Vilius wrote: ↑2018-07-01 21:35
Starman wrote: ↑2018-07-01 21:01
Hipotetiška gyvenimo situacija. Tau su tuo žmogumi reikia bendrauti darbe, arba tarkime jis yra tavo vaiko mokytojas.
Matai, jei žmogus pareikalauja, kad į jį būtų kreipiamasi kažkokiu specialiu būdu, tai savaime jau yra gana didelis red-flagas, kad bendravimas su juo šiaip ar taip greitai taps toksiškas. Todėl geriausia net nepradėt bendrauti (ir, saugok dieve, neleisti jo arčiau nei 500m atstumu prie mano vaikų
).
O jei jau tikrai būtų situacija, kur bendravimo su tokiu žmogum išvengti neįmanoma, stengčiausi kreiptis pagal pareigas ar per kokį nors formalumą: "tas dėstytojas", "šis studentas", "mano kolega", "viršininkas", ir t.t. ir pan. Manau, bendraudamas tokioje aplinkoje, tiesiog išmokčiau iš viso nenaudoti asmeninių įvardžių, ir tiek.
Negaliu patikėti, kad šitą praleidau. Kuo daugiau domiuosi tuo daugiau randu. Dabar kaip tik tai yra "trending news".
https://www.youtube.com/watch?v=t09b9lS4yOo Jeigu šitą ideologiją prastums į mokyklas, bus didžiulės problemos...Faktai nebeturi reikšmės. Tai kad tu gimei su XX ar XY chromosomomis absoliučiai neturi jokios įtakos, kai kurie tėvai jau dabar augina savo vaikus "be lyties". Suprantu, jog kartais pasitaiko išimčių, tarkime hermafroditas ateina į pasaulį. Tačiau kišti tokia ideologiją jog ale nėra tokios dalyko kaip biologinė lytis, ale tu pats turi apsispręsti kas esi, viskas priklauso kaip jautiesi tą akimirką. Nematau jokių ribų, čionais. Juodaodis 30 metų vyras, vieną dieną gali pasikeisti lytį į moterišką ir save vadinti 14mete baltaode mergaite, kadangi taip jaučiasi. Tie LGBTQ+ judėjimo radikalai aiškina, jog tėvai įteigia vaikams lytį. Žiūrėjau video, kuriame ant fotelio pasikeisdami atsisėda vaikai, o jų transeksualai arba transvestitai klausia : kaip tu žinai ar esi mergaitė ar berniukas ? visiškas mind fuck dešimtmečiams, ką bekalbėti apie dar jaunesnius.... WTF is going on Kanadoje ir JAV ?
Dėl tų krepinių suprantu tavo mintį, tačiau neabejoju dėmesio ištroškę provokuos. Kažkas pasakys kažką ne taip ir jau bus diskrmiminacijos skandalas darbe ar parduotuvėje ar velniai žino kur...situacija eskaluojasi labai greitai, kai konfrontuoja du skirtingų pažiūrų individai ar ideologijųs grupės. Be to vengimas bendrauti ar problemos ignoravimas nėra tinkamas sprendimo būdas.
LGBTQ+ pagal psichiatrų asociacijos dabartines išvadas nėra psichiniai ligoniai, jie turi tokias pačias teises kaip bet kuris planetos gyventojas. Problema, kad vyriausybė gali tave priversti elgtis taip kaip nori LGBTQ+ ideologija, kuri ignoruoja fundamentalius mokslo faktus, bei iki šio atliktus tyrimus. Politiniai judėjimai ima viršų, faktai neturi reikšmės, kada kažkas iš LGBTQ+ įsivaikina atžalą ir ją mokina, jog ji neturi lyties.
Vienas psichopatas daktaras toje pačioje Kanadoje bandė įrodyti, jog gamtos dėsniai neįtakoja lyties pasirinkimo. Tad 6 dešimtmetyje pradėjo mokslinės metodologijos eksperimentą su mažamečiu.
Vaiko gyvenimo kokybė daktarą jaudino mažiausiai, jis paprasčiausiai nenorėjo praleisti šanso atlikti mokslinį eksperimentą, kuris turėjo įrodyti, kad „būtent auklėjimas, o anaiptol ne gamta nulemia žmogaus genderinę saviidentifikaciją ir seksualinę orientaciją“. Ta aplinkybė, kad Deividas turėjo brolį dvynį, suteikė daktaro manymu unikalią galimybę patvirtinti šią hipotezę. Deividas Reimeris, kaip ir jo brolis dvynys, gimė 1965 metais Vinipege Kanadoje. Kai jam buvo aštuoni mėnesiai, tėvai atnešė kūdikį pas daktarą, kad tas padarytų apipjaustymą. Vietoje skalpelio daktaras kažkodėl nutarė pasinaudoti elektrokauteriu (prietaisas prideginimui elektros srove). Ir per procedūrą sudegino Deividui penį. Problema buvo ta, kad Deividas nė už ką nesutiko tapti Brenda. "Brenda“ atsisakė nešioti sukneles ir buvo linkusi žaisti su mašinėlėmis ir brolio pistoletais, nekreipdama jokio dėmesio į savo lėles. Mokykloje ką pastoviai erzino už tai, kad ji kalbėjo ir elgėsi kaip berniukas. Viltį praradę Brendos/Deivido tėvai vėl nuėjo pas daktarą, tačiau tas juos įtikino, kad vaikui tiesiog „sunkus amžius“ ir netrukus viskas susitvarkys. Visą tą laiką daktaras publikavo mokslinius straipsnius apie savo eksperimentą, kurį laikė savo absoliučiu moksliniu triumfu.
Kažin ar atsiras tokių radikalių pažiūrų mokslininkų, kurie šiais laikais imsis panašių mokslinių eksperimentų. TAČIAU, tai jau vyksta su vaikais ir juos atlieka ne mokslininkai, o LGBTQ+ ideologijos šalininkai, auklėdami savo vaikus.
Atvirai aš nesuprantu, kodėl leidžiama vaikus psichiškai žaloti. Tai turi būti natūralus augimo procesas, be jokių "dievų" įsikišimo, kurie aiškina kas tu esi, o kas neesi biologiškai. Kodėl ideologiniai įsitikinimai paremti jausmais turi imti viršų, o ne paprasta realybė ?
Manau dėl to kaltos radikalios liberalų pažiūros, kurios neturi lubų. Net mokslo visuomenė abejingai į tai žiūri. Ar ji serga politine aids ? ar bijo tų pačių ideologinių radikalų ? Jeigu mokslinė metodika ignoruojamas kaip realybės/supančio pasaulio matas, tai pagal kokią prizmę mes turime vertinti viską ir priimti teisingus sprendimus ?