Kartų ar lyrikų ir fizikų konfliktas?
Posted: 2004-08-05 09:27
Paskaičiau lizdo forumą, kur skeptikų forumas apibūdinamas kaip labai nemalonus, nes komunistiškai ateistinis ir politiškai palankus Rusijai. Prisiminiau buvusį pašnekesį su vyresnės kartos žmogumi, kuris traktavo, kad dabartinis jaunimas visiškai neturi dvasinių vertybių, tačiau nustebino jo asmeninių interesų viršūnių kyšojimas virš demostruojamo asmeninio dvasingumo debesų sluoksnio.
Visa tai sukėlė šiuos klausimus:
1. Ar yra kartų konfliktas Lietuvoje? Ar nėra taip, kad už vyresnės kartos kaltinimų jaunesniai kartai slypi netolerancija naujiems požiūriams, stereotipams, kitokiam mąstymui? Buvusi sovietinė sistema netoleravo mąstymo kitaip, ar galima teigti, kad tai yra viena iš priežasčių tokiam požiūriui? O gal tai konkurencijos ir naujų reikalavimų baimė, kad jaunesni žmonės atims darbo vietą, valdžią ir pan.?
2. O gal yra taip vadinamas lyrikų ir fizikų konfliktas? Kiekvienai bendruomenei būdingas savęs aukštesnis vertinimas, nei kitų, pvz.: kiekviena tauta laiko save geresne už kitas. Niekada nepamiršiu, kaip literatūros mokytoja pasididžiuodama sakė, kad ji nemoka pakeisti lemputės, bet puikiai išmano literatūrą. Kartais pastebiu neigiamą požiūrį vieni kitų atžvilgiu žmonių, kur vieni apeliuoja į dvasines vertybes, o kiti į loginį mąstymą, pagrįstumą. O gal aš klystu? Gal to nėra?
Ką jūs apie tai galvojate?
Visa tai sukėlė šiuos klausimus:
1. Ar yra kartų konfliktas Lietuvoje? Ar nėra taip, kad už vyresnės kartos kaltinimų jaunesniai kartai slypi netolerancija naujiems požiūriams, stereotipams, kitokiam mąstymui? Buvusi sovietinė sistema netoleravo mąstymo kitaip, ar galima teigti, kad tai yra viena iš priežasčių tokiam požiūriui? O gal tai konkurencijos ir naujų reikalavimų baimė, kad jaunesni žmonės atims darbo vietą, valdžią ir pan.?
2. O gal yra taip vadinamas lyrikų ir fizikų konfliktas? Kiekvienai bendruomenei būdingas savęs aukštesnis vertinimas, nei kitų, pvz.: kiekviena tauta laiko save geresne už kitas. Niekada nepamiršiu, kaip literatūros mokytoja pasididžiuodama sakė, kad ji nemoka pakeisti lemputės, bet puikiai išmano literatūrą. Kartais pastebiu neigiamą požiūrį vieni kitų atžvilgiu žmonių, kur vieni apeliuoja į dvasines vertybes, o kiti į loginį mąstymą, pagrįstumą. O gal aš klystu? Gal to nėra?
Ką jūs apie tai galvojate?