Naujas straipsnis: "Sukurkime religiją" 2004.07.2

Skeptikas.org administracijos pranešimai, forumo naudojimo taisyklės bei kita svarbi informacija.
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-11-14 14:47

martynas wrote:Na iprastai, sakydami atsitiktinumas, mes teigiame, ''there wasn't causal agent behind the event''.
Pirmąkart girdžiu tokį atsitiktinumo apibrėžimą.
martynas wrote:Aleksandras Makedonietis buvo didis uzkariautojas, nes jam susikloste geros aplinkybes. Galima sakiti, kad jis tokiu tapo atsitiktinumo deka. Bet mes racionaliai suvokiame, kad jis nebuvo eilinis tuo metu gyvenes zmogelis. Jo asmenybe turejo buti siek tiek isskirtine.
Visos asmenybės yra išskirtinės. Be abejo, žmonių gebėjimai yra vienas iš faktorių nulemiančių įvykių baigtį (nesupratot tos dalies apie "ne visos baigtys yra vienodai tikėtinos"?). Tačiau paprastas atsitiktinumas dažnai būna žymiai labiau lemiantis veiksnys. Be to, mes nežinome kiek buvo wannabe-Makedoniečių, kurie žuvo mūšyje, ar numirė nuo atsitiktinės ligos, ir buvo užmiršti istorijos, todėl nebegalime palyginti kiek išskirtinis jų tarpe buvo tikrasis Makedonietis.
martynas wrote:Pasakykite apie, tai fizikui.
Jis parodys kelias grazias formules (jos nebutinai absoliuciai tikslios ar pilnos), kurios parodys atitinkama modeli pagal kuri veikia visata. ten chaotiskumui vietos lieka labia mazai.
Tačiau tam fizikui iškils nedidelė problemėlė, nes jūsų minima formulė net neegzistuoja. T.y. dar nėra sukurta vieningo dėsnio, kuris aprašytų mūsų visatą, yra tik krūva dalinių teorijų, kurios pakankamai gerai aprašo tam tikrus reiškinius, tačiau negali aprašyti kitų. Ne gana to, kai kurie bjaurūs pesimistai (įskaitant šių kuklių eilučių autorių) mano, kad tokia formulė neįmanoma dėl to paties chaotiškumo, apie kurį jau rašiau.
martynas wrote:Na pasiskaityk ka reiskia chaotiskas http://www.thefreedictionary.com/chaotic
Dėkoju. O dabar jūs paskaitykite, kas yra chaotiška sistema. Šia vietą perskaitykite tiek kartų, kiek bus reikalinga suprasti:
svarbias vietas pajuodinau aš wrote:Small differences in initial conditions (such as those due to rounding errors in numerical computation) yield widely diverging outcomes for such dynamical systems, rendering long-term prediction impossible in general.[1] This happens even though these systems are deterministic, meaning that their future behavior is fully determined by their initial conditions, with no random elements involved.[2] In other words, the deterministic nature of these systems does not make them predictable.
martynas wrote:Nepanasu i musu realybe? Trenk ranka i siena ir lauk kada ivyks, kas nors chaotisko... Netrenksi, nes zinai, kad viskas vyks desningai :wink:
Ranka ir siena yra gana paprasta sistema. Paimkim ką nors sudėtingesnio - pabandykite atspėti sporto rungtynių rezultatus, akcijų kursų kitimą, politinius įvykius. Net ir paprastesniu atveju - pabandykite numatyti 16-os biliardo kamuoliukų padėtį po smūgio, kai tiksliai žinoma jų pradinė padėtis ir smūgio parametrai. Papasakokite, kaip seksis.

Dėsningi dalykai mūsų pasaulyje paprastai yra trivialūs, o tai kas mums iš tiesų rūpi dažniausiai būna net labai chaotiška.
martynas wrote:Jei butu maziausiame lygije musu visata chaotiska, tada turetume matyti ir didesniu objektu chaotiskuma.
Ką aš galiu pasakyti?.. Fallacy of composition gryniausioje formoje.
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2013-11-14 15:46

:ax:
Vilius wrote:Pirmąkart girdžiu tokį atsitiktinumo apibrėžimą.
Buna :)
Tačiau tam fizikui iškils nedidelė problemėlė, nes jūsų minima formulė net neegzistuoja. T.y. dar nėra sukurta vieningo dėsnio, kuris aprašytų mūsų visatą, yra tik krūva dalinių teorijų, kurios pakankamai gerai aprašo tam tikrus reiškinius, tačiau negali aprašyti kitų. Ne gana to, kai kurie bjaurūs pesimistai (įskaitant šių kuklių eilučių autorių) mano, kad tokia formulė neįmanoma dėl to paties chaotiškumo, apie kurį jau rašiau.
O gal paprasciausiai visata per daug sudetinga, kad mes aprasytume ja viena nedidele formule?
Man nereikia vienos formules. Gali buti simtas formuliu, svarbu, kad jos veiktu.
Bet tas ''pakankamai gerai'' ir yra mano argumentas. Pakankamai gerai uztenka, kad desningumas butu akivaizdesnis uz chaotiskuma.
Dėkoju. O dabar jūs paskaitykite, kas yra chaotiška sistema. Šia vietą perskaitykite tiek kartų, kiek bus reikalinga suprasti:
Reikejo is karto pamineti chaoso teorija, tada butume isvenge sio nesusipratimo :ax: Tiksliau mano nesupratimo :)
Dėsningi dalykai mūsų pasaulyje paprastai yra trivialūs, o tai kas mums iš tiesų rūpi dažniausiai būna net labai chaotiška.
Si zodi supratau tikriausiai netinkamame kontekste.
Ką aš galiu pasakyti?.. Fallacy of composition gryniausioje formoje.
Turime 1 rutuliuka kuris viena karta ziurint yra zalias, kita raudonas. Sudedame desimt tokiu pat rutuliuku I viena vieta ir ziurint i juos jie visi buna raudoni.

Kadangi rutuliukas atrodytu yra nepastoviuos spalvos, sudejus 10 rutuliuku i vieta jie turetu buti nepastovios spalvos. Cia irgi Fallacy of composition?
User avatar
fizikanas
nenugalimas
Posts: 3186
Joined: 2004-05-27 19:45

2013-11-14 16:09

Nelabai suprnatu apie ka diskutuojete, bet galite is pradziu atskirti atsitiktinuma nuo chaotiskumo?
Keli pvz:
Monetos metimas - ivykis atsitiktinis, NES sistema chaotiska.
Elektrono spino reiksme matuojant tam tikru kampu: fundamentaliai atsitiktinis, sistema NE chaotiska
Daug elektronu spino reiksmiu suma matuojant tam tikru kampu - NE atsitiktinis reiskinys, NE chaotiska sistema (didziuju skaiciu desnio deka, turime sistema kurios outcome yra deterministinis, nors visos sudedamosios dalys atsitiktines)
Daug monetu metimo vidutinis rezultatas - chatotiska sistema, Ne atsitiktinis reiskinys (veldi didziuju skaiciu desnis)

Taigi idomus tas pasaulis, su visokiom sistemom, have fun.
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2013-11-14 16:47

fizikanas wrote:Nelabai suprnatu apie ka diskutuojete, bet galite is pradziu atskirti atsitiktinuma nuo chaotiskumo?
Keli pvz:
Monetos metimas - ivykis atsitiktinis, NES sistema chaotiska.
Elektrono spino reiksme matuojant tam tikru kampu: fundamentaliai atsitiktinis, sistema NE chaotiska
Daug elektronu spino reiksmiu suma matuojant tam tikru kampu - NE atsitiktinis reiskinys, NE chaotiska sistema (didziuju skaiciu desnio deka, turime sistema kurios outcome yra deterministinis, nors visos sudedamosios dalys atsitiktines)
Daug monetu metimo vidutinis rezultatas - chatotiska sistema, Ne atsitiktinis reiskinys (veldi didziuju skaiciu desnis)

Taigi idomus tas pasaulis, su visokiom sistemom, have fun.
Mes kalbame apie, tai ar musu visata desninga.
Mano argumentas pirmiausiai, kad yra labiau akivaizdu is patyrimu, kad visata yra desninga.
Mes negalime numatyti sudetngu sistemu veikimo, todel pasaulis labiau chaotiskas. Cia Viliaus pozicija.

Man atrodo, kad tai yra silpna priezastis. Vien del savo ribotumo ar nezinojimo, nereiktu ivelti chaotiskumo fundamentaliame lygije.

Ir ar tokie pasakymai, kaip visata yra chaotiska ar gyvybe zemeje susidare atsitiktinumo deka neimplikuoja, kad visata nebuvo sulygota samoningos esybes?
Noriu suzinoti ar sie zodziai nekelia asocijaciju kuriu neturetu kelti.
User avatar
fizikanas
nenugalimas
Posts: 3186
Joined: 2004-05-27 19:45

2013-11-14 17:01

Tai as ir parodziau, kad toje pacioje musu visatoje yra ivairus chaotiskumo ir atsitiktinumo variantai, priklauso, kuria sistema nagrinejame. Tai vienareiksmiskai sunku pasakyti. Na galaktiku judejima turbut galime drasiai vadinti deterministiniu, bet va ju susidarymas vyko greiciauisai chaotiskai. Taspats ir su planetom. Gyvybes atsiradimas taippat galime sakyti, kad chaotisku sistemu deka vyko atsitiktinai, bet jei jis turejo kazkokia tikimybe ivykti ir mes turime kazkiek planetu visatoje, kur tai galejo ivykti, tai pats klausimas "ar kazkur musu visatoje atsiras gyvybe" kazkada galejo tureti deterministini atsakyma (jei ji atsakantis turejo pakankamai informacijos apie gyvybei reikalingas salygas ir kaip jos paplite). Ty dievo ranka nereikalinga jokiu atveju cia.
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-11-14 18:30

martynas wrote:Turime 1 rutuliuka kuris viena karta ziurint yra zalias, kita raudonas. Sudedame desimt tokiu pat rutuliuku I viena vieta ir ziurint i juos jie visi buna raudoni.

Kadangi rutuliukas atrodytu yra nepastoviuos spalvos, sudejus 10 rutuliuku i vieta jie turetu buti nepastovios spalvos. Cia irgi Fallacy of composition?
Jei mes į vieną vietą sudėtume daug jūsų rutuliukų, ir į juos pažiūrėtume iš pakankamai toli, jie visi mums atrodytų daugmaž rudi. Būtent teigti, kad jie visi bus žali, raudoni, arba neapibrėžtos spalvos ir yra fallacy of composition. Atskirų dalių visuma neprivalo pasižymėti tomis pačiomis savybėmis, kaip ir ją sudarančios dalys. Arba, grįžtant prie temos, net ir iš nedeterministinių dalelių sudaryta visata gali būti pakankamai nuspėjama makroskopiniame mastelyje dėl fizikano minėto didžiųjų skaičių dėsnio. Tačiau ji tuo pat metu liks kažkiek chaotiška, nes neišvengiamai bus situacijų, kai makroskopinių procesų baigtį nulems mažas kiekis atsitiktinių įvykių mikroskopiniame lygyje (prisiminkite Šriodingerio katę, ar tas pačias monetas). Štai jums vaizdas pasaulio, kuris tuo pat metu ir dėsningas, ir chaotiškas. Ir tai nepriklausomai nuo to, ar jis yra deterministinis pačiame žemiausiame lygyje (jei, žinoma, jis iš viso turi patį žemiausią lygį).
Last edited by Vilius on 2013-11-14 18:49, edited 1 time in total.
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-11-14 18:48

fizikanas wrote:Elektrono spino reiksme matuojant tam tikru kampu: fundamentaliai atsitiktinis, sistema NE chaotiska
Ne tai, kad šis (ar bet koks) komentaras ką nors keistų šioje temoje, bet kodėl jūs toks tikras dėl to "NE chaotiškumo"? Jei kažkas elgiasi nenuspėjamai, ir mes nežinome kodėl jis taip elgiasi, aš mieliau suklysčiau darydamas prielaidą, kad tas nenuspėjamumas yra chaotiško proceso pasekmė, o ne NEchaotiško. Arba, greičiausiai, visai nedaryčiau teiginio tuo klausimu.
User avatar
fizikanas
nenugalimas
Posts: 3186
Joined: 2004-05-27 19:45

2013-11-14 18:58

Vilius wrote:
fizikanas wrote:Elektrono spino reiksme matuojant tam tikru kampu: fundamentaliai atsitiktinis, sistema NE chaotiska
Ne tai, kad šis (ar bet koks) komentaras ką nors keistų šioje temoje, bet kodėl jūs toks tikras dėl to "NE chaotiškumo"? Jei kažkas elgiasi nenuspėjamai, ir mes nežinome kodėl jis taip elgiasi, aš mieliau suklysčiau darydamas prielaidą, kad tas nenuspėjamumas yra chaotiško proceso pasekmė, o ne NEchaotiško. Arba, greičiausiai, visai nedaryčiau teiginio tuo klausimu.
Nes egzistuoja pilnai deterministiniai modeliai, kurie leidzia sitam "fundamentaliam" atsitiktinumui pasireiksti, pvz daugelio pasauliu interpretacija. Tokiu atveju pilnai aisku, kad spinas bus ir i virsu ir zemyn, ir kad abu tures po stebetoja, tiesiog tu nezinai, kuris is stebetoju busi tu. O jei turime deterministini modeli, kurio uztenka, tai dar galvoti "apacioj" chaotini jau bus darymas papildomu prielaidu, be kuriu galime apseiti.
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-11-14 20:02

fizikanas wrote:Nes egzistuoja pilnai deterministiniai modeliai, kurie leidzia sitam "fundamentaliam" atsitiktinumui pasireiksti, pvz daugelio pasauliu interpretacija. Tokiu atveju pilnai aisku, kad spinas bus ir i virsu ir zemyn, ir kad abu tures po stebetoja, tiesiog tu nezinai, kuris is stebetoju busi tu. O jei turime deterministini modeli, kurio uztenka, tai dar galvoti "apacioj" chaotini jau bus darymas papildomu prielaidu, be kuriu galime apseiti.
Man atrodo, tai tik išverčia klausimą į kitą pusę - kai anksčiau buvo klausimas, į kurią pusę bus nukreiptas elektrono spinas, tai dabar liko klausimas, kurioje pusėje būsiu aš. Vis vien jūs negalite teigti, kad "santykinė kryptis" (jei galima taip išsireikšti) bus vienokia ar kitokia, ar kad ji bus nulemta chaotiško ar nechaotisko proceso, nes mes to tiesiog nežinome.
User avatar
fizikanas
nenugalimas
Posts: 3186
Joined: 2004-05-27 19:45

2013-11-14 20:48

Vilius wrote:
fizikanas wrote:Nes egzistuoja pilnai deterministiniai modeliai, kurie leidzia sitam "fundamentaliam" atsitiktinumui pasireiksti, pvz daugelio pasauliu interpretacija. Tokiu atveju pilnai aisku, kad spinas bus ir i virsu ir zemyn, ir kad abu tures po stebetoja, tiesiog tu nezinai, kuris is stebetoju busi tu. O jei turime deterministini modeli, kurio uztenka, tai dar galvoti "apacioj" chaotini jau bus darymas papildomu prielaidu, be kuriu galime apseiti.
Man atrodo, tai tik išverčia klausimą į kitą pusę - kai anksčiau buvo klausimas, į kurią pusę bus nukreiptas elektrono spinas, tai dabar liko klausimas, kurioje pusėje būsiu aš. Vis vien jūs negalite teigti, kad "santykinė kryptis" (jei galima taip išsireikšti) bus vienokia ar kitokia, ar kad ji bus nulemta chaotiško ar nechaotisko proceso, nes mes to tiesiog nežinome.
Bet sita teorija nedaro jokiu prielaidu apie chaotiskuma ar atsitiktinuma, ty joje nera to atsitiktinio ivykio del kurio turetume sukti galva - mes turime viena iviki su dviem "atsakom" ir po ivykio esanciais dviem stebetojais. Reikia siektiek pakovoti su intuicija, bet kai susitaikai, kad egzistuoja vienas stebetojas, kuris pamato up ir vienas stebetojas, kuris pamato down ir nei vienas is ju nera "tikras" (ne, tas, kuris esi tu nera tikras, nes tas kitas irgi galvoja, kad jis tikras) - visa sistema, ziurint is sono (o ne is jos vidaus) tampa absoliuciai deterministine.
Kitas variantas ziureti i problema, tai galvoti, kad elektronas pries pasakydamas koks jo spinas, pasiziuri i kazkokia backgrounde esancia chaotiska lavos lempa ar panasiai ir pagal tai nusprendzia, taciau sita hipoteze yra paneigta eksperimentiskai su bello neligybem.
efrizoidas
naujokas
Posts: 68
Joined: 2011-06-03 19:11
Location: Vilnius

2013-11-14 22:02

Fizikanas wrote:Kitas variantas ziureti i problema, tai galvoti, kad elektronas pries pasakydamas koks jo spinas, pasiziuri i kazkokia backgrounde esancia chaotiska lavos lempa ar panasiai ir pagal tai nusprendzia, taciau sita hipoteze yra paneigta eksperimentiskai su bello neligybem.
Galima šaltinį apie šiuos eksperimentus?
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-11-15 05:48

fizikanas wrote:Kitas variantas ziureti i problema, tai galvoti, kad elektronas pries pasakydamas koks jo spinas, pasiziuri i kazkokia backgrounde esancia chaotiska lavos lempa ar panasiai ir pagal tai nusprendzia, taciau sita hipoteze yra paneigta eksperimentiskai su bello neligybem.
Mano idėja buvo tokia, kad pats elektronas ir yra ta chaotiška (bet nebūtinai nedeterministinė) lavos lempa. Deja jūsų linkas yra virš mano fizikos lygio, todėl būčiau dėkingas, jei ant pirštų paaiškintumėte, kas būtent tų eksperimentų rezultatuose mums sako, kad taip būti negali.
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2013-11-15 10:38

Vilius wrote:
martynas wrote:Turime 1 rutuliuka kuris viena karta ziurint yra zalias, kita raudonas. Sudedame desimt tokiu pat rutuliuku I viena vieta ir ziurint i juos jie visi buna raudoni.

Kadangi rutuliukas atrodytu yra nepastoviuos spalvos, sudejus 10 rutuliuku i vieta jie turetu buti nepastovios spalvos. Cia irgi Fallacy of composition?
Jei mes į vieną vietą sudėtume daug jūsų rutuliukų, ir į juos pažiūrėtume iš pakankamai toli, jie visi mums atrodytų daugmaž rudi. Būtent teigti, kad jie visi bus žali, raudoni, arba neapibrėžtos spalvos ir yra fallacy of composition. Atskirų dalių visuma neprivalo pasižymėti tomis pačiomis savybėmis, kaip ir ją sudarančios dalys. Arba, grįžtant prie temos, net ir iš nedeterministinių dalelių sudaryta visata gali būti pakankamai nuspėjama makroskopiniame mastelyje dėl fizikano minėto didžiųjų skaičių dėsnio. Tačiau ji tuo pat metu liks kažkiek chaotiška, nes neišvengiamai bus situacijų, kai makroskopinių procesų baigtį nulems mažas kiekis atsitiktinių įvykių mikroskopiniame lygyje (prisiminkite Šriodingerio katę, ar tas pačias monetas). Štai jums vaizdas pasaulio, kuris tuo pat metu ir dėsningas, ir chaotiškas. Ir tai nepriklausomai nuo to, ar jis yra deterministinis pačiame žemiausiame lygyje (jei, žinoma, jis iš viso turi patį žemiausią lygį).
Man sunku yra sita suprasti. Kaip is chaotisku procesu maziausiame lygije, gali kilti desningi procesai aukstesniame?
Cia tikriausiai, todel kad galvojau, kad chaosas turi buti nedeterministinis.
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2016-10-25 09:07

[Publikai pageidaujant, įkelsiu čia pilną straipsnio tekstą iš senesnės svetainės.]

Sukurkime religija

Nuo ko reikėtų pradėti kuriant naują tikėjimą? Kaip užtikrinti efektyvų šio tikėjimo plitimą? Trumpas instrukcijas rasite šiame straipsnelyje.

Iš laiško Kolosiečiams

2:6 Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame;
2:7 būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.
2:8 Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.


Įsivaizduokime, kad kuriame naują religiją. Pats religijos sukūrimo tikslas mums čia nelabai svarbus – mes nenorime nei užsidirbti iš šios religijos pasekėjų, nei kaip nors kitaip jais pasinaudoti. Tiesiog kuriame religiją, kuri sėkmingai gyvuotų ir plėstųsi.

Pačioje pradžioje turime susirasti nors kelis mūsų naujojo tikėjimo sekėjus. Tačiau kaip juos įtikinti, kad šie priimtų mūsų sugalvotą tikėjimą? Tai paprasta – pažadėkime jiems už tai ką nors mainais. O kad šiems nekiltų jokių abejonių mūsų religijos teikiama nauda, pažadėkime rojų ar kitokią niekuomet nesibaigiančią laimę.

Savaime aišku, šio pažado taip lengvai neištesėsime. Tačiau juk mes ir neketiname to daryti. Galime, pavyzdžiui, pasakyti sekėjui, kad jis nepakankamai tiki ar per mažai stengiasi, todėl ir rojaus teks palaukti. Bet ilgai tokio žaidimo žasti tikrai nepavyks, nes anksčiau ar vėliau kuris nors sekėjas užsimanys pamatyti nors vieną žmogų, gavusį pelnytą atlygį. O tokio žmogaus parodyti mes negalime. Todėl, kad tokių nesusipratimų niekuomet nekiltų, pažadėkime rojų… po mirties! Štai kur šauni idėja! Dabar nebereikės parodyti nei vieno žmogaus, kuris užsitarnavo rojų, tačiau tuo pačiu niekas negalės paneigti, kad tokių žmonių nėra. Taigi mes niekuo nerizikuojame.

Kai kam, tačiau, net ir rojaus gali pasirodyti per maža. Todėl galime drąsiai žmonėms pažadėti bet kokių jų norų išsipildymą čia, Žemėje, šiame gyvenime. Mums tereikia sugalvoti kokią nors deivę, ir pasakyti savo sekėjams, kad ši deivė išpildys bet kokius jų norus, tereikia jos paprašyti. Pasakysite – nesąmonė, juk ir taip aišku kad didžioji dalis prašymų nebus patenkinta. Tačiau mums tai visiškai nerūpi, mat jeigu koks nors sekėjas užuos klastą, mes bet kada galime jį įtikinti, kad šiuo metu deivė yra užsiėmusi arba dėl kokių nors kitų priežasčių negali įvykdyti noro. Pasakykime sekėjams, kad deivės keliai nežinomi ir to visiškai pakaks. O reikalas čia tas, kad nors didžioji dalis prašymų ir nebus patenkinti, yra nedidelė tikimybė, kad gryno atsitiktinumo dėka keli sekėjų norai išsipildys. Užteks ir vieno išsipildžiusio noro iš kelių milijonų, ir sekėjas apie tai trimituodamas praneš visam pasauliui kaip neabejotiną mūsų religijos teisingumo įrodymą, tuo tarpu visas neišpildytas maldas tiesiog pamirš.

Tiesa, kad žmonės staiga neimtų ir nesuabejotų akivaizdžia mūsų religijos teikiama nauda, galime juos šiek tiek pagąsdinti. Pasakykime jiems, kad jei šie atsisakys tikėjimo, tai po mirties keliaus į nelabai malonią vietelę, kur bus kankinami amžinai.

Taigi, suradome kelis mūsų religijos sekėjus. Dabar reikėtų kaip nors rasti kuo daugiau naujų sekėjų ir taip plėsti mūsų religiją. Tai galėtume daryti patys, tačiau galbūt yra paprastesnis būdas? Šiek tiek pakeiskime mūsų religiją: pažadėkime savo sekėjams, kad jeigu šie įtikins kitus žmones priimti mūsų tikėjimą, už tai jie gaus dar didesnį atlygį rojuje. O kad tai neskambėtų taip savanaudiškai, pridurkime, kad visa tai yra daroma vien tik netikinčiųjų labui.

Tačiau galbūt yra dar efektyvesnių būdų užtikrinti mūsų naujojo tikėjimo plitimą? Jei taip, tai kokie jie? Atsakymas – vaikai. Mat vaikai dažniausiai tiki viskuo, ką jiems sako tėvai. Todėl reikia stengtis visais būdais įtikinti savo sekėjus, kad yra ypač svarbu savo vaikams parodyti visą mūsų religijos teikiamą naudą, o jei neklaužados vaikai nenori klausyti, galima griebtis ir diržo. Mat jei norime, kad vaikai besąlygiškai perimtų religiją iš savo tėvų, jie privalo būti visiškai klusnūs. Įkalkime sekėjams į galvas, kad klusnumas – dorybė.

Tikrai, vaikai, atrodo, yra ypač efektyvus būdas padauginti mūsų sekėjų skaičių. Čia tiesiog piršte peršasi dar viena geniali idėja – reikia kuo daugiau vaikų. Pasakykime savo sekėjams, kad kuo daugiau vaikų jie turi, tuo didesnis atlygis jų laukia rojuje. Bet kadangi šie gali būti užsispyrę – juk jiems ir be vaikų jau pažadėtas pakankamai geras atlygis – atimkime iš jų prezervatyvus. Įskiepykime savo sekėjams mintį, kad prezervatyvai – tai blogis.

Na štai, suteikėme savo religijai dar efektyvesnių būdų daugintis. Jei tik norime, galime pridėti dar daugiau įvairių plitimo būdų ar saugiklių. Šventieji karai yra pakankamai gera idėja.

Beje, jei pastebėjote, mūsų religija yra labai panaši į virusą. Virusai turi savybę prasiskverbti pro ląstelės membraną ir įterpti savo DNR į branduolį. Taip ir mūsų religija turi tam tikrų priemonių užvaldyti žmonių protus. Virusai, užgrobę ląstelės DNR, turi savybę duoti ląstelei komandą – “padaugink mane”. Lygiai tokią pačią komandą duoda ir mūsų religija savo sekėjams. Medicina turi tam tikrų priemonių kovoti su virusais, tačiau šie, kaip ir mūsų religija, turi saugiklius. Blogiausiu atveju, jei atsiranda naujas vaistas, mūsų religija kaip ir bet kuris virusas gali mutuoti, tam tereikia sugalvoti naujus saugiklius ir pateikti šias idėjas savo sekėjams. Kuriant bet kokią religiją, tereikia mokytis iš virusų.

Vėliau, kai mūsų religija išsiplės tiek, kad jos nebebus įmanoma išlaikyti vienalytės, atsiras pačios įvairiausios jos kryptys ar denominacijos su savomis idėjomis. Išlikti sugebės tik tos, kurios turės geresnes galimybes užkariauti naujus protus ir plisti. Tuomet mums nebereikės daugiau rūpintis savąja religija – ji bus tarytum pats save nuolat keičiantis, prie aplinkybių prisitaikantis organizmas.

Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria absoliučiai visos religijos, yra žmogaus protas, todėl saugikliais būtina pasirūpinti iš anksto. Mat ši gyvatė gali sukelti sekėjams tam tikras abejones, o galbūt net demaskuoti mūsų šaunią aferą. Ką daryti? Ogi užčiaupti ją. Įskiepykime savo sekėjams mintį, kad neverta klausytis šios gyvatės-proto balso, kad svarbiausia – aklas tikėjimas ir paklusnumas. Kad užgniaužti bet kokias abejones ir kritišką mąstymą mes netgi galime juos personifikuoti – išgalvokime kokį nors ypač blogą personažą – Šėtoną ar gyvatę – nesvarbu. Tuomet tikintieji nesiklausys ne tik jokių argumentų iš šalies, bet ir savo paties proto balso, mat manys, kad jie yra bandomi ar net gundomi Šėtono. Įkalkime sekėjams, kad už bet kokias abejones jie bus kankinami amžinai, kad yra ypač svarbu stiprinti savo tikėjimą ir kad vien tikėjimas yra svarbus bei pakankamas. Na, o jeigu niekas nepadeda ir sekėjui vistiek iškyla tam tikrų abejonių, tiesiog pasiūlykime jam pasimelsti.

[Straipsnio komentarai]

Balandžio 5, 2010 19:30
Alachas parašė:

Vienintelis Dievas yra Alachas!, ir jus turite klausyti tik jo, ir Talibana su Al-Qaeda Saugo ALACHAS LOL! tikejimas yra “war for human mind”

Birželio 27, 2010 21:45
mklanas parašė:
o negi straipsnio autorius mano, jog krikščionybė yra aklas tikėjimas. Tai ką tada veikia teologai tamstos manymu? krikščionybėje begalė dalykų yra paremta sveiku protu. Beje paskaityk nors kiek antikos filosofų, kurie ale protu daug dirbo, nors savo tekstuose neretai pamini, jog protas tai tik kūno dalis, o siela yra aukščiau.

Lapkričio 14, 2010 16:31
blizzard parašė:

Sielos būvimas neįrodo religijos ar dievo būvimo. Straipsnis kiek kvailokas nes nėra pasiremta giliasni studijavimu biblijos ar tam tikrų religijų. Palyginimai paprasti nugirsti iš tėvų ar tikinčiūjų. Bet iš dalies galbūt taip viskas ir buvo. Šiandieninės sektos skleidžia savo mokymą labai panašiai..

Lapkričio 24, 2010 15:13
Vladas parašė:

Ne straipsnis kvailokas, o pastarieji du komentarai.Visas religijas sukūrė žmogus. Jis jas kurs ir toliau. Tačiau istorijos bėgyje jos vis labiau darosi “protingesmės” – abstraktesnės, filosofinės. Tačiau tikėjimas – tai ne žinojimas. Jo vertė priklauso nuo tikimybės laipsnio.
Pasaulėžiūroje, deja, daugiau klausimų nei atsakymų.Būties ir nebūties santykis bei jų prasmė, “aš” problema, sąmonės esmė, visuotino tapsmo jėga – tai turbūt amžini klausimai,kurie visada kankins žmogų, ieškantį “galutinių” atsakymų.Todėl nenuostabu, kad čia dirba vaizduotė,jausmai (“širdis”)ir instinktas – būti.

Liepos 6, 2011 22:15
Gediminas parašė:

Parko grožį galima matyti ir netikint, kad jo tankmėje gyvena fėjos.Religijos žala yra ta, kad ji stabdo žmonių kritinį mastymą, skirsto juos į blogus ir gerus.Žinoma, mokslas nėra visagalis, tačiau jei jis dar neįrodė kažkokio dalyko, tai dar nereiškia kad tai nėra gamtos reiškinys ar kas kita ko negali suvokti žmogus.Mokslas tikrai įrodė, kad smegenys gali priimti tik kelioliką procentų informacijos,ir kad kita informacija yra visa kita(tai gali būti energija, informacija kuri suvokiama pasamonės) kad žmonių fenomenų(ekstrasensų, bioenergetikų) smegenų jautrumas didesnis.Tai nėra utopija, tačiau religija yra išmislas.Žmonės turintys kritinį ir loginį mastyma iškart gali nuginčyti Krikščioniško dievo visagalybę.Dievas nėra visagalis, nes negali sukurti akmens, kurio pats nepakeltų ;) Taigi, jei vis dar esate tvirtai įsikibęs į savo religiją “virusą”, patariu, jei išdrįsite patikrinti savo tikėjimą, paskaityti Richard Dawkins “dievo iliuzija”, ir pažiūrėti filmą(taip pat dokinso) “the root of all evil”.Straipsnis tikrai geras, parodo atgalinę logiką kaip veikia religija :)

Liepos 14, 2011 23:20
Andrius parašė:

Basiai primityviai čia suskelta. Iš prisistatymo forume rimčiau atrodėt :) Pasaulis gerokai sudėtingesnis, o čia tai lygiai taip pat kaip klebonėlis iš sakyklos kaimo davatkom apie gyvenimą…

Vasario 5, 2012 16:34
Flogistonas parašė:

Beje, jei pastebėjote, mūsų religija yra labai panaši į virusą. Virusai turi savybę prasiskverbti pro ląstelės membraną ir įterpti savo DNR į branduolį. Taip ir mūsų religija turi tam tikrų priemonių užvaldyti žmonių protus. Virusai, užgrobę ląstelės DNR, turi savybę duoti ląstelei komandą – “padaugink mane”. Lygiai tokią pačią komandą duoda ir mūsų religija savo sekėjams.
Dar galiu pridurti, tais paciais principais paremta ir politika ir ekonomika. O tam kad ispildyti komanda “padaugink mane” reikia ivesti programa “patikek manimi” . O protas daznai pasiduoda nuolat kartojamai “TIESAI”.

Liepos 25, 2012 18:22
Alesia parašė:

cia suzinojau apie pasaulio religijas
http://zinom.lt/pasaulio-religijos/
Post Reply