Aukštasis išsilavinimas - ar jo reikia?

[fizikanas]

Klausyk, man neįdomūs tavo postringavimai, kad akmenskaldžiams nereikia aukštojo mokslo.

Na kada, kada gi visas specialybes, kurioms nereikia diplomo prilyginsi valytojams. Jau esame praktiskai per viena kvalifikacijos laipteli

Bet yra ir kitų specialistų, kurie neįsivaizduojami be formalaus universitetinio išsilavinimo, pvz.: pedagogai ir teisininkai. Kokiu būdu įsivaizduoji jų veiklą be formalaus išsilavinimo?

Kokia butent matai tame problema (isskyrus, istatymus)?

Tie įstatymai nėra trukdis mokytis savarankiškai, jie saugo visuomenę nuo savamokslių mėsinėtojų. Negi norėtum, kad tokių įstatymų nebūtų?

Nera trukdis mokytis, bet yra dirbti. Labai daug istatymu noreciau, kad nebutu.

Išsikalinėji ir tiek. Puikiai supratai, ką norėjau pasakyti. O jei nesupratai, tada vargu ar prasminga tęsti diskusiją. Išsimiegok, paskaityk dar kartą ir gal bus aiškiau.

Tai as supratau, sakei, kad sertifikuojanti imone irgi turi buti pripazinta, o tai kazkaip irodo universitetu reikalinguma, nors tai, kad praktikoje buna, kad privati bendrove, kuri nera universiteteas yra prizpazystama labiau uz universiteta, tai i ta kazkaip nereikia kreipti demesio, kazkokiu stebuklingu butu tavo pozicija islieka teisinga nepaisant jokiu faktu.

Yra, taip. Sutinku, jie dar juokingesni nei "informatikos bakalauras" ar "statybos inžinerijos bakalauras".

Juokingumu beveik siekia "Psichoterapiauto" diploma

Kokios studijų krypties, jei ne paslaptis?

Fizikos.

Na, tada tiesiu taikymu pas kaimo bobutes ir kito plauko šarlatanus, nes jų reputacija yra puiki.

Reputacija tarp ko?

Atsidarius banko/draudimų darbo pasiūlymus, 7 iš 10 pirmųjų skelbimų reikalauja universitetinio išsilavinimo. 1 iš 10 reikalauja universitetinio išsilavinimo arba darbo patirties (nieko nenustebins, jog tai IT pozicija), 2 nereikalauja universitetinio išsilavinimo, tačiau reikalauja aukštų kompetencijų iš humanitarinių mokslų srities (kalbų išmanymas). Mane tai įtikina aukštojo išsilavinimo poreikiu darbo rinkoje. Tavęs - ne?

Tai, kad nereikalauja, daug kur raso, kad priimtu dar studijuojancius, kaikur uztenka aukstesniojo arba "atitinkamos darbo patirties". O jei ir reikalauja, tai, kiek teko susidurti, reikalavimai niekur nera absoliutus. Jie palengvina HR darba atrenkant kandidatus, bet retai buna lemiantys. Jei kazkaip kitaip irodysi darbdaviui savo naudinguma, dazniausiai jis bus pakankamai protingas ir i tai atsizvelgs.

Beje, atsidariau tą Danske banko skelbimą, kurį pacitavai. Į tą poziciją neįmanoma kandidatuoti be aukštojo išsilavinimo, nes reikalavimuose nurodyto darbo patirčiai (apskaitininko, finansininko) įgyti reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Cia informacija is gilaus isitikinimo?

[Šešėlis]

Aciu, liksiu su savo pagrista nuomone, o tu laisvas likti su savo fanazijomis.

Susipainiojau net. Kuri ten jūsų nuomonė pagrįsta? Gal aukštasis niekam neįdomu, nes universitetai pilni studentų, kurie netgi už tai moka pinigus? Gal aukštasis niekam nereikalingas, nes kai kurie darbdaviai jo prašo, o kai kurie neprašo? Bet ar vis tiek diplomo turėjimas nėra pranašesnis už neturėjimą vien todėl, kad su juo atsiveria kažkiek daugiau darbo vietų nei be jo?

[Pico]

As nesuprantu, gal tu girtas, ar kas tau? Tai kur KU tavo mineta iranga? Kad pulsa matuoti jie sugeba tai cia wow, bet griskim nuo ko pradejom.

[Pico]

Seseli, ten buvo replika del tarpdiscipliniskumo.

[D3monas]

Kokia butent matai tame problema (isskyrus, istatymus)?

Norint specializuotis į kurią nors sritį būtinas tiek state of the art žinių įsisavinimas, tiek konsultavimasis su tos srities specialistais, kurie gali pakomentuoti išmoktas žinias. Taip pat mokymosi procesui svarbus praktinių įgūdžių formavimas su išmanančio specialisto priežiūra. Kaip siūlai tai įgyti gauti mokantis savarankiškai? Tame ir problema. Spėju, kad savamokslis pedagogas ar teisininkas dažniausiai nebus geras specialistas, nes neturėjo sąlygų įgyti kompetencijas. Reikiamas sąlygas įgyti kompetencijoms gali suteikti universitetai ir mokyklos. Tiesa, pedagogų atveju yra "neformalaus ugdymo" pedagogai; jiems nereikia pedagoginio išsilavinimo. Jie veda visokius būrelius ir whatnot, e.g. moko groti fleitomis ar paišyti mandalas. Šie dalykai dažniausiai skirti visuomenės užimtumui ir pramogai, taigi tai nėra kažkoks rimtas ugdymas.

Nera trukdis mokytis, bet yra dirbti. Labai daug istatymu noreciau, kad nebutu.

Kokią sistemą siūlai? Kai ateis laikas vesti vaikus kasmetinei apžiūrai pas gydytoją, kokios tu norėtum, kad jis būtų kvalifikacijos ir kas ją suteikė? Kai reikės vaikus vesti į mokyklą, kokios norėtum, kad mokytojai būtų kvalifikacijos ir kas ją suteikė? Nesant universitetams ar kitoms pripažįstamoms atestavimo institucijoms, kaip atsirinktum, kuriuo specialistu pasitikėsi, o kuriuo - ne? Kokia euristika vadovausies? INB4 "apie ką geresni atsiliepimai - ten ir eičiau". lol. nes liaudies balsas yra laaaabai patikimas informacijos šaltinis.

Tai as supratau, sakei, kad sertifikuojanti imone irgi turi buti pripazinta, o tai kazkaip irodo universitetu reikalinguma, nors tai, kad praktikoje buna, kad privati bendrove, kuri nera universiteteas yra prizpazystama labiau uz universiteta, tai i ta kazkaip nereikia kreipti demesio, kazkokiu stebuklingu butu tavo pozicija islieka teisinga nepaisant jokiu faktu.

Nu bet ir sumalei čia košę. Ok. Tikriausiai kartosiuos, bet tik natūralu, kad konkrečiam darbui konkretus sertifikatas apie konkretaus proceso/produkto/platformos išmanymą yra daug svariau, nei bendros universitetinės žinios. Tai nereiškia, kad universiteto nafik nereikia. Galbūt IT bakalaurų ir nereikia - nežinau. Bet universitetų - reikia, nes ne visi dirbs darbą, kuriam reikia konkrečių siaurų techninių kompetencijų. Tavo pavyzdys įdomus, jis buvo perskaitytas ir užskaitytas - siauroms specializacijoms svarbu sertifikatai, kurie rodo specifines kompetencijas. Lygiai kaip ir energetikos darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimas dujų degalinės operatoriui yra svarbiau, nei chemijos bakalauro diplomas.

Juokingumu beveik siekia "Psichoterapiauto" diploma

Kiek aš žinau, tokios studijų programos, a nei diplomo, kuris būtų pripažįstamas valstybės lygmeniu - nėra. Yra tik visokiausi kursai, kuriuos veda abejotini tipai. Lietuvoje įstatyminė bazė šios veiklos atžvilgiu yra būtent tokia, kokios tu norėtum - psichoterapiją gali vykdyti praktiškai kas tik nori. Štai tau ir niša būti savamoksliu. Štai tau ir puiki iliustracija, kodėl geriau pas savamokslius neiti.

Fizikos.

Na, atrodo įdomi sritis. Nematau ko čia gailėtis. Nebent niekur gyvenime nepraverčia. Bet negi šiaip nebuvo įdomu?

Reputacija tarp ko?

Tai vat man irgi įdomu. Kaip tu atskirsi šarlatanus nuo tikrų specialistų, kai ir vienų ir kitų reputacija gali būti gera? Kokiais kriterijais vadovausies? Atsižvelgsi tik į tau patinkančių žmonių nuomones? Leisi valandas prie interneto, ieškodamas informacijos apie specialistus? O ką, jeigu sulūžo koja ir reikia greitai - pas ką tada vežti operuoti?

Tai, kad nereikalauja, daug kur raso, kad priimtu dar studijuojancius, kaikur uztenka aukstesniojo arba "atitinkamos darbo patirties". O jei ir reikalauja, tai, kiek teko susidurti, reikalavimai niekur nera absoliutus. Jie palengvina HR darba atrenkant kandidatus, bet retai buna lemiantys. Jei kazkaip kitaip irodysi darbdaviui savo naudinguma, dazniausiai jis bus pakankamai protingas ir i tai atsizvelgs.

Tu sakai "daug kur". O ko prašo dažniausiai? Nes, kiek aš žiūriu, dažniausiai prašo universitetinio išsilavinimo. Žinoma, jei darbdavys turės laiko organizuoti įvertinimo centrą ir objektyviai pamatuoti kiekvieno darbuotojo darbines kompetencijas - bus priimtas tinkamiausias darbuotojas neatsižvelgiant į jo išsilavinimą. Tobulas utopinis sprendimas. Bet tai yra beside the point.

Cia informacija is gilaus isitikinimo?

Kaip manai, daugmaž kiek (procentais) finansininkų pozicijų nereikalauja aukštojo išsilavinimo ekonomikos srityje?

Tai kur KU tavo mineta iranga?

PF antrame aukšte, trečios ar ketvirtos durys į dešinę einant ilgu koridoriumi. Baik savo idiotizmus ir diskutuok į temą. Protip: tema nėra "kokią įrangą turi KU?", bet "ar reikia aukštojo išsilavinimo?". Tavo konkrečios pozicijos taip ir neišgirdau. Tai, sakau, tark žodį. Reikia ar nereikia?

[Augustas]

Į tą poziciją neįmanoma kandidatuoti be aukštojo išsilavinimo, nes reikalavimuose nurodyto darbo patirčiai (apskaitininko, finansininko) įgyti reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Sorry, D3mone, bet Tamstą kažkas suklaidino. Tam, kad galėtum dirbti apskaitininku, užtenka tik Brandos atestato ir "Pačiolio" kursų:

http://www.paciolis.lt/lt/el_parduotuve ... rindai/154

Viskas.
Kas kita yra tai, kad, pvz., universiteto finansų diplomą turintis specialistas yra universalesnis, t.y., gali gauti ne tik finansininko (ar buhalterio) darbą, bet taip pat ir finansų analitiko, statistikos tarnautojo, auditoriaus, ir mokesčių inspektoriaus darbą, nes jis mokosi ne tik finansų teorijos, bet ir statistikos, ir audito, ir mokesčių teorijos ir teisės, ir t.t. Tuo tarpu, kai "Pačiolio" kursus baigęs žmogus tegali dirbti apskaitininku ar buhalterio padėjėju, ar buhalteriu, jei ta įmonė, kurioje jis dirba, yra nedidelė.

[fizikanas]

Norint specializuotis į kurią nors sritį būtinas tiek state of the art žinių įsisavinimas, tiek konsultavimasis su tos srities specialistais, kurie gali pakomentuoti išmoktas žinias. Taip pat mokymosi procesui svarbus praktinių įgūdžių formavimas su išmanančio specialisto priežiūra. Kaip siūlai tai įgyti gauti mokantis savarankiškai? Tame ir problema. Spėju, kad savamokslis pedagogas ar teisininkas dažniausiai nebus geras specialistas, nes neturėjo sąlygų įgyti kompetencijas. Reikiamas sąlygas įgyti kompetencijoms gali suteikti universitetai ir mokyklos. Tiesa, pedagogų atveju yra "neformalaus ugdymo" pedagogai; jiems nereikia pedagoginio išsilavinimo. Jie veda visokius būrelius ir whatnot, e.g. moko groti fleitomis ar paišyti mandalas. Šie dalykai dažniausiai skirti visuomenės užimtumui ir pramogai, taigi tai nėra kažkoks rimtas ugdymas.

Kas savamoksliui teisininkui ar pedagogui, neleis ismokti state of the art ziniu is interneto ir internetu konsultuotis su kolegomis?

Kokią sistemą siūlai? Kai ateis laikas vesti vaikus kasmetinei apžiūrai pas gydytoją, kokios tu norėtum, kad jis būtų kvalifikacijos ir kas ją suteikė? Kai reikės vaikus vesti į mokyklą, kokios norėtum, kad mokytojai būtų kvalifikacijos ir kas ją suteikė? Nesant universitetams ar kitoms pripažįstamoms atestavimo institucijoms, kaip atsirinktum, kuriuo specialistu pasitikėsi, o kuriuo - ne? Kokia euristika vadovausies? INB4 "apie ką geresni atsiliepimai - ten ir eičiau". lol. nes liaudies balsas yra laaaabai patikimas informacijos šaltinis.

Panasiai, kaip pasitikiu banku, kad jis mano pinigu neinvestuos i tonybet lazybas. Reputacija, nepriklausomi vertintojai, kitu zmoniu atsiliepimai ir t.t. Bet anyway, nenoriu sitos temos paversti valstybe pries liberalizma, tai pasiulysiu dar ir toki saugikli: sakykime betkokiai medicininei praktikai atlikti reiketu gauti licenzija is valdzios institucijos, kuri pati atliktu egzaminavima, pries ja suteikiant, taciau neturetu nieko bendro su jokiais universitetais. Ar vis dar matytum problema?

Nu bet ir sumalei čia košę. Ok. Tikriausiai kartosiuos, bet tik natūralu, kad konkrečiam darbui konkretus sertifikatas apie konkretaus proceso/produkto/platformos išmanymą yra daug svariau, nei bendros universitetinės žinios. Tai nereiškia, kad universiteto nafik nereikia. Galbūt IT bakalaurų ir nereikia - nežinau. Bet universitetų - reikia, nes ne visi dirbs darbą, kuriam reikia konkrečių siaurų techninių kompetencijų. Tavo pavyzdys įdomus, jis buvo perskaitytas ir užskaitytas - siauroms specializacijoms svarbu sertifikatai, kurie rodo specifines kompetencijas. Lygiai kaip ir energetikos darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimas dujų degalinės operatoriui yra svarbiau, nei chemijos bakalauro diplomas.

Man primine sia karikatura, kuri yra apie dirbtini intelekta, bet cia irgi labai puikiai tinka: http://www.kurzweilai.net/images/only-h ... artoon.jpg
"Na ok IT univeru nereikia, bet va ten tai visada reikes. Ai ten jau nebereikia? Nu bet va ten.."

Na, atrodo įdomi sritis. Nematau ko čia gailėtis. Nebent niekur gyvenime nepraverčia. Bet negi šiaip nebuvo įdomu?

Cia nera diskusija, ar aukstasis issilavinimas yra idomu.

Tai vat man irgi įdomu. Kaip tu atskirsi šarlatanus nuo tikrų specialistų, kai ir vienų ir kitų reputacija gali būti gera? Kokiais kriterijais vadovausies? Atsižvelgsi tik į tau patinkančių žmonių nuomones? Leisi valandas prie interneto, ieškodamas informacijos apie specialistus? O ką, jeigu sulūžo koja ir reikia greitai - pas ką tada vežti operuoti?

Kokios priezastys dabar vercia vienus zmones eiti pas sarlatanus, o kitus ne? Kodel manai, kad nebesant universitetams, visi staiga pajudes link sarlatanu?

Tu sakai "daug kur". O ko prašo dažniausiai? Nes, kiek aš žiūriu, dažniausiai prašo universitetinio išsilavinimo. Žinoma, jei darbdavys turės laiko organizuoti įvertinimo centrą ir objektyviai pamatuoti kiekvieno darbuotojo darbines kompetencijas - bus priimtas tinkamiausias darbuotojas neatsižvelgiant į jo išsilavinimą. Tobulas utopinis sprendimas. Bet tai yra beside the point.

Cia gaunasi tokia save ispildanti pranasyste. Jei visi tiki, kad darbdaviai priims tik su aukstuoju, visi jo sieks. Darbdaviai tada zinodami, kad visi siekia aukstojo, jo reikalaus, nes JEI jo siekia visi, tai jo pasiekimas kazkokia informacija apie darbuotoja duoda. Tai cia problema, kuria reiktu spresti kazkaip.

[D3monas]

Kas savamoksliui teisininkui ar pedagogui, neleis ismokti state of the art ziniu is interneto ir internetu konsultuotis su kolegomis?

Niekas jam ar jai tikrai netrukdys skaityti ir konsultuotis su specialistais internetu. Kiek sunkiau yra objektyviai patikrinti jo žinias ir gebėjimus. Taip pat sunkoka būtų su praktinių įgūdžių formavimu, nes reikėtų asmeniškai samdytis supervizorius, kurie duotų pastabas apie tai, kurias sritis praktikantui reikėtų tobulinti. Universitete tokia problema nekyla. Abejoju, ar apsimoka savarankiškai mokytis ir po to samdyti sau supervizorių. Bet, manau, įmanoma. Tikrasis klausimas - ar tai geriau ir ar praktiškiau nei universitetinės studijos?

Panasiai, kaip pasitikiu banku, kad jis mano pinigu neinvestuos i tonybet lazybas. Reputacija, nepriklausomi vertintojai, kitu zmoniu atsiliepimai ir t.t. Bet anyway, nenoriu sitos temos paversti valstybe pries liberalizma, tai pasiulysiu dar ir toki saugikli: sakykime betkokiai medicininei praktikai atlikti reiketu gauti licenzija is valdzios institucijos, kuri pati atliktu egzaminavima, pries ja suteikiant, taciau neturetu nieko bendro su jokiais universitetais. Ar vis dar matytum problema?

Mėginkime išvengti "libertarizmas VS valstybė" diskusijos, kol tai įmanoma. Kol kas nematau, kodėl negalėčiau su tavo pasiūlymu sutikti. Tiesa, tik tuo atveju, jei egzaminavimo procedūra būtų vienoda visiems konkrečios srities specialistams, nepriklausomai nuo to, ar jie savamoksliai, ar mokėsi universitete. Ir šalia egzamino dar reikėtų atnešti kelių jau praktikuojančių srities specialistų patvirtinimą, kad asmuo atliko prižiūrimą praktiką ir yra tinkamas profesinei veiklai.

"Na ok IT univeru nereikia, bet va ten tai visada reikes. Ai ten jau nebereikia? Nu bet va ten.."

Jap. Toks gyvenimas. Šiandien kažko reikia, rytoj - gali nebereikėti. Medikai pirmais studijų metais gauna žinias, kurios paskutiniais studijų metais jau yra atgyvenusios ir netinkamos taikyti praktikoje. Kai koks nors genijus sugalvos theory of everything, tada iš viso nieko nebereikės. Bet, iki tol...

Cia nera diskusija, ar aukstasis issilavinimas yra idomu.

Čia ne prie diskusijos. Man šiaip įdomu buvo.

Kokios priezastys dabar vercia vienus zmones eiti pas sarlatanus, o kitus ne? Kodel manai, kad nebesant universitetams, visi staiga pajudes link sarlatanu?

Visiems esant savamoksliais, nebebus galima naudotis euristika "šitas mokėsi universitete - tikriausiai išmano, o šitas nesimokė - tikriausiai neišmano". Nežinau kokios galėtų būti alternatyvios euristikos kompetencijoms įvertinti, kurios būtų pakankamai tikslios visiems būnant savamoksliais. Būtų įdomu, jei pasiūlytum ką nors šiuo klausimu.

Cia gaunasi tokia save ispildanti pranasyste. Jei visi tiki, kad darbdaviai priims tik su aukstuoju, visi jo sieks. Darbdaviai tada zinodami, kad visi siekia aukstojo, jo reikalaus, nes JEI jo siekia visi, tai jo pasiekimas kazkokia informacija apie darbuotoja duoda. Tai cia problema, kuria reiktu spresti kazkaip.

Aš matau labai paprastą, albeit brangų sprendimą. Vykdyti kokybišką, į kompetencijas ir gebėjimus orientuotą darbuotojų atranką, organizuojant įvertinimo centrus.

Sorry, D3mone, bet Tamstą kažkas suklaidino. Tam, kad galėtum dirbti apskaitininku, užtenka tik Brandos atestato ir "Pačiolio" kursų

I stand corrected. Danke schön už informaciją. Labai geras pavyzdys, kur privati įmonė suteikia siaurą kvalifikaciją, kurią pripažįsta darbdaviai.

[VYTS]

Cia gaunasi tokia save ispildanti pranasyste. Jei visi tiki, kad darbdaviai priims tik su aukstuoju, visi jo sieks. Darbdaviai tada zinodami, kad visi siekia aukstojo, jo reikalaus, nes JEI jo siekia visi, tai jo pasiekimas kazkokia informacija apie darbuotoja duoda. Tai cia problema, kuria reiktu spresti kazkaip.

Aš matau labai paprastą, albeit brangų sprendimą. Vykdyti kokybišką, į kompetencijas ir gebėjimus orientuotą darbuotojų atranką, organizuojant įvertinimo centrus.

Manau kad tai būtų žymiai pigesnis sprendimas nei apmokėti visiems aukštąjį mokslą, ką siūlei kitoj temoj.

[fizikanas]

Niekas jam ar jai tikrai netrukdys skaityti ir konsultuotis su specialistais internetu. Kiek sunkiau yra objektyviai patikrinti jo žinias ir gebėjimus. Taip pat sunkoka būtų su praktinių įgūdžių formavimu, nes reikėtų asmeniškai samdytis supervizorius, kurie duotų pastabas apie tai, kurias sritis praktikantui reikėtų tobulinti. Universitete tokia problema nekyla. Abejoju, ar apsimoka savarankiškai mokytis ir po to samdyti sau supervizorių. Bet, manau, įmanoma. Tikrasis klausimas - ar tai geriau ir ar praktiškiau nei universitetinės studijos?

Ir studijuojantys universitetuose zmones kartais samdosi papildomai korepetitorius, taip pat, kaikur net privaloma atlikti praktika imoneje, kad gautum diploma. Universiteto atsisakymas butu tik cutting out the middle man. O tai paprastai ekonomiskai iseina i nauda.

Kol kas nematau, kodėl negalėčiau su tavo pasiūlymu sutikti. Tiesa, tik tuo atveju, jei egzaminavimo procedūra būtų vienoda visiems konkrečios srities specialistams, nepriklausomai nuo to, ar jie savamoksliai, ar mokėsi universitete. Ir šalia egzamino dar reikėtų atnešti kelių jau praktikuojančių srities specialistų patvirtinimą, kad asmuo atliko prižiūrimą praktiką ir yra tinkamas profesinei veiklai.

Na va, visai racionalus sprendimas sakyciau.

Jap. Toks gyvenimas. Šiandien kažko reikia, rytoj - gali nebereikėti. Medikai pirmais studijų metais gauna žinias, kurios paskutiniais studijų metais jau yra atgyvenusios ir netinkamos taikyti praktikoje. Kai koks nors genijus sugalvos theory of everything, tada iš viso nieko nebereikės. Bet, iki tol...

Sito nezinojau, bet jei dabar jau buna taip, kad kol daktaras baigia studijas, jo zinios tampa pasenusios, tai zenklas, kad JAU DABAR universitetine sistema yra neefektyvi ir jei ne visai atsisakyti (o gal?), tai butina ja smarkiai tobulinti.

Visiems esant savamoksliais, nebebus galima naudotis euristika "šitas mokėsi universitete - tikriausiai išmano, o šitas nesimokė - tikriausiai neišmano". Nežinau kokios galėtų būti alternatyvios euristikos kompetencijoms įvertinti, kurios būtų pakankamai tikslios visiems būnant savamoksliais. Būtų įdomu, jei pasiūlytum ką nors šiuo klausimu.

Na jei dabar visas tavo skepticizmas remiasi i pasitikejima autoritetu ir tas autoritetas yra vienintelis - universitetas, tai situacija jau yra gana prasta. Akademine mainstream nuomone nevisada buvo teisi ir daznai yra itakoje politikos ar net tos pacios religijos, jau nekalbant apie good old isisaknijusias tradicijas, kurios stabdo progresa. Autoriteto decentralizavimas iseitu kaiptik i nauda.

Aš matau labai paprastą, albeit brangų sprendimą. Vykdyti kokybišką, į kompetencijas ir gebėjimus orientuotą darbuotojų atranką, organizuojant įvertinimo centrus.

Jau dabar atrenkant darbuotoja i darba gebejimai tikrinami ivairiais lygiais: testai, darbo pokalbis, sertifikatai, darbo patirtis, kolegu rekomendacijos ir t.t. Nebeesant universitetu paaisketu - arba viso to ir taip uztenka arba atsirastu papildoma nisa rinkoje tavo siulomiems ivertinimu centrams ir kazkas butinai pasinaudojes situacija ja netruktu uzimti.

[D3monas]

Manau kad tai būtų žymiai pigesnis sprendimas nei apmokėti visiems aukštąjį mokslą, ką siūlei kitoj temoj.

Manai, kad tokio argumento pakanka, kad būtų atsisakyta aukštojo mokslo įstaigų?

Universiteto atsisakymas butu tik cutting out the middle man. O tai paprastai ekonomiskai iseina i nauda.

Taigi, norint savamoksliauti, reikėtų pačiam pirkti knygas ir mokslo straipsnius (nes ate-ate universitetų bibliotekoms su prenumeruojamomis duombazėmis), asmeniškai samdytis mokytojus, patiems susirasti praktikos vietas ir į jas įsiprašyti, mokėti profesionalams už supervizijas ir galiausiai sėkmingai išlaikyti valstybės nustatytą kompetencijų patikrinimo priemonę. Tikriausiai paprasčiau būtų keliems savamoksliams susiburti į grupelę, kad būtų galima dalintis knygomis ir straipsniais, o ir mokytojus pasisamdyti pigiau kartu... Tik va kiekvienas nori pradėti mokytis nuo kitos vietos, ir pasamdytam specialistui labai nesmagu atsakinėti į milijonus klausimų iš milijono skirtingų temų, vienas temas jis išmano geriau, kitas - prasčiau. Galbūt verta tokiai savamokslių grupei susitarti, ką ir kada jie mokysis ir kokius specialistus samdysis, kad jiems padėtų? Galbūt verta kartu pasirašyti sutartis su praktikos vietomis, kad kiekvienam nereikėtų chaotiškai ieškotis, kur čia įsitrinti. Bet tada visą šitą reikalą reikia koordinuoti... Kad taip būtų kokia institucija, kuri visa tai jau daro, ir turi išdirbtą sistemą kaip įgyti konkrečios srities kompetencijas... Wait, what?

Na va, visai racionalus sprendimas sakyciau.

Nu man irgi taip atrodo. Bet toks sprendimas vis vien nereiškia, kad universitetų nebereikia. Jis tik atveria galimybę mokytis savarankiškai, jei žmogus mano, kad taip jam geriau.

Sito nezinojau, bet jei dabar jau buna taip, kad kol daktaras baigia studijas, jo zinios tampa pasenusios, tai zenklas, kad JAU DABAR universitetine sistema yra neefektyvi ir jei ne visai atsisakyti (o gal?), tai butina ja smarkiai tobulinti.

Nėra visai taip. Kadangi perduodamas žinias universitetas pats ir generuoja; vyksta natūralus progresas, kurio metu state of the art nuolat keičiasi. Universitetai yra pirmosios institucijos, kurios susipažįsta su state of the art žiniomis, ten jau dėstomi dalykai, apie kuriuos monografijos dar tik rašomos; kalbama apie tyrimus, kurie dar tik recenzuojami. Likusi visuomenė sužino mokslo naujienas praėjus bent jau geram pusmečiui po tų žinių atsiradimo. Rekomenduoju knygą, man labai patiko.

Autoriteto decentralizavimas iseitu kaiptik i nauda.

Kaip sprendimą matau išskaidyti mokslo institucijas į mažesnes ir savarankiškesnes. Taip pat geras dalykas būtų privatūs universitetai, kurie daugiausia išsilaikytų iš mokslinės veiklos, o ne pedagoginės.

Jau dabar atrenkant darbuotoja i darba gebejimai tikrinami ivairiais lygiais: testai, darbo pokalbis, sertifikatai, darbo patirtis, kolegu rekomendacijos ir t.t. Nebeesant universitetu paaisketu - arba viso to ir taip uztenka arba atsirastu papildoma nisa rinkoje tavo siulomiems ivertinimu centrams ir kazkas butinai pasinaudojes situacija ja netruktu uzimti.

Matai, testai ir darbo pokalbis - labai jau paviršutinės ir nebūtinai kokybišką informaciją suteikiančios priemonės. Sertifikatai - žinoma. Bet juos kažkas turi išduoti (tai kodėl ne aukštojo mokslo įstaigos (V);,,;(V) ). Darbo patirties kriterijus neleis savamoksliui, niekur nedirbusiam žmogeliui, įsidarbinti. Kolegų rekomendacijos atveria duris šališkumui ir favoritizmui. Tokia atranka nelabai prilygsta įvertinimo centrui, kuris būtų žymiai brangesnis, nors ir objektyvus. Žinoma, rinka parodytų, ko reikia ar nereikia. Bet rinka sėkmingai tai gali padaryti ir dabar. Ir kol kas rinka rodo, jog aukštasis mokslas yra aktyviai perkamas ir vertinamas, jo prašoma ir jis atveria nemažai durų. Todėl atrodo, kad net jei kai kuriais atvejais jo nereikia, jis vis vien suteikia pranašumą darbinantis.

[VYTS]

Manau kad tai būtų žymiai pigesnis sprendimas nei apmokėti visiems aukštąjį mokslą, ką siūlei kitoj temoj.

Manai, kad tokio argumento pakanka, kad būtų atsisakyta aukštojo mokslo įstaigų?

Keistas klausimas. Nematau kad būčiau kažką panašaus teigęs.

[Šešėlis]

Šiaip jau susidaryti bendrą vaizdą, kokia aukštojo mokslo ateitis ir kaip jį paveiks IT plėtra, galima jau dabar. Užtenka palyginti statistiką, tarkim, prieš 10 metų ir dabar. Ar yra kokia nors tendencija, kad įgijusių aukštąjį skaičius vis mažėja? Gal specialybių mažėja, užsidarinėja aukštosios mokyklos? Vis mažesnė aukštojo kaina, vis mažesnė jo paklausa?

[fizikanas]

Taigi, norint savamoksliauti, reikėtų pačiam pirkti knygas ir mokslo straipsnius (nes ate-ate universitetų bibliotekoms su prenumeruojamomis duombazėmis), asmeniškai samdytis mokytojus, patiems susirasti praktikos vietas ir į jas įsiprašyti, mokėti profesionalams už supervizijas ir galiausiai sėkmingai išlaikyti valstybės nustatytą kompetencijų patikrinimo priemonę.

Is visu situ dalyku tikrai reikia, tik islaikyti valstybes nustatyta priemone ir tik etiskai jautriose srityse, kaip medicina. Visam kitam uztenka interneto, nebent nelabai moki naudotis, tada reikes samdytis kazkokios pagalbos.

Tik va kiekvienas nori pradėti mokytis nuo kitos vietos, ir pasamdytam specialistui labai nesmagu atsakinėti į milijonus klausimų iš milijono skirtingų temų, vienas temas jis išmano geriau, kitas - prasčiau.

Taip, aciu, kad padedi man galvoti problemas universitetuose, kuriu nebutu mokantis savarankiskai. Labai kooperatyvus oponentas esi

Galbūt verta tokiai savamokslių grupei susitarti, ką ir kada jie mokysis ir kokius specialistus samdysis, kad jiems padėtų? Galbūt verta kartu pasirašyti sutartis su praktikos vietomis, kad kiekvienam nereikėtų chaotiškai ieškotis, kur čia įsitrinti. Bet tada visą šitą reikalą reikia koordinuoti... Kad taip būtų kokia institucija, kuri visa tai jau daro, ir turi išdirbtą sistemą kaip įgyti konkrečios srities kompetencijas... Wait, what?

Taip taip, kazkokiu magisku budu visi supras, kad jiems vistik reikia good old univiero. Arba tiesiog mokysis, ismoks, dirbs. Kazkaip pastarasis variantas realesnis man atrodo.

Bet toks sprendimas vis vien nereiškia, kad universitetų nebereikia. Jis tik atveria galimybę mokytis savarankiškai, jei žmogus mano, kad taip jam geriau.

Tai jei jau, techniskai imanoma, pasiekti tapati be universitetu, tai teiginys "Ar REIKIA aukstojo issilavinimo", kaip ir atsakytas. Na bet toliau galime bandyti atsakyti i klausima, "ar NORIM/VERTA/APSIMOKA tureti universitetus"

Nėra visai taip. Kadangi perduodamas žinias universitetas pats ir generuoja; vyksta natūralus progresas, kurio metu state of the art nuolat keičiasi. Universitetai yra pirmosios institucijos, kurios susipažįsta su state of the art žiniomis, ten jau dėstomi dalykai, apie kuriuos monografijos dar tik rašomos; kalbama apie tyrimus, kurie dar tik recenzuojami. Likusi visuomenė sužino mokslo naujienas praėjus bent jau geram pusmečiui po tų žinių atsiradimo.

Puiku, universitete suzino daug dalyku, kurie paskui paaiskeja, kad nera teisingi? Dar kruvele bereikalingu ziniu i bagaza. Kaikurie dalykai reikalingi tik moklsininkams, bet niekuo nepravers zmogui, kuris lanko universiteta su tikslu gauti darba. Jei jis moka pilna studiju kaina, kartu apmokedamas priejima prie informacijos, kuri jam neaktuali, akivaizdu - permoka.

Kaip sprendimą matau išskaidyti mokslo institucijas į mažesnes ir savarankiškesnes.

Tai cia dar blogiau. Juk viena didziausiu universitetu problemu butent ir yra neefektyvumas del didelio istaigu skaiciaus. Juk neapsimoka ekonomiskai, kiekvienam mieste ar miestelyje skirtingam destytojui skaityti tas pacias paskaitas, kai vienas galetu tai daryti, o visas pasaulis ta paskaita stebeti internetu.

Taip pat geras dalykas būtų privatūs universitetai, kurie daugiausia išsilaikytų iš mokslinės veiklos, o ne pedagoginės.

Tik privatus jie ir turetu buti, bet cia jau i kita tema.

Matai, testai ir darbo pokalbis - labai jau paviršutinės ir nebūtinai kokybišką informaciją suteikiančios priemonės. Sertifikatai - žinoma. Bet juos kažkas turi išduoti (tai kodėl ne aukštojo mokslo įstaigos (V);,,;(V) ). Darbo patirties kriterijus neleis savamoksliui, niekur nedirbusiam žmogeliui, įsidarbinti. Kolegų rekomendacijos atveria duris šališkumui ir favoritizmui.

Kai i kiekviena atskirai ziuri, gali prikibti, bet kai jos naudojamos visos, statistiskai sudetinga, kad darbuotojui pavyks per visus galus darbdavi apgauti.

Ir kol kas rinka rodo, jog aukštasis mokslas yra aktyviai perkamas ir vertinamas, jo prašoma ir jis atveria nemažai durų. Todėl atrodo, kad net jei kai kuriais atvejais jo nereikia, jis vis vien suteikia pranašumą darbinantis.

Ir taip yra del isisenejusiu tradiciju daugiausiai. Juk nereikia pamirsti, kad musu internetui vos keli meteliai, palyginus su univierais, kurie tukstantmecius skaiciuoja. Baisu net pagalvoti, kokios tai senienos.

[fizikanas]

Šiaip jau susidaryti bendrą vaizdą, kokia aukštojo mokslo ateitis ir kaip jį paveiks IT plėtra, galima jau dabar. Užtenka palyginti statistiką, tarkim, prieš 10 metų ir dabar. Ar yra kokia nors tendencija, kad įgijusių aukštąjį skaičius vis mažėja? Gal specialybių mažėja, užsidarinėja aukštosios mokyklos? Vis mažesnė aukštojo kaina, vis mažesnė jo paklausa?

Pateik statistika atsidariusiu nauju univeristetu, pilnai save islaikanciu, be valstybes finansavimo.

[D3monas]

Is visu situ dalyku tikrai reikia, tik islaikyti valstybes nustatyta priemone ir tik etiskai jautriose srityse, kaip medicina. Visam kitam uztenka interneto, nebent nelabai moki naudotis, tada reikes samdytis kazkokios pagalbos.

Suprantu tavo poziciją. Visgi, tokiame pasaulyje savarankiškai išmokti pajėgs tik patys gabiausi asmenys. Kodėl taip sakau? Į pirmą kursą atėję studentai visiškai nemoka mokytis, nesupranta kaip analizuoti literatūrą, nesugeba sisteminti žinių, nesupranta, kuri informacija esminė, o kuri - mažai verta. Pirmus metus (o ir ilgiau) studentai intensyviai mokomi mokytis, kad vėliau, baigę studijas, galėtų savo kompetencijas palaikyti ir gilinti savarankiškai. Aš neabejoju tavo sugebėjimu savarankiškai išstudijuoti tave dominančią sritį, tačiau pagalvok, kiek pažįsti žmonių, kurie tikrai to nesugebėtų? Aš tokių daug žinau. Neabejoju, tu - irgi. Aišku, sprendimas būtų keisti vidurinį lavinimą taip, kad jis suteiktų reikiamas savarankiško mokymosi kompetencijas. Bet čia atskira tema.

Tai jei jau, techniskai imanoma, pasiekti tapati be universitetu, tai teiginys "Ar REIKIA aukstojo issilavinimo", kaip ir atsakytas.

Aš manau, kad tikrai atsakytas. Aukštojo išsilavinimo (norint kokybiškai užsiimti profesine veikla) reikia tikrai ne tiek daug žmonių, kiek jo siekia. Ypač, kai yra iš tiek daug iš kepurės ištrauktų studijų programų, kurios iš esmės neturi profesinių atitikmenų (e. g. kūrybinės industrijos).

Kaikurie dalykai reikalingi tik moklsininkams, bet niekuo nepravers zmogui, kuris lanko universiteta su tikslu gauti darba. Jei jis moka pilna studiju kaina, kartu apmokedamas priejima prie informacijos, kuri jam neaktuali, akivaizdu - permoka.

Visiškai sutinku. Jei žmogus turi aspiraciją gauti konkretų darbą - jis turėtų siekti būtent tam darbui reikalingų kompetencijų. Universitetas ruošia ne darbui ar profesijai, bet suteikia platų išsilavinimą ir kompetencijas, iš kurių - didelė dalis nebus naudinga dirbant konkretų darbą.

Tai cia dar blogiau. Juk viena didziausiu universitetu problemu butent ir yra neefektyvumas del didelio istaigu skaiciaus. Juk neapsimoka ekonomiskai, kiekvienam mieste ar miestelyje skirtingam destytojui skaityti tas pacias paskaitas, kai vienas galetu tai daryti, o visas pasaulis ta paskaita stebeti internetu.

Turėjau omenyje ne tai, kad reikia visur pridrabstyti mažų universitetų, tačiau kad reikėtų atskirti atskiras jų dalis ir padaryti jas labiau savarankiškomis, t. y. - fizikai turėtų savo institutą, chemikai - savo, edukologai - savo. Tokiu atveju bendra universiteto politika nekištų kojoms atskiriems jo padaliniams, kas kartais nutinka, kai senatas priima kokį sprendimą, kuris puikiai tinkamas vieniems padaliniams, o kitus - žlugdo. Ir, žinoma, kuo mažiau aukštojo mokslo įstaigų - tuo geriau.

Tik privatus jie ir turetu buti, bet cia jau i kita tema.

Šiuo klausimu tikrai, kad sutarsime. Privatūs ir patys save išlaikantys - the only true way.

Kai i kiekviena atskirai ziuri, gali prikibti, bet kai jos naudojamos visos, statistiskai sudetinga, kad darbuotojui pavyks per visus galus darbdavi apgauti.

Maybe. Juoba, kad ne į visas pozicijas reikia aukšto lygio specialisto. Bet prie tokios sistemos, manau, vis vien būtų žiauriai sunku įsidarbinti jaunam, ką tik save išmokiusiam darbuotojui, kuris neturi jokių pažinčių.

Ir taip yra del isisenejusiu tradiciju daugiausiai. Juk nereikia pamirsti, kad musu internetui vos keli meteliai, palyginus su univierais, kurie tukstantmecius skaiciuoja. Baisu net pagalvoti, kokios tai senienos.

Priminei dalyką: Dalis universitetų pardavinėja studijas internetu; viskas atliekama internetu - paskaitos, egzaminai, etc. Tai va. Esu gyvai matęs, kaip keli potencialūs darbuotojai, pateikę savo diplomus iš tokio pobūdžio universitetų, buvo tiesiog pašalinti iš atrankos ir daugiau nebesvarstomi.

[Sejanus]

Esu gyvai matęs, kaip keli potencialūs darbuotojai, pateikę savo diplomus iš tokio pobūdžio universitetų, buvo tiesiog pašalinti iš atrankos ir daugiau nebesvarstomi.

Kiek suprantu, tas konkretus darbdavys nemėgo tokių universitetų, arba tų konkrečių online universitetų, ar tokius baigusių žmonių nelaikė tinkamais tam konkrečiam darbui. Labai įdomi piece of trivia (not really, nes tas darbdavys greičiausiai man nerūpi), bet kas iš to?

Tarp kitko, man pasidarė smalsu. Jau prikalbėti keturi puslapiai, tai gal aktyviau dalyvavę diskusijoje gali atsakyti – kiek jau priartėjote prie atsakymo į klausimą „ar reikia aukštojo išsilavinimo“?

[D3monas]

kiek jau priartėjote prie atsakymo į klausimą „ar reikia aukštojo išsilavinimo“?

Taigi klausimas išspręstas. Aukštojo mokslo reikia, jei nori daugiau karjeros galimybių ir nesi amatininkas.