Kraštutinis liberalizmas vs Kraštutinį anarchizmą
Pirmiausia, ką tik supratau, jog nežinau, kuo tai skiriasi
Aš irgi nesuprantu:) Mano galva, tai niekuo nesiskiria.
Pacituosiu A.Jokubaiti apie liberalus:
Bandydami įtvirtinti politinę laisvę ir lygybę, liberalizmo šalininkai kartu su vandeniu išpylė ir kūdikį - aukštesnes moralines hierarchijas. Geriausias to įrodymas - Jeremy Benthamo kūryba. Šis autorius pripažino tik vieną moralinės motyvacijos šaltinį - naudos ir malonumo siekimą. Jis atmetė visus kitus dorovinio mąstymo atributus - bendruomenę, tradiciją, bendrąjį gėrį ir moralines hierarchijas. Moralinį tobulėjimą ir žaidimą kėgliais jis traktavo kaip du lygiaverčius dalykus.
Pilnas straipsnis http://www.tslk.lt/?-838366181
Pacituosiu A.Jokubaiti apie liberalus:
Bandydami įtvirtinti politinę laisvę ir lygybę, liberalizmo šalininkai kartu su vandeniu išpylė ir kūdikį - aukštesnes moralines hierarchijas. Geriausias to įrodymas - Jeremy Benthamo kūryba. Šis autorius pripažino tik vieną moralinės motyvacijos šaltinį - naudos ir malonumo siekimą. Jis atmetė visus kitus dorovinio mąstymo atributus - bendruomenę, tradiciją, bendrąjį gėrį ir moralines hierarchijas. Moralinį tobulėjimą ir žaidimą kėgliais jis traktavo kaip du lygiaverčius dalykus.
Pilnas straipsnis http://www.tslk.lt/?-838366181
Tokios tūpos kritikos senai nesu skaitęs. Mūsų kolega RB liberalizmą kritikuoja daug profesionaliau Tačiau dėkui anyway, žinių pasisėmiau
Tačiau dėkui anyway, žinių pasisėmiau Tačiau šitas man patiko:Dabartiniai liberalai visuomenę bando šokiruoti ekscentriškais pasisakymais apie eutanaziją, homoseksualų santuokas, viešnamių ir narkotikų legalizavimą.
Gal tas veikalas yra išleistas lietuviškai?Pasitvirtina kai kurios liūdniausios Alexis de Tocqueville'io prognozės. Savo garsiajame veikale Apie demokratiją Amerikoje šis autorius kalbėjo apie naują - švelniąją despotiją, kuri atsiranda dėl pilietinės iniciatyvos nuosmukio ir tvirtesnių moralinių horizontų sunykimo. Laisvos visuomenės piliečiai atsiduoda lėkštiems asmeninio gyvenimo malonumams, tuo tarpu globėjiška valdžia vis labiau siaurina jų politinės valios reiškimosi sritį. Užsidarę savo malonumų kiaute, jie nebemato vieni kitų. Susiformuoja naujas “demokratinis despotizmas", kuris jau ne tiek atvirai varžo politinę laisvę, kiek sekina, gniuždo ir bukina piliečių moralinę savimonę.
[quote="Nomad"]Tokios tūpos kritikos senai nesu skaitęs. Mūsų kolega RB liberalizmą kritikuoja daug profesionaliau Tačiau dėkui anyway, žinių pasisėmiau [quote]
Aš irgi sutinku ne su viskuo kas ten parasyta, tačiau dalis tiesos yra. Forumu visu neperskaičiau dar:)
O A. de Tocqueville veikalu lietuvishkai nezhinau. Internete pdf'u angliskai gali susirasti.
Tačiau dėkui anyway, žinių pasisėmiau [quote]Aš irgi sutinku ne su viskuo kas ten parasyta, tačiau dalis tiesos yra. Forumu visu neperskaičiau dar:)
O A. de Tocqueville veikalu lietuvishkai nezhinau. Internete pdf'u angliskai gali susirasti.
Mūsų kolega RB pats yra liberalas, bent jau asmeninių laisvių srityje (o faktiškai dėl to liberalizmas ir kritikuojamas tame straipsnyje). Jis juk socdemų partijai priklauso (teisingai?)Nomad wrote:Tokios tūpos kritikos senai nesu skaitęs. Mūsų kolega RB liberalizmą kritikuoja daug profesionaliau
Sheshx: manau, tą straipsnį jau perskaitei. Štai atsitiktinai ištraukiau tokią citatą:
Negaliu nesutikti: visi išvardinti dalykai yra geri ir reikalingi. Tačiau būtent šiai pastraipai aš priešpastatysiu tavo paties žodžius iš kitos temos:Liberalai teisūs sakydami, kad kai kurie moraliniai klausimai turi būti traktuojami kaip grynai privatus piliečių reikalas. Tai vienas svarbiausių jų politinės filosofijos principų, kurio pagrįstumas nekelia abejonių. Tačiau jie užmiršta, kad dorybėms pasitraukus iš piliečių privataus gyvenimo, tai anksčiau ar vėliau atsiliepia politinių institucijų funkcionavimui ir viešojo gyvenimo kokybei. Valdžia negali kištis į piliečių privatų gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad visuomenė turi likti abejinga nepolitinėms bendrojo gėrio formoms. Kultūringų žmonių visuomenei neužtenka vien pagarbos žmogaus teisėms. Jai reikia ir daugybės kitų nepolitinių dorybių - gerumo, artimo meilės, savitvardos, gailestingumo, kuklumo, stropumo, atlaidumo, garbingumo ir atsakomybės už savo poelgius.
Iš tiesų, lygiai tas pats pasakytina ir apie moralę, dorovines nuostatas ir panašiai. Kurios yra geresnės? Krikščioniškos? Bet pavyzdžiui man dalis krikščioniškų moralinių vertybių yra visiškai nepriimtinos. Tai ką darysim?Kas iš viso yra teisingumas? Pavyzdžiui, musulmonui teisingumas būtų, jei visi netikratikiai būtų išpjauti arba atversti į jo tikėjimą. Man teisingumas būtų, jei leistų man turėti savo nuomonę ir įsitikinimus ir už tai nebūtų persekiojimo grėsmės. Feministėms (toms ultra) teisingumas būtų, jei visos moterys būtų lesbietės, o vyrų suvis nebūtų.
Ir kas gali pasakyt katras iš tų teisingumų geriausias?
Nelabai supratau, ką norėjai pasakyti. Gal gali patikslint?Mūsų kolega RB pats yra liberalas, bent jau asmeninių laisvių srityje (o faktiškai dėl to liberalizmas ir kritikuojamas tame straipsnyje). Jis juk socdemų partijai priklauso (teisingai?)
Ir atlaidumas? Kažkaip nebuvo į tai panašu temoje apie 10K kompensacijas už moralinį įžeidimąNegaliu nesutikti: visi išvardinti dalykai yra geri ir reikalingi.
Aš ir nesakiau, kad sutinku su visomis to straipsnio mintimis. Tiesiog ten yra kelios man priimtinos mintys, ir tiek:)Sheshx: manau, tą straipsnį jau perskaitei. Štai atsitiktinai ištraukiau tokią citatą:
Negaliu nesutikti: visi išvardinti dalykai yra geri ir reikalingi. Tačiau būtent šiai pastraipai aš priešpastatysiu tavo paties žodžius iš kitos temos:Iš tiesų, lygiai tas pats pasakytina ir apie moralę, dorovines nuostatas ir panašiai. Kurios yra geresnės? Krikščioniškos? Bet pavyzdžiui man dalis krikščioniškų moralinių vertybių yra visiškai nepriimtinos. Tai ką darysim?Kas iš viso yra teisingumas? Pavyzdžiui, musulmonui teisingumas būtų, jei visi netikratikiai būtų išpjauti arba atversti į jo tikėjimą. Man teisingumas būtų, jei leistų man turėti savo nuomonę ir įsitikinimus ir už tai nebūtų persekiojimo grėsmės. Feministėms (toms ultra) teisingumas būtų, jei visos moterys būtų lesbietės, o vyrų suvis nebūtų.
Ir kas gali pasakyt katras iš tų teisingumų geriausias??
Taigi, kaip aš supratau (patikslink jei neteisingai), tu nemanai, kad valdžia (ar dauguma, kuri išrenka tą valdžią), gali būti autoritetas moralės srityje? Jei taip, tai kodėl vadini save konservatoriumi?sheshx wrote:Aš ir nesakiau, kad sutinku su visomis to straipsnio mintimis. Tiesiog ten yra kelios man priimtinos mintys, ir tiek:)
Last edited by Meduolis on 2004-10-19 20:07, edited 1 time in total.
Pirma pabandysiu abi šias sistemas apibūdinti:Nomad wrote:Pirmiausia, ką tik supratau, jog nežinau, kuo tai skiriasi
1. Anarchizmas (turiu galvoje social-anarchizmą arba bevalstybį socializmą, Bakunino pasiūlytą santvarką):
Valstybė neegzistuoja. Įstatymai neegzistuoja arba egzistuoja tik kažkokių susitarimų tarp žmonių grupės pavidalu. Pinigai neegzistuoja. Privati nuosavybė neegzistuoja. Jėgos ir teisėsaugos struktūros neegzistuoja. Turtinė ir socialinė nelygybė neegzistuoja.
Bendruomenės formuoja komunas ar sindikatus (čia jau įvairios atšakos įvairius sprendimus siūlo). Gamybos priemonės yra bendros, kam jų reikia tuo metu, tas jas ir naudoja gamybai (arba jos bendrai priklauso darbininkų sindikatui anarcho-sindikalizmo atveju).
Jokios hierarchijos nėra. Sprendimai priimami kolegialiai.
Veiklos sričių pasiskirstymą nulemia tarpusavio susitarimai ir gera valia bei žmonių atsakingumas.
2. Kraštutinis liberalizmas (a.k.a. right-wing libertarizmas a.k.a. anarcho-kapitalizmas, abi sąvokos neteisingos ir „pavogtos“ iš kairiųjų anarchistų):
Valstybė neegzistuoja. Įstatymai egzistuoja, bet tik draudžiantys („nežudyk“), bet ne įpareigojantys („mokėk mokesčius“). Pinigai ir privati nuosavybė egzistuoja. Turtinė ir socialinė nelygybė egzistuoja ir nėra smerkiama. Visos jėgos ir teisėsaugos struktūros privačios, samdomos, konkuruojančios tarpusavyje.
Gamybos priemonės priklauso jų savininkams, kurie samdo darbininkus ir pasiima jų darbo vaisius. Hierarchija egzistuoja tik darbo metu. Veiklos sričių pasiskirstymą lemia rinkos ekonomika. Darbuotojo ir darbdavio santykiai laikomi dviejų lygiaverčių pusių savanorišku ir laisvu susitarimu, kur abiejų pusių teisės bei įsipareigojimai nustatomi tik sutartimi tarp jų, bet ne išoriniais teisės aktais.
Taigi, abi šios sistemos propaguoja nevaržomą asmeninę laisvę (tol, kol ji nesikerta su kitų asmenų laisve). Tačiau anarchizmas pasisako už privačios nuosavybės panaikinimą, o liberalizmas – už visiškos verslo laisvės suteikimą.
Teisingai, LSDP. Liberalizmas ir socializmas asmeninių laisvių srityje yra ganėtinai artimi, radikaliame (kai kas pasakytų – originaliame ir gryname) variante abi santvarkos pasisako už valstybės panaikinimą apskritai. Skiriasi tik požiūris į ekonominę laisvę (bei jos įtaką asmeninei laisvei).Ateonas wrote:Mūsų kolega RB pats yra liberalas, bent jau asmeninių laisvių srityje (o faktiškai dėl to liberalizmas ir kritikuojamas tame straipsnyje). Jis juk socdemų partijai priklauso (teisingai?)
Aš pats idėjiškai esu social-anarchistas (nors puikiai suprantu šios santvarkos utopiškumą, ką jau įrodinėjau Moshiah).
Kolega RB, jus "privachia nuosavybe" vadinate privatine nuosavybe (aka gamybos priemones) ar asmenine?RB wrote: Tačiau anarchizmas pasisako už privačios nuosavybės panaikinimą, o liberalizmas – už visiškos verslo laisvės suteikimą.
Atlaidumas dėl savo poelgių nesigailintiems šunsnukiams?Nomad wrote:Ir atlaidumas? Kažkaip nebuvo į tai panašu temoje apie 10K kompensacijas už moralinį įžeidimąNegaliu nesutikti: visi išvardinti dalykai yra geri ir reikalingi.
Aš pats esu liberalas, kas liečia asmenines teises. O ekonominiais klausimais, kaip čia pasakius, aš gana žalias, taigi nusistatymai tam tikrais klausimais šokinėja iš kairės į dešinęRB wrote:Teisingai, LSDP. Liberalizmas ir socializmas asmeninių laisvių srityje yra ganėtinai artimi, radikaliame (kai kas pasakytų – originaliame ir gryname) variante abi santvarkos pasisako už valstybės panaikinimą apskritai. Skiriasi tik požiūris į ekonominę laisvę (bei jos įtaką asmeninei laisvei).
Aš pats idėjiškai esu social-anarchistas (nors puikiai suprantu šios santvarkos utopiškumą, ką jau įrodinėjau Moshiah).
Gal dažniau į kairę.Amm... Kuo „privatus“ nuo „privatinio“ skiriasi?Vajezus wrote:Kolega RB, jus "privachia nuosavybe" vadinate privatine nuosavybe (aka gamybos priemones) ar asmenine?
Šiaip iš esmės įvairūs socializmo modeliai nagrinėja daugiausiai gamybos priemonių, žemės ir būsto nuosavybės klausimą, nesigilindami į teisę turėti asmeninius daiktus.
Autoritetas man asmeniškai niekas negali būti, sutinku su asmenine laisve ir ypač ekonomine laisve tačiau pritariu visokiems daugumos primetamiems suvaržymams moralės srityje (narkotikų draudimas, gėjų santuokų draudimas, imigracijos ribojimas ir pan.; čia kalbu apie Lietuvą), kadangi matau, jog kitaip gausis kraštutinis liberalizmas, kas jokio gėrio tikrai neatneš. Taip kad dešiniojo konservatizmo (nemaišyti su visokiais "neokonservatoriais", kurie išties yra komunistai) ideologija man artimiausia.Ateonas wrote:Taigi, kaip aš supratau (patikslink jei neteisingai), tu nemanai, kad valdžia (ar dauguma, kuri išrenka tą valdžią), gali būti autoritetas moralės srityje? Jei taip, tai kodėl vadini save konservatoriumi?sheshx wrote:Aš ir nesakiau, kad sutinku su visomis to straipsnio mintimis. Tiesiog ten yra kelios man priimtinos mintys, ir tiek:)
O kodėl nepritari žmonių aukojimams, privalomam apipjaustymui, iki-vestuvinio sekso draudimui?tačiau pritariu visokiems daugumos primetamiems suvaržymams moralės srityje (narkotikų draudimas, gėjų santuokų draudimas, imigracijos ribojimas ir pan.; čia kalbu apie Lietuvą)