) ir suprastus, kad alkoholis tikrai nepadės išspręst problemas, sugalvojau apsilankyti pas šamanus. Nuvėjau į vieną gydyklą (šalia Pergalės k/t, atrodo vadinas Maciulevičiūtės nervų ligų klinika) 'taisytis' sveikatos 
Priėmė ten visai ne Mačiulevičiūtė, o dr. Muraška. Malonus dėdė. Paklausinėjo penkias minutes ko atėjau, užsirašė kažką ir pasakė, kad iš esmės diagnozė aiški (oj, išgirstų mano buvus psichologė ) ten pas mane kanalai užkirmyje kažkur, poliai pasisukę ir dar velniai žino kas. Dar būtinai tradicinę kinų mediciną minėjo kas antrą sakinį. Nusivedė į kabinetuką ten pasižiūrėjo, kiek ir kuris slankstelis pasislinkęs, kurioj vietoj pas mane stuburas ir kaip jam sekasi. Liepęs gult ant stalo patampė rankas kojas ir dūręs į dešinį šoną, skėlė klausimą 'Ar žinai koks čia organas yra'. Prakeikęs savo biologijos mokytoją bei apskritai visą mokyklą, išdidžiai ištariau (visada taip darau, kai blefuoju): Kepenys! Kad ir kaip bebūtų keista - pataikiau. Tada buvo vėl atskaityta paskaita apie tai, kad kiniečiams kepenys yra abibiennai svarbus reikalas ir dar kažką pasakė, bet taip ir nesupratau ar mano kepenys parėjusios, ar kažko neišgirdau, ar jis šiaip prisiminęs ir nutaikęs progą išsipasakojo. Nusprendęs rimtai imtis reikalo sumąstė varyti iš manęs demonus (jam labai liūdna buvo, kad rūkau) liepė paimt pakelį cigarečių iš kišenės ir pradėjo dėliot man tai ant pilvo tai ant kaktos, vis liepdamas ranką lenkt (ną ne lenkt, bet stumt jo ranką). Artai demonas pasirodė klastingai ižūlus, artai dar kažkas, bet sumurmėjęs, kad per jo praktiką dar taip nėra buvę aiškino visa 'tai' mano jaunu amžiumi. Ką, ir pats nelabai supratau, įkirtau tik tiek, kad kai pakelis cigarečių guli man ant pilvo ar kaktos aš automatiškai netenku jėgų ir visiškai negaliu lenkt rankos... Toliau sekė akupunktūra. Dvi adatos į rankas dvi į kelius ir "viena mažytė į kaktą". Pamurmėjęs kažką apie trečiąją akį, liepė 'vedžioti energijos srautus' nuo kojos iki rankos ir atgal, pridūręs, kad esame trys (aš, liga ir jis) ir jei aš jam nepadėsiu, bus 'dengi na veter'. O.K. Guliu aš, vedžioju, nenoriu 'dengi na veter'... Kai po penkių minučių supratau, kad nifiga aš nejaučiu jokiu srautų, pradėjau koncentruotis į adatą, kuri pasirodė ne tokia jau ir maža, styrančia man iš trečiosios akies. Kai ir tai nepadėjo ir buvau bepradedąs prarasti viltį, pasirodė guru ir išgelbėjo mane iš šios nedėkingos padėties. Pats suprasdamas, kad nifiga man ten nieko neišėjo energetinių laukų valdyti (tiesa, pats narsiai prisipažinau) pasakė, kad čia reiškia liga yra ir ilgainiui išsigydysiu nuo šių 'trukdžių kurie neleidžia susikaupt'.Tokia Jakar gydymosi natūraliais metodais istorija, kažkodėl viena iš minčių yra ta, kad skepticizmas ir čia pakiša man koją. Beje, gal kas buvot susidūrę su tokiais gydymo būdais? Nes aš visiškai žalias ir norėčiau ką nors sužinot apie tai plačiau.
Ji kur kas efektyvesne uz ta tavo aprasytaji "gydyma".
Jakar, verčiau sąžiningai prisipažink, ir skeptikai tavęs nemuš 
