Sorry, bet supratau kad nieko nebesuprantu apie ką žmonės šitoj temoj šneka.
Stereotipų overload, kitaip sakant...
Į temą ir dar nelabai į temą galiu pasakyt:
Nešvenčiu nei saulės dievo Mitros gimtadienio (Kūčių/Kalėdų), nei kitų religinių/visuotinių švenčių. Ne tik dievų, bet ir žmonių gimtadieniai man nė motais (nu ok, vaikystėj kažkada seniai seniai visai nieko buvo), todėl iš mandagumo kartais pasveikinu žmones, nors artimiausiųjų tarpe tokių nėra, kurie nežinotų mano požiūrio ir jo negerbtų, taip kad nebent netyčia, su ne tokiais artimais žmonėmis pasitaiko. Maždaug pavyzdys įsivaizdavimui: kas nors univere pasakytų būtent man "Šiandien mano gimtadienis", tai pasakyčiau "Sveikinu". Savo gimimo datos laikotarpiu labai mėgstu vengti kad mane kas sveikintų, taigi taip pat gaunasi "netyčia".
Naujieji metai, kaip ne religinė, o kalendorinė šventė paminimi, kad turėčiau omeny, jog naudojant datą reikės rašyti kitą skaitmenį.
O dovanas, niekučius, dėmesį dovanoju artimiesiems nepriklausomai kokios progos kur šmėžuoja, o priklausomai nuo to ką pastebiu (pvz. kad kažkam kažko reikia materialiai arba ne ir pagal galimybes tai suteikiu). Man patinka taip elgtis, ir šiaip dosnumas kurį galiu suteikti galioja praktiškai visiems (ne tik artimiausiems, mat gerbiu žmones nepriklausomai nuo jų statuso [giminė, draugas, bendradarbis...]), tik taip jau gaunasi, kad didžiausia tikimybė jog pastebėsiu kažką kažko stokojant ir pajusiu norą tai suteikti bei pasitaikys proga tai padaryti, būtent proporcingai nuo praleidžiamo su asmeniu laiko kiekio.
na na aiskink, o ne tark zodeli ir pabek
as dar niekam nesu trenkusi antausio