Kuo blogai turėti dideles atsargas?Delfi wrote: Europos Komisija kaltina Lietuvą iki stojimo į Europos Sąjungą (ES) sukaupus per daug kiaulienos, sviesto, pieno, miltų, ryžių ir avienos atsargų. Nesuradus svarių argumentų, valstybei teks mokėti baudą, kurios dyžiu bus sumažintos Europos žemės ūkio Orientavimo ir garantijų fondo išmokos.
Per didelės atsargos
http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... id=6513285
Tad reikia išleisti atitinkamus įstatymus, įpareigojančius žmones supirkti visas tas atsargas 
O galvojau pasiūlysiu ką nors be galo kvailo su nedidele aliuzija į karštą diskusiją kitoje temoje, ir visi pasijuoksime...Ateonas wrote:Panašūs įstatymai jau yra.
Bet atsarga gedos nedaro!silentium wrote:dideles atsargos reiskia, kad nera kur ju kisti. Todel gamintojai negali ju parduoti ir prasideda krize. Del per dideliu atsargu ir 1929 krize prasidejo.
Ir tam, kad butu ishvengta finansinio kracho, ES grasina ekonominemis sankcijomis Lietuvai?silentium wrote:gedos ne, tik finansini kracha daro.
Beje, papasakok plachiau apie ta kracha. Kodel gamintojai nebegales parduoti prekiu etc.
Čia turbūt greičiau prevencijai. Maždaug žinokit, jei sudarinėsite padėtį, vedančią link ekonominio kracho - jums bus sankcijos. Kai tokia padėtis jau sudaryta, sankcijos IMHO tik dar labiau pablogins, tačiau negi dabar jų atsisakyti? Čia panašiai, kaip kalėjimas žudikui irgi dar labiau blogina padėtį: auka neprikelta, teismo išlaidos, kalinio išlaikymo išlaidos.Ir tam, kad butu ishvengta finansinio kracho, ES grasina ekonominemis sankcijomis Lietuvai?
Kitas klausimas, ar tikrai tai veda prie ekonominio kracho. Lietuvos valdžia nusileidžia žemdirbių atviram šantažui, visa problema čia. Jei sukištų kelių blokuotojus už grotų ir išrašytų po čekį, IMHO padėtis nebūtų tokia bloga.
tai vat, lt perka is zemdirbiu viska o po meta laukan. pinigai suniui ant uodegos.
o del kracho, tai paprasciausiai gamintojai mano kad vartotojai gali suvartoti neribota kieki produkcijos, kai is tikro jie gali suvartoti tik tiek pvz. duonos ir ne daugiau. atrodo, viskas gerai, pakilimas, produktu netruksta parduotuvese, zmonems gerai... bet daugelis firmu patiria nuostolius nesugebedamos iskisti produkcijos. todel prasideda finansiniai nepritekliai, o tai veda i gamybos mazinima ar visiska kai kuriu firmu bankrota. Ir staiga is pakilimo situacijos pasidaro atvirksciai - nebelieka kam patenkinti zmoniu poreikiu, nes imones negamina pakankamai produkcijos, kadangi pries tai patyre daug nuostoliu ir neturi is ko pirkti daug zaliavu. atsiranda produkcijos deficitas...
nu bent jau as taip suprantu.
beje, toks filosofas jeanas baudrillardas izvelge panasu pavoju kulturoje, atseit dabar gali prasideti kulturine krize del meno perprodukcijos. Kai kiekvienas yra menininkas, anot uzraso ant smc sienos, nebera tu kurie butu ne menininkai ir ta meniska produkcija suvartotu. daznas menininkas net nesugeba suvartoti to, ka pats sukuria, ka jau kalbeti apie kitu kurybos vartojima.
o del kracho, tai paprasciausiai gamintojai mano kad vartotojai gali suvartoti neribota kieki produkcijos, kai is tikro jie gali suvartoti tik tiek pvz. duonos ir ne daugiau. atrodo, viskas gerai, pakilimas, produktu netruksta parduotuvese, zmonems gerai... bet daugelis firmu patiria nuostolius nesugebedamos iskisti produkcijos. todel prasideda finansiniai nepritekliai, o tai veda i gamybos mazinima ar visiska kai kuriu firmu bankrota. Ir staiga is pakilimo situacijos pasidaro atvirksciai - nebelieka kam patenkinti zmoniu poreikiu, nes imones negamina pakankamai produkcijos, kadangi pries tai patyre daug nuostoliu ir neturi is ko pirkti daug zaliavu. atsiranda produkcijos deficitas...
nu bent jau as taip suprantu.
beje, toks filosofas jeanas baudrillardas izvelge panasu pavoju kulturoje, atseit dabar gali prasideti kulturine krize del meno perprodukcijos. Kai kiekvienas yra menininkas, anot uzraso ant smc sienos, nebera tu kurie butu ne menininkai ir ta meniska produkcija suvartotu. daznas menininkas net nesugeba suvartoti to, ka pats sukuria, ka jau kalbeti apie kitu kurybos vartojima.
saltinis: http://www.egs.edu/faculty/baudrillard/ ... ersal.htmlCulture (understood as cultural production and consumption) is a mirror of material production. And material production, since the 1929 Crash, has been in a state of overproduction, or in a state of threatening overproduction. Already in 1929, growth was giving way to excessive or "over-growth". And ever since, this "overgrowth" (and not growth) has kept our societies in a state of increasingly acute economic crisis - interrupted, on by wars and the economic recovery that destruction carries within it, all of this being only cure for excess growth. We can say then that the fundamental catastrophe remains the excessive growth that globalisation continues to intensify. The other antidote to exponential growth, besides wars, is the Stock Market Crash (but the latter would appear to be less and less effective, since it is now only virtual and involves only speculative capital.
The same diagnosis could be made of culture, and the other Crash threatening us is that of cultural overproduction. The powers that be would have us believe that in the cultural market place, unlike in the commodity marketplace, demand still exceeds supply and will continue to do so for a good while yet. The people supposedly have an insatiable hunger for cultural goods. And so we get a guaranteed boom in all cultural "values or securities". In fact, this is not at all the case. In the cultural economy of the average citizen (if such a thing exists), there is a noticeable surplus of supply over demand. It is like/just the same as at the supermarket. The illimited promotion of cultural products already far exceeds human capacity to absorb them. The average person no longer even has the time to consume his own cultural products, let alone those of others. The public does its best: people run round from one exhibition to another, from one film festival to another but their capacity or cultural labour is stretched to the limit. What results from this is an original form of cultural alienation, not due to lack or deprivation, but to surplus and saturation. In this new context, the degree of cultural alienation, that is of being held hostage by culture (by its ads., its media, its institutions) comes close to the degree of voluntary submission in politics. The public supposedly wants even more of this culture; one can never have too much of it. Well that is a colossal illusion and error of perspective. The same is said about information too: one can never have too much of it. Always more information. Always more transparency And we can see the effects that are as murderous as they are contradictory. But in the case of culture, the situation is even more serious. For, either culture is a singular language, the idiom of a particular group or society and in that case it has its own finality, and is not at all infinitely expandable (its promotion and its proliferation on the contrary signify its death); it is like natural languages, both open to an infinite internal complexity and strictly limited in their structure and constitutive elements - if this were not so, they would not be languages.
Man čia visiškai nepagrįstai skamba. Tipo, muzikas nevaikšto į filmus, teatrą, paveikslų galerijas, fotoparodas ir taip toliau? Menas apima daugybę skirtingos veiklos, jei aš dalyvauju vienoje, dar nereiškia, kad negaliu vartoti kitų. Ir net tos pačios.daznas menininkas net nesugeba suvartoti to, ka pats sukuria, ka jau kalbeti apie kitu kurybos vartojima.
(Ash dabar pagalvojau.silentium wrote:dideles atsargos reiskia, kad nera kur ju kisti. Todel gamintojai negali ju parduoti ir prasideda krize. Del per dideliu atsargu ir 1929 krize prasidejo.
Pirma. Jei kuri nors prekybos imone prisiperka, verslo pozhiuriu, per daug prekiu, tai kam del to turi skaudeti galva - ES ar imonei, kuriai teks ishkishti tas atsargas?
Antra. Ish kur ES zhino, kad tos atsargos per dideles? Gal prognozuoja artejanti vartotoju perkamosios galios kritima?
Trechia. Man panashiau i tai, kad firmos tiesiog nesnaude ir noredamos apsidrausti nuo kainu shuoliu prisipirko atsargu, o dedes Briuselyje tai labai nervina.