykit informaciją, įsisavinkit. Savišvieta neprošal. :)

Kaip siūlo gamta, paimame visas atsargas bei stebėjimų duomenis, ir sukuriame "sistemą" jiems valdyti. "Globalią resursų valdymo sistemą",
atsakingą už kiekvieną tinkamą žemės išteklių. Nėra jokios logiškos alternatyvos, jeigu mūsų, kaip žmonių giminės, galutinis tikslas yra išgyventi. Turime sekti visumos eiga. Tai supratę galime pagalvoti apie gamybą.

Kaip mes visą tai naudosime? Koks bus gamybos procesas ir ką mums reikės nuspręsti, kad būtų kiek įmanoma optimaliau PASIEKTA DIDŽIAUSIA DARNA.?
Pirmiausia prieš mūsų akis iškyla faktas, kad turime nuolatos tikrinti ir saugoti. Planetos ištekliai yra iš esmės baigtiniai. Tad svarbu, kad būtume "strategiški". "Strateginis išsaugojimas" - raktas.
Antrasis dalykas, kurį suvokiame - kai kurie resursai nėra tokie geri savo veikimu kaip kiti. Tiesa sakant, kai kuriuos iš jų naudojant, atsiranda baisus poveikis aplinkai, kuris yra nuolatinis mūsų pačių sveikatos stabdis. Pavyzdžiui, nafta ir iškastinis kuras, kad ir kaip mažinant, vis tiek išleidžia žalingas medžiagas į aplinką. Todėl yra svarbu, kad stengtumėmės juos naudoti tik tada, kai tikrai reikia, jeigu iš viso reikia. Laimei, matome gausybę potencialių energijos šaltinių: saulės, vėjo, potvynių/atoslogių, bangų, šilumos skirtumų, geoterminę energiją, todėl galime objektyviai strateguoti ką ir kur naudosime, kad išvengtume "atgalinio poveikio" ar gamybos ir naudojimo padarinių, žalojančių aplinką ir mus tuo pačiu. Tai galime pavadinti "Strateginiu saugumu", kuris sietųsi su mūsų "strateginiu išsaugojimu".
Bet gamybos strategijos čia nesibaigia. Mums reikės "Efektyvumo strategijos" patiems gamybos mechanizmams. Atrandame, kad yra maždaug trys aiškios taisyklės, kurių turime laikytis:

Pirmoji - kiekvienas daiktas, kurį gaminame, turi kiek įmanoma ilgiau išsilaikyti. Suprantama, kuo dažniau daiktai lūžta, tuo daugiau resursų mums reikės jiems pakeisti ir tuo daugiau liks atliekų.

Antroji - kai daiktai sulūžta ar dėl kokios nors priežasties nebegalimi naudoti, yra svarbu, kad surinktume ar perdirbtume kiek įmanoma daugiau. Todėl gamybos planai turi į tai atsižvelgti iš karto, pačioje pradinėje stadijoje. Trečioji - greitai besivystančios technologijos, tokios kaip elektronika, turi tendenciją sparčiais tempais pasenti morališkai, todėl turėtų būti sukurtos taip, kad jas būtų galima fiziškai atnaujinti. Juk mes nenorime išmesti viso kompiuterio tik dėl to, kad viena jo detalė sulūžo ar paseno. Todėl detales kurtume taip, kad jos būtų lengvai atnaujinamos, kiekviena detale standartizuota ir universaliai pakeičiama, iš anksto pritaikyta numatomiems technologijos pokyčiams.

O kai suprasime, kad "Strateginio išsaugojimo", "Strateginio saugumo" ir "Strateginio efektyvumo" mechanizmai yra grynai techninio pobūdžio, neturintys jokios žmogiškosios nuomonės ar šališkumo, mes paprasčiausiai suprogramuosime šias strategijas į kompiuterį, kuris pasvers ir suskaičiuos visus reikiamus kintamuosius, leisdamas mums visada pasiekti patį geriausią darnios gamybos metodą, grįstą to meto supratimu. Nors tai gali skambėti per daug sudėtingai, tai juk tėra išgirtasis skaičiuotuvas, jau nekalbant apie tai, kad įvairiausios tokios sprendžiančios ir kontroliuojančios sistemos jau dabar yra naudojamos visame pasaulyje atskiriems tikslams. Tai tiesiog išplėtojimo procesas.

Taigi...

Dabar turime ne tik išteklių valdymo sistemą, bet ir gamybos valdymos sistemą - abi jos lengvai gali būtį automatizuotos, padidinant efektyvumą, išsaugojimą ir saugumą. Informacinė realybė yra tokia, kad žmogaus ar net grupės žmonių protas negali pastebėti to, kas turi būti pastebėta. Tai turi ir gali būti vykdoma kompiuteriais.

Tai mus atveda į kitą lygmenį - paskirstymą. Kokios darnos strategijos čia vaidina vaidmenį?
Kadangi žinome, kad trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų yra tiesi linija ir, kad energija naudojama efektyviau, transporto priemonėms nukeliaujant trumpesnį atstumą. Gaminti daiktus viename žemyne ir plukdyti juos į kitą turi prasmės tik tada, kai tie daiktai tiesiog negali būti pagaminami toje teritorijoje. Kitaip tai tik eikvojimas. Turime lokalizuoti gamybą, kad paskirstymas būtų paprastas, greitas ir reikalautų daug energijos. Pavadinkime tai "Artimumo strategija", kuri tiesiog reiškia, kad sutrumpiname daiktų kelionę kiek tik įmanoma, ar tai būtų žaliavos, ar baigtiniai vartojimo produktai.

Va dabar aš tau papasakosiu kas bus gaminama tiksliai kokie daiktai nėra pasakyta, bet jų paskirtis yra išreikšta taip:

Žinoma, būtų gerai žinoti, kokias prekes transportuojame ir kodėl. Tai jau patenka į "Paklausos" kategoriją. O paklausa yra tiesiog tai, ko žmonėms reikia, kad būtų sveiki ir gyventų kokybišką gyvenimą. Žmogaus materialinių poreikių spektras aprėpia pirmo būtinumo, gyvybiškai svarbius dalykus, tokius kaip maistas, švarus vanduo ir būstas... ir socialinius bei rekreacinius dalykus, leidžiančius atsipalaiduoti ir skirtus asmeniniams-socialiniams pomėgiams - svarbiems žmogaus ir socialinės sveikatos faktoriams.


Taigi, labai paprastai, darome kitą tyrimą. Žmonės išreiškia savo poreikius, nustatoma paklausa ir prasideda gamyba, pagrįsta ta paklausa. O kadangi skirtingų prekių paklausos lygiai natūraliai bus nepastovūs ir keisis skirtinguose regionuose, turėsime sukurti "paklausos/paskirstymo stebėjimo sistemą", kad išvengtume perviršio ir trūkumo. Bet palaukite. Mes negalėsime pilnai suprasti paklausos, jeigu neišsiaiškinsime kaip pats daiktas naudojamas. Ar logiška ir tvaru kiekvienam žmogui turėti viską, kas pagaminama? Nepaisant to, kiek tai naudojama? Ne. Tai būtų tiesiog švaistu ir neefektyvu. Jeigu asmeniui reikia daikto, bet tik, sakykime, vidutiniškai 45minutėms per dieną tai daug efektyviau būtų, jeigu tas daiktas būtų prieinamas tiek jam, tiek kitiems, kai prireikia. Daugelis pamiršta, kad jiems reikia ne daikto, o jo paskirties. Kai suprasime, jog pats daiktas yra svarbus tik tiek, kiek jo nauda, pamatysime, kad "išorinis apribojimas" arba tai, ką dabar vadiname "nuosavybe", aplinkai yra nepaprastai švaistu ir nelogiška fundamentalia, ekonomine prasme. Taigi turime sugalvoti strategiją, kuri vadintusi "Strateginiu priėjimu". Tai būtų mūsų "paklausos/paskirstymo stebėjimo sistemos" pagrindas, kuris užtikrintų, kad gyventojų poreikiai būtų patenkinti, pasiekiant tai, ko tik reikia ir kada tik reikia. Ofiziškai tie daiktai bus pasiekiami per centralizuotus ir regioninius prieigos centrus, kas yra visiškai prasminga, nes tie centrai bus labai arti gyventojų ir žmogus tiesiog galės ateiti, pasiimti ko jam reikia, panaudoti, o pasinaudojęs, kai nebereikia - sugrąžinti... panašiu principu, kaip dirba bibliotekos. Beje, tie centrai ne tik egzistuotų šalia bendruomenės, panašiai kaip vietinės parduotuvės, bet specializuoti prieigos centrai būtų tam tikrose teritorijose , kur dažniausiai naudojami kurie nors daiktai, taupant energiją, mažinant transportavimą. Kai ši paklausos stebėjimo sistema pradės veikti, ji bus sujungta su gamybos valdymo sistema ir, žinoma, su išteklių valdymo sistema, tokiu būdų sukuriant jungtinį dinamiškai atsinaujinantį globalų ekonomikos valdymo mechanizmą, kuris tiesiog užtikrins darną, pradedant nuo baigtinių resursų vientisumo garantijos, baigiant užtikrintumu, kad gaminsime kiek įmanoma geriausius ir būtiniausius gaminius, paskirstydami viską pačiu sumaniausiu ir efektyviausiu būdu. Šio išsaugojimu pagrįsto metodo rezultatas, kuriam daugelis intuityviai priešinasi, yra logiškas, pamatuotas empirinis išsaugojimo ir efektyvumo procesas, vienintelis galintis tiksliai apibrėžti tikrąją žmogaus darną žemėje, kuris, tikėtina, paskatins tai, ko niekada nebuvo žmonijos istorijoje. Pasiekiamą gausybę...

Dar kažkas neaišku? pyškinkit klausimus čia. Aš su jumis. :)
Post Reply