Taip, žmogus visais laikais stengėsi paaiškinti tai kas jam yra nesuprantama.nesvarbu wrote:Netiesa!melodetektorius wrote:... Viena didžiausiu religijos blogybių yra tai, kad ji žmones moko, jog tenkinimasis nežinojimu yra dorybė. ...
Religija, mitologija, legendos ir padavimai būtent iš to ir kildavo, kad žmogus visais laikais stengėsi racionaliai paaiškinti nesuprantamus dalykus, reiškinius. Mokslas taip pat kyla iš noro paaiškinti tai, kas vyksta; mokslas neatsiranda tuščioje vietoje - jis tik palaipsniui užima legendų vietą taipogi klaidų-atradimų keliu. Religija ir mokslas užsiima iš esmės tuo pačiu, tik skirtingais aspektais: religija skatina žmogų ieškoti prasmės, o mokslas parodo kaip vyksta vienas ar kitas reiškinys, iš ko sudarytas šis pasaulis. Religija skatina žmogų mąstyti apie tai, kas slypi už šio materialaus pasaulio, o mokslas padeda geriau suvokti šį materialųjį pasaulį.
Nežinojimas nėra dorybė, nes randame aiškiai parašyta: "nemokantį pamokyti" (septyni geri darbai sielai, katalikų katekizmas).
Taigi, gerbiamieji, savo pačių neišmanymu neklaidinkime kitų žmogelių.
Mokslas yra bandymas atsakyti į klausimus, į kuriuos žmogus dar neturi atsakymų. Gražiausia apie mokslą yra tai, kad jis neapsimetinėja esantis visažinis. Mokslas numato žmogaus ribas. Ir tai, kiek jis žino, ir tai, kad yra dar daug daugiau sužinoti. O didžiausi mokslininkai žino kažką, net giliau. Jie suvokia žinojimo ribas; ir suvokia tai, ką jie sužinos anksčiau ar vėliau, nes jie yra kelyje. Tokie mokslininkai kaip Albertas Einšteinas, žinojo ir apie trečią kategoriją, nesuprantamą - kas niekada nebus žinoma, ir nieko dėl to neįmanoma padaryti todėl, kad galutinė paslaptis negali būti sumažinta lig žinių.
Mūsų nebuvo kaip liudininkų ir kaip stebėtojų, kai kūrėsi visata, kai kūrėsi žemė, kai vystėsi gyvybė ant žemės. Mes esame dalis egzistavimo - kaip mes galime žinoti jo galutinę paslaptį? Mes(žmonės) atsiradome labai vėlai; mūsų nebuvo pradžioje, kaip liudytojų. Visada liks kažkas nežinoma. Galbūt, tai gali būti patiriama skirtingais budais, bet niekada netaps žinojimu. Mes galime tik spėti, galbūt net atspėti, bet mes niekada nežinosime.
Viena iš klaidų, kurią visos religijos daro yra tokia; joms neužtenka drąsos sutikti, kad yra jų žinojimo ribos. Jos nesugeba pasakyti" Mes nežinome to ir to ". Jie yra perdaug arogantiški, sakydami, kad jie žino viską, ir jie tęsia kurdami naujas „žinių“ grožines literatūras. Visos religijos apsimeta, kad žino viską, apsimeta, kad jos yra visažinės. Kodėl jos taip daro? Todėl, kad, jei jos sutiktų, kad kažko tai nežino, jų sekėjų protuose kiltų abejonė. Jei jūs esate neišmanantis apie vieną dalyką, kas žino? Gal jūs galite būti neišmanantis ir apie kitus dalykus taip pat. Kur yra garantija? Religijai nereikia turėti savo įrodymų. Ji kaip piktžolė veši mokslinio žinojimo nenušviestuose plotuose. Tai nesuderinama su mokslo poreikiu tuos plotus identifikuoti, apibudinti ir ištirti.
Religija nebando ir neturi noro paaiškinti tai, kas yra nežinoma, ji jau turi atsakymus(tūkstančius metų), ir visa tai yra parašyta biblijoje. Norite sužinoti kaip susikūrė pasaulis, atsiversite bibliją. Norite sužinoti kaip atsirado žmogus, atsiverskite bibliją. Kažko nežinote? Toks yra Dievo planas. Mums neskirta to žinoti.
Labiausiai fundamentali visų religijų klaida: apgaudinėti žmoniją, akivaizdžiai pozuojant, kad žino viską.
Bet kiekvieną dieną tai buvo atskleidžiama ir jų žinių trūkumas buvo atskleistas; nors jos ir kovojo prieš bet kokį žinių progresą. Kai Galilėjus atrado, kad žemė sukasi aplink saulę, popiežius pasipiktino. Juk popiežius yra neklystantis - Jėzaus atstovas žemėje. O Jėzus - vienintelis Dievo sūnus. Ir pats Dievas. Ir biblija, kuri buvo padiktuota paties Dievo. Galileo sukurė problemą. Jei Galileo yra teisus, tai tada Dievas yra neteisus, nes biblijoje yra parašyta, kad saulė sukasi aplink žemę.. Ir Dievo vienintelis sūnus yra neteisus. Ir vienintelio sūnaus atstovai, visi neklystantys popiežiai, visus šiuos tūkstančius metų taip pat yra neteisūs.
Tik vienas žmogus, Galileo, atskleidžia visą veidmainiavimą. Jo burna turi būti užčiaupta. Jis buvo senas, gulintis mirties patale, bet buvo priverstas, beveik atitemptas į popiežiaus teismą atsiprašyti. Popiežius pareikalavo: "Jūs pakeičiate tai savo knygoje, todėl, kad šventa knyga negali klysti. Jūs esate tik žmogus; jūs galite klysti, bet Dievas negali klysti, Jėzus Kristus negali klysti, šimtai neklystančių popiežių negali klysti... Jūs esate prieš Dievą, jo sūnų ir jo atstovus. Jūs tiesiog, pakeičiate tai!"
Galileo turbūt buvo vyras su didžiuliu humoro jausmu - kas yra viena žmogaus kokybių. Tiktai idiotai yra rimti; jie yra įpareigoti būti rimtais. Kad sugebėti juoktis, reikia turėti kažkiek intelekto.
Galileo turėjo būtį protingas. Jis buvo vienas iš didžiųjų pasaulio mokslininkų, bet jis tai pat turi būti įskaičiuotas, kaip vienas iš labai religingų asmenų. Jis pasakė, "Žinoma, Dievas negali klysti, Jėzus negali klysti, visi neklaidingi popiežiai negali klysti, bet vargingas Galileo gali klysti. Nėra jokios problemos - aš pakeisiu tai savo knygoje. Bet jūs turite atsiminti vieną dalyką: žemė sukasi aplink saulę. Dėl to aš nieko negaliu padaryti ; ji neseka mano nurodymų. Aš pakeisiu tai savo knygoje, bet pridėsiu įrašą: ' žemė neseka mano nurodymų, ji vis dar sukasi aplink saulę. '"
Visos pasaulio religijos yra įpareigotos apsimesti, kad jos žino viską. Ir žino tiksliai, kaip yra; ir negali būti kitaip. Žmonės labai dažnai stebisi, kaip gali milijardai žmonių būti neteisūs, juk visi negali klysti. Atsakymas: Gali, ir tai įrodė Galileo. Galileo buvo vienintelis žmogus, kuris sakė, kad žemė sukasi aplink saulę, tuo tarpu, kai visas pasaulis klydo.
Religija ir mokslas neužsiima tuo pačiu. Religijos tikslingai klaidina žmones. Religijos diskredituoja mokslą, ir įdiegia pakankamai abejonės neišsilavinusioms masėms, kad jų kintama teorija galėtų atrodyti kaip tik taip, kaip yra norima įtikinti. Tai paveikia visuomenę visumoje.
Religija deda pastangas, kad nuslopintų finansavimą mokslo progresavimui. Pvz.; Draudimai kamieninių ląstelių naudojimo sulaiko medicinos tyrinėjimą; religingos įstaigos siekia uždrausti kamieninių ląstelių tyrinėjimą, kuris yra vienas iš labiausiai daug žadančių medicinos laukų, žinomų mums šiandien. Kas, jei jūsų vaikas mirtų dėl ligos, bet būtų galėjęs gyventi kamieninių ląstelių tyrinėjimo rezultato dėka.
Dalai Lama turi teisingą požiūrį apie savo religiją: “Jei mokslas įrodys kažkokį Budizmo tikėjimą esant neteisingą, tai Budizmas turės pasikeisti.”
Visos kitos religijos mato mokslą, kaip grėsmę. Bet grėsmė kam? Tai yra grėsmė jų asmeniniams interesams, jų gyvenimo būdui, jų pajamoms, jų pragyvenimui. Jei žmonės liautųsi eiti į bažnyčią, ir sustabdytų dešimtinę, religija susiraukšlėtų ir mirtų. Visos naujos megabažnyčios nemoka už save savarankiškai, jūs žinote.
Bet rasite tai: 
Ten praleido 237 metus. Po to, kai... 1979-ųjų lapkritį, praėjus metams nuo išrinkimo popiežiumi, Jonas Paulius II pripažino, jog Galilėjus „labai nukentėjo... nuo dvasininkų ir bažnyčios institucijų“, ir tikėjosi, kad mokslininko statusas bus peržiūrėtas. Po trylikos metų, 1992-aisiais, to paties popiežiaus paskirta komisija pareiškė: „Kai kurie teologai, Galilėjaus amžininkai, ... nesuvokė sudėtingos, netiesioginės Šventojo Rašto prasmės tose vietose, kur aprašoma visatos fizinė sandara.“ ... Galilėjus sulaukė Dievo atleidimo ir buvo perkeltas į Rojų. Kiek man asmeniškai teko girdėti, Galilėjus Dievo prašymu parašė knygą apie tai, kaip saulė sukasi apie mėnulį ir nuo tada laimingai ir gražiai gyvena. 
